Žmogaus teisių komitetas ragina ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose numatyti aiškias normas dėl asmenų su negalia saugumo užtikrinimo ir pagalbos jiems suteikimo

2023 m. birželio 7 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Birželio 7 d. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Žmogaus teisių komitetui pristatė Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą. Komisija šiame dokumente pateikė savo įžvalgas ir rekomendacijas dėl aktyvesnei stebėsenai pasirinktų Konvencijos straipsnių įgyvendinimo, t. y. lygybės ir nediskriminavimo, prieinamumo, pavojingos situacijos ir humanitarinės krizės, lygybės prieš įstatymą, gyvenimo savarankiškai ir įtraukties į bendruomenę, švietimo, statistikos ir duomenų rinkimo.

Komitetas, atsižvelgdamas į pastarųjų kelerių metų situaciją, kilusią dėl COVID-19 pandemijos, o taip pat į vykstantį karą Ukrainoje ir besikeičiančią geopolitinę situaciją regione, paragino ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose numatyti aiškias normas dėl asmenų su negalia saugumo užtikrinimo ir pagalbos jiems suteikimo.

Konvencijos 11 str. numatyta: „Valstybės, šios Konvencijos Šalys, laikydamosi savo įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę ir tarptautinę žmogaus teisių teisę, imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų neįgaliųjų apsaugą ir saugumą pavojingomis situacijomis, įskaitant ginkluotus konfliktus, humanitarines krizes ir stichines nelaimes.“ 

Stebėsenos ataskaitoje pažymėta, kad nuo 2020 m. Lietuvoje veikianti 112 programėlė skirta asmenims su klausos negalia, tačiau klausos ir kartu regos negalią ar intelekto, psichosocialinę negalią turintiems asmenims ji nėra tinkamai pritaikyta, o pagrindiniuose civilinę saugą užtikrinančiuose (valstybinio lygmens  bei savivaldybių) planuose nėra specialių, detalių nuostatų dėl žmonių su negalia saugumo užtikrinimo ekstremaliųjų situacijų ar nelaimių metu. Ataskaitoje taip pat akcentuojama, kad savivaldybės nedisponuoja tiksliais duomenimis apie jų teritorijose gyvenančius asmenis su negalia pagal jų negalios pobūdį ir jų individualius poreikius, todėl rekomenduojama nacionaliniuose ir savivaldybių priimamuose teisės aktuose aiškiai reglamentuoti, kokia tvarka ir būdais asmenims su negalia (atsižvelgiant į įvairių negalių pobūdžius) būtų teikiama informacija ekstremalios situacijos, karo ar kitos nelaimės atveju.

Stebėsenos ataskaitoje Komisija pristato ir kitas, asmenims su negalia kylančias problemas, kurių sprendimui reikalingas didesnis valstybės institucijų dėmesys. Pažymima, kad vis dar didelė dalis svarbių viešųjų pastatų, kuriuose teikiamos viešojo administravimo, socialinės paskirties, kultūros srities paslaugos, nepritaikyti asmenims su įvairiomis negaliomis arba pritaikyti tik iš dalies, taip pat nepakankamas yra ir aplinkos, viešųjų vietų pritaikymas.

Ataskaitoje akcentuojami iššūkiai, su kuriais susiduriama siekiant įgyvendinti vientisą įtraukiojo švietimo bendrojoje švietimo sistemoje strategiją. Atkreipiamas dėmesys, kad visuomenė kol kas nėra tinkamai pasirengusi asmenis su negalia priimti kaip lygius asmenis, turinčius vienodas galimybes įgyti išsilavinimą. Įgyvendinant įtraukųjį ugdymą švietimo sistemoje, rekomenduojama užtikrinti, kad visose mokyklose būtų mažinamas mokinių skaičius klasėse ir įdarbinami įvairūs švietimo pagalbos specialistai, būtų nuolat vertinamas konkrečių specialistų poreikis. Taip pat rekomenduojama sudaryti sąlygas (užtikrinti lygias galimybes) vyresniems nei 21 metų asmenims su negalia ugdytis, nepriklausomai nuo jų negalios pobūdžio ir amžiaus.

Komitetas, reaguodamas į pateiktas rekomendacijas, tęs Komisijos pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo parlamentinę kontrolę ir tolesniuose komiteto posėdžiuose plačiau nagrinės klausimus pagal atskiras sritis.

Daugiau informacijos suteiks:

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Rūta Ragaliauskienė, tel. (8 5) 239 6821, el. p. [email protected]