Baltijos Asamblėjos komiteto posėdyje: nelygybė trukdo socialinei sanglaudai, mažina pasitikėjimą institucijomis ir gali lemti daugelio galimybių praradimą

2023 m. birželio 9 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Šiandien Vilniuje vyksta Baltijos Asamblėjos Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto posėdis, kuriame diskutuojama apie sveikatos priežiūros sistemas Baltijos šalyse, aptariami bendri darbuotojų trūkumo ir pacientų teisių apsaugos klausimai, Baltijos valstybių bendradarbiavimas mažinant socialinę nelygybę regione, jaunimo nedarbas Baltijos valstybėse ir kt.

Trūksta sveikatos priežiūros ir slaugos darbuotojų

Posėdžio dalyviai atkreipė dėmesį, kad ilgos darbo valandos, nepakankama profesinė parama, darbuotojų trūkumas, didelis COVID-19 užsikrėtusių ir mirusių būtiniausias paslaugas teikiančių darbuotojų skaičius turėjo ir turi įtakos medikų psichikos sveikatai. Nepaisant pažangos, reikia daug daugiau investicijų, inovacijų ir partnerystės, kad ateityje būtų išvengta didesnio sveikatos priežiūros ir slaugos darbuotojų trūkumo. Todėl būtina stiprinti sveikatos priežiūros ir slaugos sektoriui reikalingą darbo jėgą, derinti švietimą su gyventojų poreikiais ir sveikatos priežiūros reikalavimais, sudaryti geresnes sąlygas darbuotojų profesiniam tobulėjimui.  

Baltijos Asamblėjos Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Vinkus: „Baltijos valstybėse šiuo metu labai trūksta sveikatos priežiūros ir slaugos darbuotojų. Sveikatos priežiūros ir slaugos darbuotojų senėjimas kėlė rimtų problemų dar prieš prasidedant COVID-19 pandemijai, tačiau šiuo metu situacija dar blogesnė dėl didelio darbuotojų išsekimo ir darbo jėgos mažėjimą lemiančių demografinių veiksnių. Artimiausiais metais sveikatos priežiūros institucijoms teks susirūpinti, kuo pakeisti į pensiją išeinančius gydytojus, kitus sveikatos priežiūros ir slaugos darbuotojus.“

Būtina mažinti skurdą ir socialinę atskirtį

„Socialinės nelygybės mažinimas jau seniai yra vienas iš Baltijos valstybių prioritetinių tikslų. Tai svarbu, nes Baltijos valstybės pirmauja Europos Sąjungoje pagal gyventojų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, dalį. Dėl pajamų nelygybės labai dažnai skiriasi gyventojų išsilavinimo lygis, didėja socialinė įtampa ir nusikalstamumas“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys.

Per didelis nelygybės lygis trukdo socialinei sanglaudai, mažina socialinį pasitikėjimą institucijomis ir gali lemti daugelio galimybių praradimą. Dėl nelygybės taip pat kyla įvairių sveikatos ir socialinių problemų, trumpėja tikėtina gyvenimo trukmė, didėja kūdikių mirtingumas, mažėja socialinis mobilumas ir daugėja smurto. Pasaulio ir nacionalinėse vystymosi politikos darbotvarkėse socialinė apsauga vis labiau pripažįstama ne tik kaip pagrindinė žmogaus teisė, bet ir veiksmingas būdas kovoti su skurdu ir pažeidžiamumu. Socialinė apsauga taip pat gali paskatinti paklausą, vartojimą ir taip prisidėti prie ekonomikos augimo. Reaguodamos į šiuos iššūkius, šalys išplėtė esamų programų taikymo sritį ir išmokų mokėjimą, sukūrė naujas laikinąsias programas, o administracinius reikalavimus supaprastino ir palengvino jų taikymą.

