Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Išplėstinė paieška Išplėstinė paieška

Seimo nario Stasio Tumėno pranešimas: „Kviečiu dalyvauti spaudos konferencijoje „Ar reikia pyktis su gramatika ir keisti nusistovėjusias moterų pavardžių sudarymo tradicijas?“

2023 m. gegužės 15 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

 

2023 m. gegužės 17 d., trečiadienį, 9 val. Lietuvos Respublikos Seime rengiama spaudos konferencija „Ar reikia pyktis su gramatika ir keisti nusistovėjusias moterų pavardžių sudarymo tradicijas?“, kurią inicijuoja Seimo Kultūros komiteto narys Stasys Tumėnas.

Spaudos konferencijoje dalyvaus: Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys akademikas Eugenijus Jovaiša, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė, Lietuvių kalbos instituto (LKI) Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja  dr. Rita Miliūnaitė, Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto narys dr. Stasys Tumėnas.

Seimo kanceliarijos nuotrauka

 

Spaudos konferencijoje bus aptariama valstybinė lietuvių kalbos politika, Seimo narės, Laisvės frakcijos atstovės Ievos Pakarklytės pasiūlytas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo Nr. XIV-903 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama įteisinti atvejus, „kai norima suteikti moterišką pavardę su galūne -a ar -ia, daromą iš vyriškos pavardės, turinčios galūnę -a ar -ia“.

Seimo nario S. Tumėno nuomone, siekis dar labiau liberalizuoti pavardžių sudarymo taisykles turi būti pagrįstas objektyviu reikalingumu, lietuvių kalbos gramatikos taisyklėmis, lietuviškų moterų pavardžių darymo nuostatomis, valstybinės – lietuvių – kalbos konstituciniu statusu, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais.

Primintina, kad kalbos normos visame margame pasaulyje kodifikuojamos žodynuose, gramatikose, specialiuosiuose leidiniuose, o tuos leidinius rengia ne politikai. „Moterų pavardės su galūne -a ypač būdingos slavų kalboms, o mes turime nuostabią lietuvių kalbą, pasižyminčią labai sena kalbos sandara, dvinarį asmens įvardijimą (vardu ir pavarde), įsigalėjusį XVI–XVII a.“, – sako spaudos konferencijos iniciatorius.

Kita vertus, moterų pavardės su galūne -a keistai suartintų apeliatyvus (bendrinius žodžius) ir tikrinius žodžius. Štai Lietuvoje fiksuojamos 107 vyrų pavardės VARNA. Priėmus teikiamą įstatymą tų šeimų vaikas sakys: ,,Mano mama yra Varna.“ Gražu...

Seimo narės I. Pakarklytės siūlymas mus tolina nuo kokybiškos teisėkūros, nes lietuviškų moterų pavardžių darymo nuostatas pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus reglamentuoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl moterų pavardžių rašymo“ (beje, pakeistas VLKK 2023 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. N-1 (199). Seimui priėmus I. Pakarklytės siūlymą, dalies lietuviškų moterų pavardžių darymą ir rašybą reglamentuotų įstatymas, o tokiu atveju susidurtume su iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiu reikalavimu (įtvirtintu oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje) įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos.

Seimo narės  I. Pakarklytės įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktas argumentas – „įstatymu reglamentuoti pavardės darymą siūloma dėl to, kad tai susiję ne tik su kalbos normomis, tačiau ir asmens privačiu gyvenimu“ – nėra teisinis. Be to, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (1995 m. sausio 31 d. Nr. I-779) 20 straipsnis imperatyviai nustato, kad kalbos normas aprobuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Pastarosios išvados nėra, o šios pakeisti negali „specialisto išvada“, kurioje, lietuviškų moterų pavardžių pasirinkimo po santuokos raidos galimybės siejamos ne tiek su lietuvių kalbos dėsniais, o kiek su besikeičiančio gyvenimo sociokultūriniais poreikiais.

Seimo narys S. Tumėnas kviečia visus suinteresuotus asmenis, institucijas, piliečius dalyvauti spaudos konferencijoje „Ar reikia pyktis su gramatika ir keisti nusistovėjusias moterų pavardžių sudarymo tradicijas?“

 

Daugiau informacijos:

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys

Stasys Tumėnas

Mob. 8 668 42 143, el. p. [email protected]

   Naujausi pakeitimai - 2023-05-15 09:35
   Monika Kutkaitytė