Baltijos Asamblėjos posėdžiuose: parengtas bendras pareiškimas dėl paramos Ukrainai, aptarta ypatingai svarbios infrastruktūros apsauga, įvertinta pažanga įgyvendinant projektą „Rail Baltica“

2024 m. sausio 19 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Saeimos kanceliarijos nuotrauka (aut. Reinis Inkēns)

Sausio 19 d. Seimo Pirmininko pavaduotojas Andrius Mazuronis, Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Andrius Kupčinskas ir Seimo narys Valdemaras Valkiūnas dalyvauja Baltijos Asamblėjos Prezidiumo ir komitetų posėdžiuose Rygoje.

2024 m. sausio 1 d. prasidėjo Lietuvos pirmininkavimas Baltijos Asamblėjai (BA). Į pirmą posėdį šiais metais susirinkęs BA Prezidiumas aptarė organizacinius klausimus, susijusius su Baltijos Asamblėjos veiklos planavimu 2024 m.

Aptardami metų pradžioje įvykusį Ukrainos Prezidento vizitą Baltijos valstybėse Prezidiumo nariai sutiko, kad prieš dešimtmetį padarytos klaidos, kai Rusija šiurkščiai pažeidė tarptautinę teisę ir okupavo Krymą, leido agresorei pasijusti nebaudžiamai, o tai privedė prie beveik dvejus metus trunkančio plataus masto karo Ukrainoje, keliančio didžiules žmonių kančias ir destrukciją.

Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas ir Baltijos Asamblėjos Prezidentas A. Kupčinskas kartu su kolegomis parengė BA Prezidiumo pareiškimą, kuriame dar kartą pabrėžė itin svarbų nuolatinės, pakankamos, laiku teikiamos ir į ateitį planuojamos karinės, finansinės ir politinės paramos Ukrainai vaidmenį, kad šalis galėtų visapusiškai susigrąžinti savo teritorijas. „Reikia daugiau bendrų euroatlantinių pastangų įgyvendinant sankcijų Rusijai politiką ir ieškant teisėtų būdų, kaip įšaldytą Rusijos turtą panaudoti Ukrainos atstatymui. BA Prezidiumas paragino tarptautinę bendruomenę imtis neatidėliotinų pastangų Europoje, kad būtų užtikrinta visiška Ukrainos pergalė pagal šalies taikos formulę“, – pažymi Lietuvos parlamento delegacijos BA vadovas A. Kupčinskas.

Iš kairės į dešinę: Baltijos Asamblėjos Prezidentas Andrius Kupčinskas, Baltijos Asamblėjos Generalinė Sekretorė Agnija Antanoviča, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo narys iš Estijos Enas Esma (Enn Eesmaa), Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas ir Baltijos Asamblėjos viceprezidentas Janis Vukanas (Jānis Vucāns). Saeimos kanceliarijos nuotrauka (aut. Reinis Inkēns)

Baltijos Asamblėjos nariai kartu su Lietuvos, Latvijos ir Estijos atsakingų institucijų atstovais aptarė bendrą požiūrį į ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą Baltijos valstybėse, povandeninės infrastruktūros apsaugą ir skaitmeninės pertvarkos vaidmenį apsaugant ypatingos svarbos infrastruktūrą. Pasak Seimo Pirmininko pavaduotojo A. Mazuronio, povandeninės infrastruktūros apsauga Baltijos valstybėse yra „labai trapi ir sunkiai apsaugoma“, todėl svarbu įdiegti tokias priemones, kurios užtikrintų geresnę apsaugą ir veiksmingą atsaką į hibridines grėsmes. „Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kaip kibernetinės operacijos pasitelkiamos kariniams tikslams paremti ir kaip jos tapo šiuolaikinio ginkluoto konflikto dalimi, todėl labai svarbu ir toliau didinti Baltijos valstybių informacinių ir ryšių technologijų sistemų atsparumą ir stiprinti keitimosi informacija mechanizmus, kad sistemos greitai reaguotų ir prisitaikytų prie naujų aplinkybių“, – komentuoja A. Mazuronis.

Baltijos valstybių parlamentų nariai taip pat diskutavo dėl sausumos ir jūrų transporto jungčių Baltijos valstybėse ir įvertino pažangą įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą. Baltijos valstybėse transporto sektoriui tenka svarbus vaidmuo: Baltijos jūros regionas veikia kaip transporto koridorius, kurio reikia tiek pačiam regionui, tiek visam pasauliui. Pastebima, kad junglumas ir susisiekimas pasienio zonose gana prastas, nes plėtra labiau orientuota į pagrindinių miesto mazgų ir maršrutų gerinimą. Tikimasi, kad įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą atsiras trūkstama Šiaurės–Pietų jungtis ir bus užtikrintas geresnis susisiekimas regione (didžiausi krovinių kiekiai vis dar pervežami Rytų–Vakarų maršrutuose, be to, planuojant regionines sistemas paprastai vis dar koncentruojamasi į vidaus jungčių ir mazgų plėtotę).

Kaip pastebi Seimo narys V. Valkiūnas, Baltijos Asamblėja visada pritarė konstruktyviam Baltijos valstybių bendradarbiavimui įgyvendinant projektą „Rail Baltica“. Be kitų svarbių šio projekto aspektų, įgyvendinamas tarpvyriausybinis susitarimas užbaigti visą jungtį kaip geležinkelį, jungiantį ir integruojantį Baltijos valstybes į Europos geležinkelių tinklą. „Įgyvendinus projektą „Rail Baltica“ būtų sukurtas naujas ekonominis koridorius, būtinas veiksmingam bendrosios rinkos veikimui, regioniniam ir nacionaliniam transportui, sanglaudos, aplinkos ir inovacijų politikai, taip pat Europos žaliajam kursui ir kariniam mobilumui.

Baltijos valstybės taip pat pabrėžia būtinybę tarpusavyje skatinti keleivinį susisiekimą geležinkeliais ir jungtį tarp Baltijos valstybių sostinių laiko svarbiausiu dalyku sėkmingai siekiant rezultatų“, – sako Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys V. Valkiūnas.

Saeimos kanceliarijos nuotraukos (aut. Ieva Ābele)

Daugiau informacijos:

Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus patarėja

Renata Godfrey

Tel. (8 5)  209 6224

El. p. [email protected]