Bendrame Baltijos Asamblėjos komitetų posėdyje žaliosios pertvarkos ir tvarios ekonomikos klausimais: „Svarbūs visi ūkio sektoriai, Baltijos valstybėms reikia pradėti koordinuoti veiklą“

2023 m. rugsėjo 15 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Rugsėjo 15 d. Seimo nariai Ligita Girskienė, Romualdas Vaitkus ir Juozas Varžgalys dalyvavo bendrame Baltijos Asamblėjos Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto ir Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto posėdyje.

Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus nuotraukos

Jame pastebėta, kad gebėjimas užtikrinti tvarų ekonomikos vystymąsi ir klestėjimą ir kartu gerokai sumažinti energijos išteklių suvartojimą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą tampa iššūkiu. Norint įvertinti, ar šalių ekonomika yra tam pasirengusi, reikia skubiai išanalizuoti šį dvigubą ryšį tarp ekonomikos augimo ir klimato kaitos priemonių. Todėl vystant tvarią ekonomiką atsižvelgiama į aplinkos ir žmonių poreikius bei apribojimus ateityje. Bendro Baltijos Asamblėjos komitetų posėdžio dalyviai pažymi: norint pasiekti iš anksto nustatytus privalomus tikslus, žalioji pertvarka ir perėjimas prie tvarios ekonomikos turėtų vykti daug sparčiau, nes didesnis dėmesys išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui, atsinaujinančiosios energijos dalies didinimui ir energijos taupymui bus itin svarbus tiek ekonomikos atsigavimui, tiek kovai su klimato kaita.

„Tvari žiedinė ekonomika ir neutralus poveikis klimatui Baltijos valstybėse, turint galvoje miškotvarkos vaidmenį, jau daugelį metų yra Baltijos Asamblėjos prioritetai“, – sako Baltijos Asamblėjos Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto pirmininko pavaduotoja Ligita Girskienė. Pasak Seimo narės, „vykdant žaliąją pertvarką svarbūs bus visi ūkio sektoriai, o Baltijos valstybėms reikia pradėti koordinuoti planuojamą veiklą, nes vieningas požiūris yra pagrindinis veiksnys siekiant pritraukti daugiau investicijų, kurios skatintų strategiškai svarbių projektų įgyvendinimą, užtikrintų tvarų augimą ir didesnį Baltijos regiono konkurencingumą“.

Kalbėdama apie tvarų žemės ūkį ir miškotvarką Baltijos valstybėse parlamentarė pastebi, kad dėl klimato kaitos vis stipriau veikiamos miškų ekosistemos. „Pramonė gali atlikti svarbų vaidmenį kovoje su klimato kaita, tačiau ji turi veikti išmaniai ir tvariai. Tvari miškotvarka gali paskatinti bioekonomiką, padidinti biologinę įvairovę, prisidėti prie gerovės kūrimo kaimo ir miesto vietovėse ir taip paspartinti žaliąją pertvarką. Tai ypač svarbu Baltijos valstybėms, nes miškų sektorius sudaro didelę Baltijos šalių ekonomikos dalį“, – sako Seimo narė L. Girskienė.

Gamtos apsauga – svarbi Europos Sąjungos ir viso pasaulio darbotvarkės dalis

Yra žinoma, kad biologinė įvairovė yra labai svarbi žmonijos vystymuisi, todėl gamtos apsauga tapo svarbia Europos Sąjungos ir pasaulio darbotvarkės dalimi. Pastebima, kad ekosistemas ir jų teikiamas paslaugas neigiamai veikia miestų plėtra, intensyvi žemdirbystė, tarša, invazinės rūšys ir klimato kaita. Biologinės įvairovės praradimas stipriai atsilieps žmonių gerovei ir ekonomikos augimui. 2030 m. biologinės įvairovės strategija, kaip Europos žaliojo kurso dalis, atspindi Europos Sąjungos planus iki 2030 m. atkurti biologinę įvairovę. Joje numatyti konkretūs įsipareigojimai ir veiksmai, skirti apsaugoti gamtą ir sustabdyti ekosistemų nykimą remiantis dabartiniais gamtos dėsniais.

Baltijos Asamblėjos Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto narys Juozas Varžgalys pažymi, kad itin svarbus prioritetas – glaudesnis bendradarbiavimas ir dalijimasis geriausia praktika su šalimis, kurios susiduria su panašiais iššūkiais ir kurių gamtinė bei klimato aplinka yra tokia pati: „Reikia tvirtai remti regioninį bendradarbiavimą siekiant išlaikyti švarią aplinką, apsaugoti biologinę įvairovę ir nuolat ieškoti galimybių bendradarbiauti dar glaudžiau. Baltijos valstybės taip pat bendradarbiavo siekdamos apsaugoti gretimas zonas Baltijos jūroje. Parengtos iniciatyvos, planai ir suburtos organizacijos, kurios kartu stengiasi pagerinti Baltijos jūros būklę.