L. Slušnys pabrėžia, kad galima daryti išvadą,  jog socialinės apsaugos sistema yra veiksmingas kovos su skurdu ir socialinės nelygybės mažinimo mechanizmas. Prieš pandemiją skurdas ir nepriteklius buvo pagrindinės problemos, kylančios vienišiems tėvams, pagyvenusiems žmonėms ir neįgaliesiems. Pandemijos metu padėtis pablogėjo. Per COVID-19 sukeltą krizę paaiškėjo socialinės apsaugos sistemos spragos. Baltijos Asamblėjos posėdžiuose padaryta išvada, kad būtini socialinių paslaugų ir darbo aplinkos skaitmeninimas ir pritaikymas, taip pat nuolatinis socialinės apsaugos sistemų derinimas. Siekiant ilgam išspręsti problemas, reikia išnagrinėti naujus ilgalaikės priežiūros organizavimo ir finansavimo modelius. Šie veiksmai parodė tvirtą bendradarbiavimą ir gebėjimą veikti išvien. Baltijos valstybės mano, kad efektyviai bendradarbiauja padėdamos Ukrainos pabėgėliams, tačiau išlieka spragų socialinės apsaugos sistemose.

Anot A. Vinkaus, „svarbu tęsti bendradarbiavimą ir teikti visą įmanomą pagalbą, keistis informacija apie pažangą įgyvendinant nacionalinius skurdo mažinimo tikslus, keistis patirtimi, susijusia su infliacijos mažinimo priemonėmis ir jų veiksmingumu, ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamiausioms grupėms, kad būtų rasti veiksmingiausi sprendimai.“

Rimčiausia problema – gyventojų skaičiaus mažėjimas ir gyventojų senėjimas

Baltijos Asamblėjos Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto posėdžiuose padaryta išvada, kad ateityje Baltijos valstybių darbo rinkose didžiausios problemos bus gyventojų skaičiaus mažėjimas ir gyventojų senėjimas, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir didelė turtinė nelygybė. Taip pat manoma, kad viena iš pažeidžiamiausių darbo rinkos grupių yra jaunimas, nes po COVID-19 pandemijos dėl infliacijos ir karo didėja jaunimo nedarbas. Jaunimą galima laikyti vidiniu darbo rezervu, kuriuo būtų galima pasinaudoti. Baltijos valstybėse jaunimo nedarbo lygis yra gerokai aukštesnis už bendrąjį nedarbo lygį. Jaunimo nedarbas laikomas didele problema, nes jis gali neigiamai paveikti ekonomikos augimą ir plėtrą. Vadinamųjų NEET (nesimokančių ir nedirbančių) jaunuolių kaimo regionuose paprastai yra daugiau nei miestuose, ir jų skaičius nuolat didėja.

Seimo narys L. Slušnys: „Atsižvelgiant į visuomenės senėjimą, svarbu visus jaunus žmones įtraukti į darbo rinką ir panaudoti jų įgūdžius bei talentus. Baltijos valstybių pagrindiniuose politikos dokumentuose, taikomuose tokiose srityse kaip švietimas ir profesinis mokymas, aktyvi darbo rinkos politika, skurdo mažinimas ir socialinė atskirtis; jaunimas apibrėžiamas kaip viena svarbiausių tikslinių grupių. Pagrindinėmis veiklos kryptimis siekiama mažinti jaunimo nedarbą, skatinti jaunimo socialinę įtrauktį į darbo rinką, didinti jaunimo socialinę apsaugą ir lygybę“.

Baltijos Asamblėjos sekretoriato nuotraukos

Posėdyje dalyvauja Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje nariai A. Vinkus ir L. Slušnys, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai Justas Džiugelis (komiteto pirmininkas), Linas Kukuraitis (komiteto pirmininko pavaduotojas), Algirdas Sysas ir Monika Ošmianskienė.

Daugiau informacijos:

Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus patarėja

Renata Godfrey

Tel. (8 5)  239 6224

El. p. [email protected]