
Seimo pirmojoje sesijoje: patvirtinta Vyriausybės programa, valstybės biudžetas, dėmesys socialinei saugai, krašto apsaugai
2025 m. sausio 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Šiandien XIV Seimas baigė pirmąją eilinę (rudens) sesiją. Parlamentas, į pirmąjį posėdį susirinkęs lapkričio 14 d., surengė 18 posėdžių, kuriuose priėmė 116 teisės aktų, iš jų 48 įstatymai, 64 nutarimai, 4 kiti teisės aktai (rezoliucijos).
Tradiciškai naujos kadencijos Seimas darbo pradžioje buvo paskelbta deklaracija apie valdančiosios koalicijos sudarymą, pagal kurią Seimo nariai, priklausantys Lietuvos socialdemokratų partijos, „Nemuno aušros“ frakcijoms ir Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“, jungiasi į koaliciją.
Seimo Pirmininku išrinktas Saulius Skvernelis, jo pavaduotojais – Juozas Olekas (pirmasis pavaduotojas), Rasa Budbergytė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Orinta Leiputė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Agnė Širinskienė.
Buvo suformuota Seimo Seniūnų sueiga, parlamentiniai komitetai, komisijos, delegacijos ir kiti struktūriniai padaliniai.
Tarp svarbiausių sesijos darbų – pritarta Ministro Pirmininko Gintauto Palucko kandidatūrai, patvirtinta devynioliktosios Vyriausybės programa, po ko paskirtieji Vyriausybės nariai prisiekė ir gavo įgaliojimus veikti.
Parlamentarai pritarė Seimo Pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymui ir Seimo kancleriu paskyrė 2020−2024 metų kadencijos Seimo narį, tuometinės Antikorupcijos komisijos pirmininką, buvusį Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį.
Seimo Pirmininko Sauliaus Skvernelio nuomone, parlamento darbo pradžia buvo pakankamai sklandi – ieškoti ir rasti bendri sprendimai, atliepti Seimo narių poreikiai ir norai dirbti komitetuose, komisijose, patvirtinta Vyriausybė ir jos programa.
„Laikykimės to paties principo, kuris yra labai svarbus, bandykime spręsti sisteminius klausimus, ne pagal kažkokį vieną faktą, įvykį, bet žiūrint sistemiškai, nes teisinės sistemos patikimumas ir stabilumas priklauso nuo to, kaip mes sugebame matyti ir spręsti problemas globaliai ir sistemiškai. Džiaugiuosi daugybe sprendimų, kuriuos mes čia padarėme. Taip, jų dar nėra labai daug, kadangi ir Vyriausybė dar tiktai įsivažiuoja, bet net neabejoju, kovo 10 dieną turėsime tikrai ir sudėtingą, ir įtemptą darbotvarkę“, – sakė S. Skvernelis, pabrėžęs ir užsienio politikos tęstinumo svarbą.
Valstybės biudžetas
Pirmojoje sesijoje parlamentas užbaigė praėjusios kadencijos pradėtą darbą – patvirtino 2025 metų valstybės, socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus. Valstybės biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas krašto gynybai, pensijoms ir socialinėms išmokoms, darbuotojų atlyginimams, kelių finansavimui, investicijoms Lietuvos ateičiai ir kt. Biudžeto pajamos sieks beveik 17,98 mlrd. eurų , išlaidos – daugiau kaip 23,1 mlrd. eurų išlaidas (kartu su ES ir kitomis tarptautinėmis lėšomis).
Didės gyventojų pajamos
2025 m. biudžete gyventojų pajamoms didinti skirta 1,9 mlrd. eurų. Iš jų beveik 800 mln. eurų − dirbančiųjų pajamų didinimui.
Didžiausia dalis šios sumos – 394 mln. eurai – bus skiriama mokytojų, dėstytojų, mokslininkų bei kitų pedagoginių ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti. 230 mln. eurų bus skiriami medikų atlyginimams kelti, 112,8 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, prokurorų, tyrėjų atlyginimams, taip pat kultūros įstaigų ir meno darbuotojų bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti.
Seimas priėmė Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pataisas, kuriomis nutarta didinti pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientus, taip pat mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus.
Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinti pakeitimai, kuriais sutarta nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientų dydžius padidinti 8 proc.
Socialinė sauga
Seimas pritarė Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymui. Patvirtintos daugiau nei 8,646 mlrd. eurų sieksiančios Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamos ir per 7,906 mlrd. eurų išlaidos.
Apie 78 proc. išlaidų sudarys lėšos, skiriamos pensijoms, kurios didės 12,7 proc. 2025 m. vidutinė metinė senatvės pensija sieks 673 eurus, t. y., bus 73 eurais arba 12,2 proc. didesnė nei laukiama 2024 m., o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 12,7 proc. arba 81 euru ir sieks 721 eurą.
Pažeidžiamiausios gyventojų grupės papildomai sulauks 487 mln. eurų finansavimo. Iš jų socialinių išmokų indeksavimui, kuris apima išmokas vaikams, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijas, šalpos išmokas, skiriama 425 mln. eurų. Išmoka vaikams nuo sausio mėn. auga 27,3 proc. (26,25 euro) iki 122,5 euro. Vienišo asmens išmokos didėja 10,6 proc. iki 42,29 eurų.
