Seimo Priklausomybių prevencijos komisija: Lietuvoje vykdomos prevencinės veiklos aprėpia dar ne visus moksleivius, svaigintis pradedama jau nuo 9 metų

2025 m. sausio 10 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Pastaruoju metu Lietuvos mokyklose kylantys iššūkiai dėl moksleivių nelegalaus elektroninių cigarečių ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sukvietė Seimo Priklausomybių prevencijos komisiją (PPK) į posėdį. 

Komisija turėjo galimybę išgirsti naujausiai atlikto Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Europos mokyklose 2024 m. tyrimo (angl. The European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs, ESPAD) rezultatus, kuriuos posėdyje pristatė ESPAD nacionalinio tyrimo tyrėjos.

ESPAD yra didžiausias pasaulyje moksleivių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas nagrinėjantis tyrimas, kuriame dalyvauja apie 40 Europos šalių. ESPAD tyrimo pagrindinis tikslas – surinkti palyginimui tinkamus ir patikimus duomenis apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kito rizikingo elgesio paplitimą 15–16 metų amžiaus moksleivių grupėje Europoje, siekiant stebėti ir atskirų šalių, ir bendras visų šalių tendencijas. 

Lietuva 2024 m. ESPAD tyrime dalyvavo jau aštuntą kartą (nuo 1995 m.). Paskutinį kartą tyrimas buvo atliktas 2019 m. Nuo 2024 m. tyrimo įgyvendinimą Lietuvoje organizuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Iš viso 2024 m. mokyklose vykdytoje anoniminėje ESPAD apklausoje dalyvavo 4 792 15–16 metų amžiaus Lietuvos moksleiviai. Tyrimą atliko Klaipėdos universiteto tyrėjų grupė.

Mokslininkės prof. dr. Aelita Bredelytė ir doc. dr. Laura Šaltytė-Vaisiauskė pristatė pagrindinius nacionalinius rezultatus.

Cigarečių vartojimas

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad elektroninių cigarečių panorėję lengvai arba labai lengvai galėtų gauti 55,6 proc. moksleivių: 57,4 proc. merginų ir 53,9 proc. vaikinų. Kaitinamojo tabako gaminių – 23,3 proc. moksleivių: 21,2 proc. merginų ir 25,3 proc. vaikinų. Vandens pypkę – 13,2 proc. moksleivių: 11,4 proc. merginų ir 14,9 proc. vaikinų. Beveik pusė respondentų (49,1 proc.) teigė, kad, jeigu norėtų, tabako cigarečių gautų lengvai ar labai lengvai (palyginti su 2019 m., jis sumažėjo 8,5 proc. punktais).

Daugiausiai bent kartą gyvenime vartojusių elektronines cigaretes moksleivių buvo 2019 m. – 65,1 proc. 2024 m. jų sumažėjo iki 51,2 proc., tačiau rodiklis vis dar išlieka labai aukštas. 2024 m. bent kartą gyvenime elektronines cigaretes vartojusių merginų skaičius yra reikšmingai didesnis nei vaikinų (atitinkamai 54,5 proc. ir 48 proc.). 

Bent kartą gyvenime tabako cigaretes vartojo 33,6 proc. respondentų (33,5 proc. vaikinų ir 33,6 proc. merginų). Tai yra mažiausi skaičiai nuo 2003 m. Nuo 2003 m. tabako cigarečių vartojimas sumažėjo 2,5 karto (nuo 80,1 proc. iki 33,6 proc. ). Iki 2015 m. cigaretes rūkančių vaikinų skaičius buvo didesnis nei merginų, tačiau pastaruoju metu supanašėjo.

Išvada, kad cigarečių vartojimo rodikliai išlieka aukšti, bet yra geriausi per visą ESPAD tyrimų istoriją. Situacija pagerėjo nuo 2019 m., bet yra blogesnė nei 2015 m.

Kanapių ir kitų narkotikų vartojimas

16,5 proc. moksleivių (17,8 proc. vaikinų ir 15,2 proc. merginų) teigė, kad panorėjus lengvai arba labai lengvai gautų kanapių. Kanapių suvokiamas prieinamumas buvo aukščiausias 2007 m., tačiau nuo to laiko iki 2024 m. jis sumažėjo nuo 27,8 proc. iki 16,5 proc. Palyginus su 2019 m., 2024 m. moksleivių, teigusių, kad panorėjus kanapių gauti būtų lengva arba labai lengva, sumažėjo 7,1 proc. punktais.

