Europos Komisija palankiai vertina „Naujos kartos Lietuva“ reforminius veiksmus, tačiau ragina paspartinti plano įgyvendinimą

2024 m. liepos 9 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. Viktoriia Chorna)

Liepos 9 d. Seime lankosi Europos Komisijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo darbo grupės generalinė direktorė Selin Goe (Céline Gauer) ir jos vadovaujama delegacija. Susitikimo su Europos reikalų komiteto ir specializuotų komitetų pirmininkais ir nariais metu pasikeista nuomonėmis apie Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) pasiekimus ir diskutuota apie mokesčių reformos įgyvendinimą.

„Dabartiniame rinkimų politikos cikle visų politinių partijų atstovai Seime turi suprasti, kaip svarbu įgyvendinti Europos Komisijos rekomendacijas, tačiau, ne mažiau svarbu  neprarasti RRF lėšų ir įgyvendinti svarbias reformas, priimant su tuo susijusius sprendimus“, – pabrėžė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. Viktoriia Chorna)

Planas „Naujos kartos Lietuva“ apima investicijas, kurios gali būti efektyvios ir nukreiptos ten, kur jų labiausiai reikia, tik įgyvendinus valstybei svarbias struktūrines reformas. Šiandien Lietuva yra intensyviame plano įgyvendinimo etape – įgyvendinta daugiau nei du trečdaliai reforminių veiksmų energetikos ir pastatų energinio efektyvumo didinimo, skaitmeninimo ir švietimo srityse, įsibėgėjo ir investicijos.

Daugeliu atvejų reformas patvirtino Seimas, priimdamas įstatymus, kuriais sprendžiamos tiek ilgalaikės problemos, tiek prioritetai naujame geopolitiniame kontekste, susiję su energetinės nepriklausomybės stiprinimu ir atsinaujinančios energijos šaltinių efektyvesniu panaudojimu. Reaguodama į geopolitinės realybės iššūkius ir siekdama ekonomikos atsparumo, Lietuva 2023 m. planą atnaujino. Ženkliai daugiau dėmesio skirta atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai ir perėjimui prie aukštos pridėtinės vertės verslo, diegiant aplinkai palankias, mažaatliekes ir pažangias bei skaitmenines technologijas. Į šias dvi sritis sukoncentruotos papildomos plano investicijos. Reformostaip pat pasipildė svarbiais veiksmais, nukreiptais į investicinės aplinkos atsinaujinančios energijos išteklių vystytojams gerinimą, gynybos ir saugumo pramonės, žaliųjų finansų skatinimą, viešųjų pirkimų sistemos tobulinimą, socialinių paslaugų kokybės užtikrinimą. 

Planas „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) parengtas pagal ambicingą ES finansavimo instrumentą, sukurtą reaguojant į pandemijos sukeltas ekonomikos problemas. Lietuvai skirtas finansavimas apima 3,8 mlrd. eurų investicijas (2,30 mlrd. eurų subsidijos lėšos ir 1,55 mlrd. eurų  paskolos lėšos) ir sudaro net 5,4 proc. metinio Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Plano tikslai turės būti pasiekti iki 2026 m. rugpjūčio pabaigos.

Daugiau informacijos:

Seimo Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Aistė Pikiotienė, tel. (0 5) 209 6864