Seimas pritarė 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymui, įtvirtindamas subalansuotą biudžetą – įplaukos ir išlaidos didės beveik po 479 mln. eurų (beveik 14 proc.) ir sudarys beveik po 3,94 mlrd. eurų. 70 proc. visų lėšų numatoma skirti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, apie 18 proc. lėšų – skirti vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, įskaitant ortopedijos technines priemones ir medicinos priemonių nuomą.
Saugumo didinimas
Nuosekliai įgyvendinant parlamentinių partijų susitarimą ir Lietuvos įsipareigojimus, susijusius su naryste NATO, valstybės biudžete įsipareigota užtikrinti tolygų finansavimą, toliau stiprinant nacionalinius gynybos pajėgumus ir karinį mobilumą. Krašto apsaugos ministerijos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 800 mln. eurų padidintas skolinimosi gynybai limitas – tai leis padidinti jos finansavimą iki 3,5 proc. BVP.
Seimas pritarė Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimams, kuriais nuspręsta pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinti gaunamos karinės paramos.
Naujos redakcijos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme nustatyti atskiri Šaulių sąjungos struktūros padaliniai – specializuoti vienetai; papildytos sąjungos Centro valdybos funkcijos; nustatytas materialinių pašalpų mokėjimas Dėl atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams, sugriežtinti reikalavimai šauliams ir asmenims, norintiems tapti šauliais.
Investicijos Lietuvos ateičiai
Seimas kitų metų valstybės biudžete įtvirtino lėšas, skirtas šalies ateičiai formuoti. 2025 m. Lietuva planuoja investuoti 3,6 mlrd. eurų, iš kurių didžiausia lėšų dalis – per 1,71 mlrd. eurų – bus skirta žaliajai pertvarkai. Švietimui numatoma 263 mln. eurų investicijos, dėmesį telkiant tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimui, visiems prieinamo šiuolaikinio ugdymo užtikrinimui.
Mokslui, verslui ir inovacijoms numatomos 206 mln. eurų investicijos: sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą, įgyvendinti misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas, stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose, gerinti konkurencinę investicijų pritraukimo aplinką.
147 mln. eurų investicijas ketinama skirti skaitmeninei pertvarkai – kurti technologinius sprendimus ir įrankius, leidžiančius saugiai ir patogiai naudotis paslaugomis, valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarkai, įmonių skaitmenizavimuisi skatinti.
Pokyčiai verslui
Seimas patikslino Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo nuostatas, aktualias finansinės paramos žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai gavėjams.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme patikslintos nuostatos, reglamentuojančios pirmumo teisę norint įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
Priimtos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo ir Kelių įstatymų pataisos, kuriomis nuspręsta skirti didesnį dėmesį vietinės reikšmės keliams, savivaldybių savarankiškumui. Per dvejus metus vietinės reikšmės keliams skiriamo kelių priežiūros ir plėtros programos biudžeto dalis padidės 10 proc.
Seimas sugriežtino atsakomybę už elektroninių cigarečių pardavimą nepilnamečiams. Didėja ir baudos nepilnamečiams už elektroninių cigarečių turėjimą ar vartojimą.
Kiti svarbūs sprendimai
Seimas, pabrėždamas būtinybę išlaikyti Lietuvos užsienio ir saugumo politikos krypties ir ilgalaikių prioritetų nuoseklumą bei veiksmų tęstinumą, priėmė rezoliuciją dėl užsienio ir saugumo politikos.
Parlamentarai priimta rezoliucija pasmerkė Sakartvelo vyriausybės smurtą prieš taikius protestuotojus ir pritarė raginimui surengti naujus parlamento rinkimus.
Seimas rezoliucija pagerbė nacistinės Vokietijos Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos aukas ir jų atminimą; pasmerkė visų formų totalitarizmą ir jo nusikaltimus.
Sausio 13-ąją sovietmečio rezistentui, politiniam kaliniui, 45-ių pabaltijiečių memorandumo kūrėjui ir signatarui, Lietuvos Laisvės lygos nariui, kunigui pranciškonui Juliui Sasnauskui įteikta 2024 m. Laisvės premija už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.
Seimas pritarė Danutės Jočienės ir Sauliaus Luko Kalėdos kandidatūrų siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus, paskyrė Arūną Budrį, Irmantą Šulcą ir Eglę Zemlytę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjais.
Atsižvelgdamas į generalinės prokurorės Nidos Grunskienės prašymą, parlamentas panaikino Seimo narių Remigijaus Žemaitaičio ir Andriaus Bagdono teisinę neliečiamybę.
Kitų metų kovo viduryje Lietuvoje bus renkami trys merai – Seimas pritarė siūlymui 2025 m. kovo 16 d. skelbti pirmalaikius Jonavos ir Joniškio rajonų, Panevėžio miesto savivaldybių merų rinkimus.
Seimas suteikė valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.
Į antrąją eilinę (pavasario) sesiją Seimas rinksis kovo 10 d.
Parengė
Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro vyriausioji specialistė
Saulė Eglė Trembo
Tel. (8 5) 209 6203, el. p. [email protected]
Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro patarėjas
Rimas Rudaitis
Tel. (0 5) 209 6132, el. p.[email protected]
Eglė Saulė Trembo