Seimas svarstys projektus, kuriais siekiama didinti socialinių paslaugų prieinamumą ir kokybę

2023 m. birželio 8 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas svarstys naujos redakcijos Socialinių paslaugų įstatymo projektą ir lydimuosius teisės aktus, kuriais siekiama didinti socialinių paslaugų prieinamumą ir kokybę Lietuvos gyventojams, ypač turintiems negalią ir jų artimiesiems., Pasak projektus pristačiusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, nors Lietuvoje yra beveik 800 socialines paslaugas teikiančių socialinių paslaugų įstaigų, tokių paslaugų poreikis auga ir jų reikės daugiau: „Paslaugų tiekėjų tikrai reikės daugiau, todėl reglamentuojame, kad atsirastų galimybė socialines paslaugas teikti ir fiziniams asmenims – pagal nustatytus reikalavimus, laikino atokvėpio ir socialinės priežiūros paslaugas galėtų teikti ir fiziniai asmenys.“

Laikinojo atokvėpio paslaugą, M. Navickienės teigimu, siūloma įtvirtinti kaip atskirą specialią socialinę paslaugą, apibrėžiant ją kaip pagalbą, kuri suteiktų galimybę pailsėti asmeniui ar šeimai, prižiūrinčiai asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinis slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros poreikis.

Teikiamu įstatymo projektu siūloma nustatyti atlygį už laikino atokvėpio paslaugą, kuris būtų 30 proc. dydžio slaugos ar priežiūros pagalbos išlaidų tikslinės kompensacijos dydžio. „Maksimaliai tai galėtų būti apie 114 eurų, priklausomai nuo to, kokia žmogui yra paskirta tikslinė kompensacija – maždaug nuo 20 eurų iki 114 eurų prisidėjimas už mėnesio laikotarpį, nes ši paslauga būtų skiriama mėnesį laiko per metus“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Siekiant turėti galimybę globos įstaigose esantiems vaikams būti prižiūrimiems artimesnėje šeimai aplinkoje, siūloma įsteigi nuolatinio globotojo statusą. Toks asmuo, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su globos centru, prižiūrėtų likusį be tėvų globos vaiką (nesusijusį giminystės ryšiais), kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), kuriam būdingas bent vienas iš šių požymių:

turi nesėkmingos laikinosios priežiūros, globos ar įvaikinimo patirties;

turi sunkiai išgydomų ir ar nepagydomų raidos ir (ar) psichikos sutrikimų, negalių;

piktnaudžiauja psichotropinėmis medžiagomis arba turi priklausomybių;

turi funkcionavimo sunkumų (neadaptyvus elgesys, socialinis nusišalinimas, prisitaikymo mokykloje sunkumai ir mokyklos nelankymas, polinkis į savižudybę ir pan.);

yra vyresnis nei 10 metų;

drauge su juo (kitais vaikais) yra nepilnamečiai tėvas ar motina;

priežiūros reikia ne tik jam, bet ir daugiau nei 3 jo broliams ar seserims.

Naujoje įstatymo redakcijoje siūloma įtvirtinti biudžetinių ir viešųjų socialinių paslaugų įstaigų vadovų kadencijas. Įstaigos vadovas, pasibaigus jo pirmai kadencijai, be konkurso galėtų būti skiriamas antrai kadencijai, jeigu kiekvienais kadencijos metais jo veikla buvo vertinta labai gerai arba gerai, arba jeigu jo vadovaujama įstaiga kiekvienais kadencijos metais pasiekė tų metų planavimo dokumentuose nustatytus rodiklius. Trečiai ir vėlesnėms kadencijoms vadovas būtų skiriamas tik konkurso būdu. Taip pat siūloma nustatyti reikalavimus vadovų nepriekaištingai reputacijai.

Teikiamu projektu taip pat siekiama sureguliuoti mokėjimo už socialines paslaugas tvarką, įteisinant nemokamą socialinių paslaugų tiekimą.

Siūloma nustatyti, kad asmenys su negalia mokėtų už socialinę priežiūrą ir dienos socialinę globą ne nuo savo pajamų ir turto, bet tik nuo tikslinių kompensacijų. „Siūloma numatyti, kad jeigu asmens su negalia gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos viršija minimalią mėnesinę algą, į jo pajams įskaitoma tik pajamų dalis, viršijanti vieną minimalų mėnesinį atlyginimą, siekiant skatinti asmenų su negalia darbinį užimtumą ir savarankišką gyvenimą bendruomenėje“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Projektu taip pat siūloma nuo 12 kvadratinių metrų iki 50 kvadratinių metrų padidinti turto normatyvą nustatant mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydį.

Lydimojo Vietos savivaldos įstatymo pakeitimais siūloma numatyti, kad socialinių paslaugų tiekimo užtikrinimas būtų savivaldybių savarankiška funkcija jas planuojant ir organizuojat, vertinant prevencinių, bendrų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio paslaugų kokybę, taip pat socialinių paslaugų įstaigų steigimas iš išlaikymas.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme siūloma numatyti, kad ligos išmokas gali gauti ir nuolatiniai globotojai.

Socialinių paslaugų įstatymo projektui Nr. XIVP-2812 po pateikimo pritarė 76, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė du Seimo nariai. Pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Projektus seimo posėdyje siūloma svarstyti rudens sesijos pradžioje – rugsėjo 19 d.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]