Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pranešimas: būtina reformuoti asmeninio asistento pagalbą

2024 m. rugpjūčio 28 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Neįgaliųjų teisių komisija, reaguodama į  gaunamus pranešimus, kad asmenys su negalia susiduria su problemomis norėdami gauti asmeninio asistento pagalbą, rugpjūčio mėn. svarstė parlamentinės kontrolės klausimą „Dėl asmeninio asistento paslaugų teikimo“.

„Nuo balandžio mėnesio nuolat gauname kreipimųsi dėl to, kad atsisakoma teikti asmeninę pagalbą  arba ji teikiama netinkamai. Asmeninis asistentas kai kuriems žmonėms yra gyvybiškai būtinas, dėl to labai svarbu, kad pagalba, kurią valstybė įsipareigojo šiems žmonėms suteikti, būtų prieinama ir tai daroma tinkamai“, – sakė Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė.

                      Neįgaliųjų teisių komisija, išklausiusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros, Lietuvos savivaldybių asociacijos, nevyriausybinių organizacijų atstovų ir posėdyje dalyvavusių suinteresuotų asmenų pateiktą informaciją, priėmė sprendimą siūlyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai plėsti asmeninės pagalbos apimtis fokusuojantis į kokybę ir numatyti tam daugiau pinigų kitų metų biudžete. Komisijos sprendimu siūloma atsisakyti idėjos, jog asmeninė pagalba būtų teikiama tik dirbantiems ir/ar besimokantiems asmenims; neriboti asmeninei pagalbai skiriamo laiko iki 150 valandų per mėnesį; sudaryti galimybę lanksčiai ir spontaniškai gauti asmeninę pagalbą, pačiam asmeniui su negalia spręsti kada ir kaip panaudoti paskirtas valandas.

                      Taip pat rekomenduojama supaprastinti teikiamų paslaugų spektrą plečiant asmeninės pagalbos teikimą; sukurti budinčių asistentų sistemą, panašią į šiuo metu veikiančią budinčių globotojų sistemą; diferencijuoti asmeninės pagalbos apmokėjimą skiriant didesnį užmokestį daugiau kompetencijų, specialaus pasiruošimo reikalaujančiai ar pavojų sveikatai keliančiai asmeninei pagalbai; peržiūrėti teikiamų socialinių paslaugų įkainius (panašaus pobūdžio paslaugos turi kainuoti vienodai ir neturi būti lemiamu kriterijumi renkantis asmeninę pagalbą ar socialinę paslaugą).

                     Reaguojant į tai, kad asmeninės pagalbos poreikis didėja ir lėšų tam reikia vis daugiau, Komisija siūlo įpareigoti savivaldybes iš dalies (pvz., 20 proc.) padengti asmeninės pagalbos teikimo išlaidas, kad valstybės skiriamos lėšos būtų naudojamos efektyviau ir racionaliau.

 „Akivaizdu, kad asmeninė pagalba yra reikalinga, ji pasiteisino, todėl turime užtikrinti, kad ji būtų prieinama ir teikiama taip, kaip ji numatyta JT Neįgaliųjų teisių konvencijoje ir kaip yra įsipareigojusi Vyriausybė. Kalbame apie tuos žmones, kuriems tokios pagalbos labiausiai reikia. Netekę asmeninės pagalbos jie turi atsisakyti  darbinių planų, kitų veiklų, riboti netgi kasdienę rutiną. Juolab kad jokių kitų alternatyvų aktyviems darbingo amžiaus žmonėms valstybė nesiūlo“, – sako M. Ošmianskienė.

            Rugpjūčio 28 d. vykusiame posėdyje Komisijos nariai vieningai pritarė sprendimui. Komisijos narys Vytautas Bakas pasiūlė prieš pateikiant rekomendacijas ministerijai išsiaiškinti reikalingų lėšų poreikį. 

                      2024 m. asmeninė pagalba teikiama šiek tiek daugiau nei 1600 asmenų. Liepos mėnesį eilėje laukė 249 asmenys, iš jų – 169 turintys prioritetą.

Daugiau informacijos:

Monika Ošmianskienė

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė

Tel. Tel. (0 5) 209 6675, mob. 0 698 42 296

El. p. [email protected]