Seimo Ateities komiteto pranešimas: Lietuvos ateities vizijos įgyvendinimo būtinoji sąlyga – darbų tęstinumas

2024 m. gruodžio 5 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

„Kad ilgalaikiai Lietuvos pažangos tikslai būtų įgyvendinti, reikia užtikrinti mūsų valstybės strateginio valdymo darbų tęstinumą“,  – pradėdamas Seimo Ateities komiteto posėdį sakė komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas. Imdamasis strateginio valdymo srities parlamentinės priežiūros, naujos sudėties Seimo Ateities komitetas susitiko su praeitos kadencijos Ateities komiteto pirmininku prof. Raimundu Lopata, valstybės pažangos tarybos nariais Aleksandru Abišala, Linu Dičpetriu irstrateginį valdymą koordinuojančiais valstybės tarnautojais, ekspertais.

 „Naujos kadencijos Ateities komitetui yra į ką atsispirti – sudėti tam tikri instituciniai pamatai, suburti žmonės, kurie žino, kas yra ateities įžvalgos, to pakanka, kad naujos sudėties komitetas galėtų spręsti konkrečius Lietuvos ateities vizijos įgyvendinimo klausimus,“ – kalbėjo kadenciją baigęs Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. Profesorius pažymėjo, kad ypač svarbu atnaujinti Valstybės pažangos tarybos sudėtį ir įsitraukti į svarbiausio šalies raidos strateginio planavimo dokumento – 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano peržiūrą.

XVIII Vyriausybės Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis pristatė Valstybės pažangos tarybos rekomendacijas naujos sudėties Lietuvos Respublikos Seimui ir XIX Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Rekomendacijose pažymima, kad mąstymo apie ateitį paklausai Lietuvoje būtinasąlyga – Seimo Ateities komiteto darbo tęstinumas, Lietuvos ateities bendrakūrėjų tinklo išlaikymas, už ilgalaikių strategijų (vizijų) įgyvendinimą atsakingo, ne žemesnio kaip Vyriausybės kanclerio pavaduotojo lygio pareigūno paskyrimas ir jam padedančios komandos Vyriausybės kanceliarijoje sustiprinimas. Ateities įžvalgų, kaip strateginio valdymo metodo,  taikymas itin svarbussir atskirų ministerijų veikloje. Akcentuojama, kad siekiant Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo, būtina 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano peržiūra.

Valstybės pažangos tarybos narys, buvęs LR Ministras Pirmininkas Aleksandras Abišala atkreipė dėmesį, kad Vizijoje „Lietuva 2050“ per mažai dėmesio skiriama bendriesiems Europos Sąjungos reikalams. Naujos sudėties Ateities komitetas turėtų atkreipti dėmesį į buvusio Italijos Vyriausybės premjero ir Europos Centrinio Banko pirmininko Marijaus Dragio (Mario Draghi) rekomendacijas dėl Europos konkurencingumo stiprinimo, prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2027 m. prioritetų formulavimo. Taip pat A. Abišala pažymėjo, kad reikia tobulinti atskirtų Vyriausybės šakų veiklos horizontalų koordinavimą.

Valstybės pažangos tarybos narys, bendrovės Ernst & Young partneris Linas Dičpetris akcentavo, kad į strategijų įgyvendinimą būtina įtraukti visuomenę. Ateities komiteto darbotvarkėje derėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos konkurencingumo didinimo, atsparumo, lankstesnio reguliavimo, tvarumo, skaitmeninės transformacijos ir inovacijų diegimo temas. 

Komiteto posėdyje taip pat pasisakė Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) direktorė Agnė Vilkončiūtė, Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus vedėjas Alvidas Lukošaitis.

Artimiausiuose posėdžiuose Ateities komitetas numato svarstyti strateginio valdymo sistemos tobulinimo ir valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ įgyvendinimo klausimus.

Ateities komiteto veiklos kryptis apibrėžia Lietuvos Respublikos Seimo statuto 58¹ straipsnis. Svarbiausios jų: visuomenės ir valstybės ateities raida ir jos modeliavimas; inovacijos ir technologinė pažanga, skaitmeninimas; emigracijos, migracijos ir demografiniai procesai; valstybės ir valstybės valdymo sistemos modernizavimas. 

Kertinė ATK atsakomybės sritis – ilgalaikių valstybės strategijų rengimo ir įgyvendinimo parlamentinė priežiūra.

Parengė: 

I. Lavišienė, tel. +370 5 209 6363, el. p. [email protected] 

G. Viliūnas, tel. +370 5 209 6950, el. p. [email protected]

A. Grigienė, tel. +370 5 209 6830, el. p. [email protected]