Informaciją apie prekes ir paslaugas numatoma leisti teikti tik valstybine kalba

2024 m. rugsėjo 12 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas po svarstymo pritarė Valstybinės kalbos įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas turi būti teikiama ir prekės ženklinamos valstybine kalba.

Juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, Lietuvoje parduodantys prekes ar teikiantys paslaugas, privalėtų užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu. Išimtys galėtų būti taikomos Mokslo ir studijų įstatyme numatytais atvejais, kai reikalavimas mokėti valstybinę kalbą laikomas nepagrįstu teisės dirbti ribojimu.

Projekto iniciatoriai tikina, kad vis daugiau yra susiduriama su užsienio, o ypač rusų kalba, kai siekiama gauti paslaugas ar prekes. „Manoma, kad Lietuvos Respublikos piliečiai turi turėti teisę sulaukti aptarnavimo valstybine kalba – 2021 m. Statistikos departamento skelbti gyventojų surašymo rezultatai atskleidė, jog rusų kalbą moka apie 60 proc. visų Lietuvos gyventojų, tad net 40 proc. Lietuvos gyventojų yra priversti susidurti su aptarnavimu jiems nesuprantama kalba“, – teigia parlamentarai aiškinamajame rašte. Pasak jų, siūloma nuostata galėtų paskatinti užsieniečius labiau integruotis į Lietuvos visuomenę bei mokytis bent šnekamosios lietuvių kalbos.

Pasak šio pasiūlymo iniciatorės, Seimo narės Dalios Asanavičiūtės, lietuvių kalbos mokėjimas bent jau žemiausiu lygiu pagerintų atvykusių žmonių socialinę padėtį Lietuvoje, pagerintų jų gebėjimą integruotis ir siekti karjeros, didesnių pajamų, ir kartu padėti savo šaliai, iš kurios jie išvyko, ypač jei tai yra kariaujanti šalis. „Noriu priminti, kad šis įstatymas yra ne apie tai, kad mokėti lietuviškai privalo dirbantis darbą sandėlyje ar virtuvėje, ar ten, kur nėra bendravimo tiesiogiai su klientu, kuriam tu suteiki paslaugą ar parduodi prekę, šis reikalavimas atsiranda tik tiems, kurie tiesiogiai turi kontaktą su klientu ir tiesiogiai turi užtikrinti aptarnavimą lietuvių kalba“, − Seimo posėdyje kalbėjo parlamentarė.

Po svarstymo už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XIVP-3667(2) balsavo 100 Seimo narių, prieš – 5, susilaikė 14 parlamentarų. Tam, kad jie būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą. Jei Seimas pritartų naujoms nuostatoms, jos įsigaliotų 2026 m.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (0 5)  209 6132, el. p. [email protected]