Vienas pavyzdžių – HELCOM Baltijos jūros veiksmų planas, kuriuo siekiama apsaugoti Baltijos jūros aplinką nuo bet kokios taršos. Ši veikla vykdoma užtikrinant tarpvyriausybinį bendradarbiavimą. Kuo įvairesnė bus rūšių populiacija, tuo geriau šios rūšys prisitaikys, nes biologinė įvairovė padeda jūrų gamtai prisitaikyti prie įvairių pokyčių.“

Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus nuotrauka

Energetinis saugumas – pagrindinis Baltijos šalių vyriausybių prioritetas

2022 m. vasario mėn. Rusijos invazija į Ukrainą privertė valstybes sumažinti energijos importą iš Rusijos, o gamtinių dujų importą 2022 m. visai nutraukti. Seimo nario J. Varžgalio pastebėjimu, šiuo metu Baltijos valstybės sparčiai vykdo savo planą įvairinti energijos tiekimą per naują suskystintų gamtinių dujų infrastruktūrą, didinti investicijas į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, spartinti sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais, kad būtų užtikrinta regiono energetinė nepriklausomybė.

Parlamentaras pabrėžia: „Taip pat nuolat bendradarbiaujama keičiantis patirtimi ir praktika atsinaujinančios energijos gamybos srityje, pavyzdžiui, vykdant jūros vėjo projektą ELWIND. Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas šiuo metu veikia visu pajėgumu, užtikrina dujų tiekimą ir prisideda prie geresnio viso Baltijos regiono energetinio saugumo. Kiti projektai, įskaitant Inčukalnio gamtinių dujų saugyklos modernizavimą, dujų jungties plėtrą ir regioninius suskystintų gamtinių dujų importo pajėgumus, taip pat prisideda prie didesnės Baltijos valstybių energetinės nepriklausomybės.“

Baltijos regionas turi didžiulį potencialą, kurį reikia išnaudoti. Todėl rūpintis vien esamomis energetikos jungtimis neužtenka. Anot Baltijos Asamblėjos Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto nario Romualdo Vaitkaus, Baltijos valstybės turi rasti būdų, kaip pagaminti daugiau energijos įgyvendinant jau vykdomus, kartu – ir naujus energetikos projektus. „Ateityje energetikos sistema nebus paremta viena technologija ar vienu šaltiniu. Tai bus integruota, vieninga ir koordinuota sistema, kurioje bus užtikrinama vandenilio, sausumos vėjo energijos, fotovoltinės saulės energijos, šiluminės saulės energijos ir net gamtinių dujų ir biometano sąveika. Be to, didėjant elektros energijos paklausai, beveik neįmanoma užtikrinti sistemos stabilumo pasitelkiant atsinaujinančios energijos įrenginius ir nenaudojant gamtinių dujų ar branduolinės energijos, kurios klausimą Baltijos valstybės taip pat aptarė“, – sako parlamentaras.

R. Vaitkus atkreipia dėmesį, kad visos Baltijos valstybės plėtoja sausumos ir jūros vėjo energijos pajėgumus. Jūros vėjo jėgainės ne tik tieks švarią ir pigią elektros energiją prie Baltijos jūros esančioms šalims, bet ir prisidės prie platesnio Vidurio ir Rytų Europos regiono ekonomikos atsigavimo, užtikrindamos ilgalaikį ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. „Baltijos jūra yra sekli, joje vyrauja žemos bangos ir nežymūs potvyniai ir atoslūgiai, ji taip pat turi labai geras sąlygas didelėms jūros vėjo jėgainėms įrengti, o iki 2030 m. jūros vėjo energija galėtų tapti konkurencinga iškastinio kuro atžvilgiu. Šiuo metu vėjo energija taip pat yra vienas iš ekonomiškiausių sprendimų, ypač turint omenyje dabartinį pajėgumų deficitą Baltijos šalyse, kuris daro poveikį elektros energijos rinkos kainoms. Naujos vėjo elektrinės leidžia gaminti konkurencingą, žalią, aplinką tausojančią elektros energiją pelningai ir be subsidijų“, – pažymi Seimo narys R. Vaitkus. Jo pastebėjimu, Baltijos valstybės sparčiai plėtoja vėjo jėgainių jūroje iniciatyvas ir išnaudoja didžiulį Baltijos jūros potencialą Europos energetikos pertvarkai įgyvendinti. „Suaktyvėjusi veikla atspindi didesnį dėmesį energetiniam saugumui, nepriklausomumui ir atsinaujinančiosios energijos tikslams“, – sako jis.

Seimo narys R. Vaitkus priduria: „Ką tik Lietuvoje atidaryta VMG Grupė statybinės medienos modulių gamykla pradės perversmą įgyvendinant iškeltą tikslą – mažiau betono, daugiau medžio mūsų pastatuose. Lietuvos Vyriausybė jau apsisprendė nuo kitų metų statyti naujus pastatus bent iš 50 proc. organinių statybinių medžiagų. Visi kiti renovacijos kvietimai irgi bus orientuoti į skydinę renovaciją, naudojant organines medžiagas. Kai Europoje gamyklos yra uždarinėjamos, ši 140 mln. eurų vertės nauja gamykla eina prieš tendencijas.“

Pasak parlamentaro – tai „tinkamas verslo žingsnis tinkamu laiku“. „Šis momentas žymi skydinės renovacijos renesansą Lietuvoje“, – įsitikinęs Seimo narys R. Vaitkus.

Daugiau informacijos:

Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus patarėja

Renata Godfrey

Tel. (8 5)  239 6224

El. p. [email protected]