Kanapes bent kartą gyvenime nurodė vartoję 11,6 proc. respondentų. Bendras kanapių bent kartą gyvenime vartojusių skaičius yra mažiausias nuo 2003 m.. Merginų skaičius augo iki 2019 m., tačiau 2024 m. jis sumažėjo 6,8 proc. punktais.

Bent kartą gyvenime bent vieną iš narkotikų nurodė vartoję 13,3 proc. paauglių (iš jų 11,3 proc. merginų ir 15,3 proc. vaikinų). Tai mažiausias bendras skaičius nuo stebėjimo pradžios. Palyginti su 2019 m., tokių moksleivių sumažėjo 5,8 proc. punktais.

Išvada, kad kanapių vartojimo rodikliai geriausi nuo 2003 m. Kitų nei kanapės narkotikų vartojimo rodiklių situacija yra nevienareikšmė, nors bendri rodikliai išlieka vieni mažiausių nuo stebėjimo pradžios.

Naujos psichoaktyviosios medžiagos

Bent kartą gyvenime naujų psichoaktyviųjų medžiagų vartoję nurodė 3,7 proc. respondentų (panašiai merginų ir vaikinų), o 1,8 proc. respondentų nebuvo dėl to tikri. Tai mažiausi vartojimo skaičiai nuo stebėjimo pradžios. Palyginti su 2019 m. sumažėjo 1,9 proc. punktais.

Išvada, kad naujų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas mažiausias nuo 2015 m.

Alkoholio vartojimas

Bent kartą gyvenime alkoholį vartojo 72,6 proc. respondentų: merginų – 77,5 proc., o vaikinų – beveik 68 proc. Tai mažiausi skaičiai nuo 1995 m. Nuo 1995 m. bent kartą gyvenime vartojusių alkoholį moksleivių skaičius sumažėjo 22,4 proc. punktais. Intensyvesnis mažėjimas pastebimas nuo 2015 m. Net 12,6 proc. apklaustųjų teigė, kad alkoholio gauna iš tėvų, 10,3 proc. jo gauna ar perka iš kitų jaunuolių, 3,7 proc. perka alkoholį parduotuvėje, 0,5 proc. perka baruose ar kavinėse. Daugiau kaip pusė respondentų nurodė, kad alkoholio gauna kitais būdais.

Išvada, kad alkoholio vartojimo rodikliai yra geriausi per visą ESPAD tyrimų istoriją, bet išlieka aukšti. 

Atsižvelgiant į tai, kad net 12,6 proc. respondentų dažniausiai alkoholio gauna iš tėvų, o 9 proc. jo gauna / perka iš kitų suaugusiųjų, rekomenduojama toliau šviesti suaugusius žmones apie alkoholio vartojimo žalą, ypač vaikystėje ir paauglystėje.

Alkoholinių gėrimų įsigijimo analizė patvirtino, kad jie vis dar yra plačiai parduodami įvairiose vietose, kuriose tokio amžiaus jaunuoliams juos parduoti draudžiama. Mokslininkių rekomendacija – ieškoti efektyvesnių būdų kontroliuoti alkoholinių gėrimų jaunesniems nei 20 metų asmenims pardavimą parduotuvėse, alinėse, restoranuose, baruose, diskotekose ir užtikrinti veiksmingų alkoholio kontrolės priemonių įgyvendinimą.

Alkoholio vartojimo priežasčių analizė atskleidžia, kad alkoholis vartojamas siekiant nusiraminti, pamiršti apie problemas, įveikti blogą nuotaiką, smagiai praleisti laiką, pritapti patinkančių žmonių grupėje. Šios priežastys rodo poreikį labiau rūpintis moksleivių psichine gerove ir jų socialiniais įgūdžiais. Tyrimas parodė, kad šioje srityje kai kas yra daroma. Apie tai galima spręsti iš to, kad 56,2 proc. respondentų nurodė, jog per pastaruosius dvejus metus iki apklausos dalyvavo veiklose, kuriose interaktyviai mokėsi, kaip geriau tvarkytis su pačiu (pačia) savimi, 56,8 proc. respondentų nurodė, kad jie tuo pačiu metu interaktyviai mokėsi, kaip bendrauti su kitais. Tačiau tikriausiai tokių veiklų nepakanka, nes moksleiviai ieško nusiraminimo ir smagumo bei stiprina socialinius ryšius vartodami alkoholį.

