Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienoms skirtos parodos Seime

2023 birželio 9 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Pasitinkant, Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienas Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose birželio mėnesį eksponuojamos šešios parodos, skirtos šioms Lietuvos atmintinoms dienoms paminėti.

Birželio 1–30 d. Seimo lankytojų centre eksponuojama Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus paroda „Komunizmas = rašizmas“. Aštuoni parodos stendai pasakoja XX ir XXI a. komunistinio režimo ir jo modernios transformacijos Rusijoje – rašizmo – nusikaltimus. Komunizmas, kuris po Sovietų Sąjungos griūties nebuvo pasmerktas, privedė prie jo pasikartojimo šiuolaikinėje Rusijoje – prie šių dienų rašizmo. Privedė prie karo Ukrainoje, kurio liudininkais esame mes. Dabar Ukraina turi istorinį šansą tinkamai išsiaiškinti savo praeitį. Fotodokumentinė paroda „Komunizmas = rašizmas“ parengta remiantis konkrečiomis žmonių istorijomis, demonstruoja, kad kruvini Rusijos metodai nepasikeitė. Tai patvirtina trylikos moterų ir vyrų likimai iš XX bei XXI amžių. Dauguma jų buvo sunaikinti vien dėl to, kad buvo ukrainiečiai, dirbo savo tėvų žemėje, kalbėjo gimtąja kalba. Visi jie, rusų įsitikinimu, neturėjo teisės gyventi.

Birželio 7–21 d. Seimo Jungiamojoje galerijoje eksponuojama dailininko Jono Lukšės piešinių paroda „Sovietų genocido aukų atminimo ženklai Kaune“. Ši kultūros paveldo vertybių piešinių paroda – tai ilgametės patirties perdavimas kolegoms dailininkams, architektams, istorikams, mokytojams, turizmo agentūroms, o autoriui – nesibaigiantis pažinimas ir sklaida. Jonas Lukšė teigia, kad jo piešiniai išliks naudingi Lietuvos istorinėje atmintyje. Paroda eksponuojama Seimo narių Kazio Starkevičiaus ir Andriaus Kupčinsko iniciatyva.

Birželio 7–19 d. Seimo II rūmų galerijoje (prie kavinės) Seimo narės Jurgitos Sejonienės iniciatyva eksponuojama Kėdainių dailės mokyklos mokinių piešinių paroda „Laisvi kurti“. Atvira iniciatyvai, dialogui ir bendradarbiavimui Kėdainių dailės mokykla ne tik ugdo įvairaus amžiaus Kėdainių krašto talentus, meninį skonį bei estetikos pojūtį, bet ir svariai prisideda prie pilietinio bei patriotinio vaikų ugdymo. Apmąstę savo šeimų ir išklausę tremtinių istorijas, pamatavę Sibiro tremtinio duonos normą, jaunieji kėdainiečiai piešė Lietuvą, laisvę, tremtį, laisvės kovas, o kai kurie – mūsų valstybės ateitį.

Birželio 12–30 d. Seimo Vitražo galerijoje eksponuojama Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengta paroda „Lietuvos nepriklausomybės netenkant: represuoti 1920–1940 metų Lietuvos Respublikos Seimo nariai“. Parodos temą padiktavo 2022 m. gegužės 24 d. Seimo priimta rezoliucija, raginanti, be kitų, prisiminti ir minėti šias 2023-ųjų sukaktis: paskutinių okupuotos Lietuvos masinių trėmimų 70-metį, Vilniaus geto likvidavimo 80-metį, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) įsteigimo 80-metį, Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso Kersteno komiteto 70-metį. Visas šias atmintinas intencijas apibendrina pasakojimas apie represijas patyrusius Lietuvos Respublikos piliečius, tarp jų – buvusius parlamentarus.

Birželio 13 – liepos 1 d. Seimo skaitykloje eksponuojama knygų paroda „Užrašyti žodžiai liudija“, skirta Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienoms paminėti. 1940–1952 m. Sovietų Sąjungos aukščiausios vadovybės nutarimais buvo vykdytos masinės okupuotos Lietuvos Respublikos gyventojų deportacijos į atokias Sovietų Sąjungos vietoves. Už poliarinio rato tremtiniai kasmet sulaukdavo sugrįžtančios saulės, bet tik nedaugelis sulaukė grįžimo į namus. Grįžusiųjų į tėvynę, kaip ir amžino poilsio atgulusiųjų tremties vietose, atsiminimai, pasakojimai, laiškai, dainos, eilėraščiai bei išlikę nuotraukos sugulė į knygas. Parodoje eksponuojamos ir naujos knygos „Slapta vaikų draugė Adelė“ bei „Slaptos knygos istorija“, išsiskiriančios savo maketu, sumanymu, šiuolaikiškai papasakotomis tremtinės ir pogrindinės veiklos istorijomis.

Birželio 15–23 d. Seimo lankytojų centre eksponuojama Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus paroda „Vardai ir likimai. Geriausias paminklas totalitarinių režimų aukoms – jų vardų ir likimų rašytinis įamžinimas“. Ši paroda dedikuota Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleisto periodinio tęstinio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ paskutinio 6-ojo tomo pristatymui. Parodos eksponatai kartu supažindina su ištremtų, įkalintų, nužudytų Lietuvos gyventojų atminimo įamžinimu, jų vardyno sudarymu prasidėjusiu dar 1988-aisiais Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio metais, nuo prof. Juliaus Juzeliūno vadovaujamos Komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti veiklos, represuotų asmenų anketavo ir vardyno rengimo darbų, per 30 metų sugulusių į 6 tomų, 11 knygų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vardyną „Lietuvos gyventojų genocidas“.

Daugiau informacijos:

Informacijos ir komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė

Asta Markevičienė, tel. (8 5) 239 6202, el. p. [email protected]