Mokslininkių išvadose yra rekomenduojama skirti daugiau dėmesio psichologinei moksleivių pagalbai ir interaktyvioms prevencinėms veikloms, kad tiek psichologinė pagalba, tiek prevencinės veiklos būtų moksleiviams labiau prieinamos ir efektyvios.

Medikamentų vartojimas be gydytojo paskyrimo

Raminamuosius ar migdomuosius vaistus be gydytojo paskyrimo bent kartą gyvenime vartojo 22,8 proc. apklaustųjų: 31,1 proc. merginų ir 14,8 proc. vaikinų. Nuo 2003 m. šis skaičius išaugo 9,3 proc. punktais ir nuo tada merginų dalis yra didesnė. Taigi, abiejų lyčių kaitos tendencija išlieka proporcinga.

Raminamųjų ar migdomųjų vaistų suvokiamas prieinamumas yra mažiausias nuo 2003 m. 22,3 proc. respondentų (29,5 proc. merginų ir 15,3 proc. vaikinų) teigė, kad pastarųjų jiems būtų lengva arba labai lengva gauti. Nuo pat 2003 m. merginos šių vaistų prieinamumą vertino kaip lengvesnį nei vaikinai.

Išvada yra tokia, kad raminamųjų ir migdomųjų vartojimas be gydytojų paskyrimo toliau auga. 2024 m. 22,8 proc. respondentų teigė, kad bent kartą gyvenime raminamuosius ar migdomuosius vaistus vartojo be gydytojų paskyrimo, o tai yra pats didžiausias rodiklis nuo 2003 m. Ši problema ypač būdinga merginoms. Paaiškėjo, kad dažniausiai raminamųjų ar migdomųjų vaistų be gydytojų paskyrimo respondentai gaudavo iš savo šeimos narių, jiems žinant (18,2 proc.), ir gana retai iš kitų šaltinių. Šie faktai rodo, kad dalis tėvų neatsakingai žiūri į savo vaikų negalavimus ir savarankiškai juos gydo be gydytojų priežiūros.

Mokslininkių rekomendacija yra skirti daugiau dėmesio tėvų švietimui šiuo klausimu ir siekti labiau įtraukti tėvus į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją.

Lošimai ir kompiuteriniai žaidimai

Per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos iš pinigų teigė lošę 14,3 proc. respondentų (4,2 proc. merginų ir 24,1 proc. vaikinų). Palyginti su 2019 m. duomenimis, 2024 m. pastebimas 2,5 proc. augimas, labiausiai tarp vaikinų (iš pinigų lošiančių vaikinų padaugėjo 4 proc.).

Palyginti su 2019 m., 2024 m. kompiuterinius žaidimus žaidžia 3,8 proc. daugiau paauglių. Per pastarąsias 30 dienų iki apklausos, kai reikėjo eiti į mokyklą žaidė 72,5 proc. respondentų, o dienomis, kai nereikėjo eiti į mokyklą – 80,7 proc. 

Vaikinams labiau nei merginoms būdingi dažni ir ilgi žaidimai. Tyrimo išvadose skelbiama, kad azartiniai lošimai ir kompiuteriniai žaidimai moksleivių tarpe populiarėja.

Dalyvavimas prevencinėse veiklose

Informacinėse veiklose apie alkoholio neigiamą poveikį ir žalą bent kartą dalyvavo 56,8 proc. moksleivių (61,4 proc. merginų ir 52,4 proc. vaikinų), tabako – 51 proc. moksleivių (53,2 proc. merginų ir 48,9 proc. vaikinų), narkotikų – 45,9 proc. respondentų (49,1 proc. merginų ir 42,7 proc. vaikinų), lošimo iš pinigų, žaidimų ar interneto – 27,4 proc. paauglių (24,6 proc. merginų ir 30,1 proc. vaikinų).

Dažniausiai moksleiviai (58,5 proc.) prevencinėse veiklose dalyvavo mokykloje, be to, jose dalyvauti buvo linkusios daugiau merginos nei vaikinai. Veiklose po pamokų dalyvavo 5,2 proc. respondentų, šį kartą daugiau vaikinų nei merginų. Už mokyklos ribų prevencinėse veiklose nurodė dalyvavę 14 proc. paauglių.

Vienoje iš tyrimo išvadų nurodoma, kad Lietuvoje vykdomos prevencinės veiklos aprėpia ne visus moksleivius. Tai reiškia, kad nuoseklių, ilgalaikių prevencinių programų įgyvendinimas šiai dienai nėra užtikrinamas visose savivaldybėse. Tai patvirtino ir posėdyje dalyvavusios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovės, kurios akcentavo, kad dar ne visose savivaldybėse kreipiamas tinkamas dėmesys į prevencines veiklas. Šiuo metu yra pasiekta, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina ilgalaikių prevencinių programų kokybės kriterijus ir nustato vertinimo tvarką, parengia rekomendacijas dėl prevencinių programų įgyvendinimo.

Taip pat ir šio tyrimo išvadose yra rekomenduojama stiprinti moksleivių informavimą apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą. Ir tai daryti rekomenduojama anksčiau nei moksleiviams sukanka 13 metų, kadangi, kaip parodė duomenys, dalis moksleivių pradeda kasdien rūkyti tabako cigaretes, vartoti elektronines cigaretes ar „pasigeria“ nuo alkoholio būdami 9 metų ir jaunesni. 

Komisijos posėdžio metu taip pat buvo pateikta informacija apie tyrimo „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje 2021 m.” rezultatus. 

Tyrime dalyvavo 15-64 metų amžiaus nuolatiniai Lietuvos gyventojai. 

Tyrimo duomenimis, bent kartą gyvenime vartojusių narkotikus 15–64 metų amžiaus žmonių grupėje yra 14,1 proc. (8,2 proc. – 2004 m.) Lietuvos gyventojų (Europos Sąjungos vidurkis yra 28,9 proc.) ir 4,5 proc. (2,5 proc. – 2004 m.) per 12 mėn. vartojusių asmenų skaičius (ES vidurkis – 8,3 proc.). Lyginant su 2004 m. duomenimis, stebimas beveik du kartus išaugęs vartojimas.

Tyrimo duomenimis, bent kartą gyvenime kanapes yra vartoję 24,8 proc. 25-34 metų amžiaus gyventojų. 49 proc. Lietuvos gyventojų atsakė, kad per 24 val. kanapių gauti yra neįmanoma (2016 m. šis skaičius buvo 59,2 proc.). 

Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje 2021 m. tyrimo duomenimis, narkotikai dažniausiai yra vartojami draugų rate (9,7 proc.), diskotekuose ir naktiniuose klubuose (3,6 proc.), lankantis kavinėse ir baruose (2,6 proc.).

Pranešėjos nuomone, tyrimas atskleidžia bendrą nelegalių medžiagų vartojimo augimo tendenciją visame pasaulyje. Taip pat pranešėja atkreipė dėmesį, kad bendrosios populiacijos tyrimas buvo atliktas pandemijos metu. Laukiama, ką atskleis kiti tyrimai, kuomet bus žinomi ne pandemijos metu gauti duomenys. Nelegalių medžiagų vartojimo augimo tendencijos gali būti grindžiamos pasikeitusia žmonių emocine būsena pandemijos metu, padidėjusiu narkotikų prieinamumu prekybai persikėlus į internetinę erdvę, padidėjusiu žmonių mobilumu ir informacijos paieškomis apie narkotines medžiagas tiek internetinėje erdvėje, tiek lankantis kitose Vakarų šalyse.

Šie ir kiti tyrimai bei jų išvados ir rekomendacijos padės politikams priimti teisingus politinius sprendimus, svarstant su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu ir prevencija susijusius klausimus ateityje.

Komisijos pirmininko S. Čaplinsko komentarus šia tema galite rasti čia.

Daugiau informacijos:

Saulius Čaplinskas 

Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas 

Tel. (0 5) 209 6603 

Parengė

Erika Mikalajūnienė

Seimo kanceliarijos komisijų skyriaus patarėja 

Tel. (0 5) 239 6815, el. p. [email protected]