
Seimo delegacija dalyvauja Baltijos Asamblėjos komitetų posėdžiuose
2025 m. sausio 17 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Sausio 16–17 dienomis Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Giedrius Drukteinis, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas ir Seimo nariai Domas Griškevičius, Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė, Vytautas Juozapaitis, Indrė Kižienė, Daiva Petkevičienė, Audrius Petrošius, Raimondas Šukys ir Jūratė Zailskienė dalyvauja Rygoje organizuojamuose Baltijos Asamblėjos Prezidiumo, Biudžeto ir kontrolės komiteto, bendrame Saugumo ir gynybos bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetų posėdžiuose, kuriuose be kitų klausimų aptariamas visapusiškos gynybos įgūdžių mokymas Baltijos valstybių švietimo sistemose ir diskutuojama apie visuomenės atsparumo ir jaunimo patriotiškumo ugdymą karo prievolės kontekste.
Pastaraisiais dešimtmečiais Baltijos valstybės plėtojo savo gynybos strategijas, prisitaikydamos prie nuolatinių saugumo iššūkių ir pereidamos nuo tradicinių metodų prie įvairiapusiško ir lankstaus gynybos modelio. Kaip teigia Baltijos Asamblėjos viceprezidentas G. Drukteinis: „Visapusiškos gynybos koncepcijų plėtrą Baltijos šalyse daugiausia įkvėpė Šiaurės šalių visuotinės gynybos modelis, kuriam vėl imta skirti daugiau dėmesio po to, kai 2014 m. Rusija aneksavo Krymą, ir kuris dar labiau įsitvirtino tęsiantis Rusijos agresijai prieš Ukrainą ir jos keliamai grėsmei. Baltijos valstybės daug įkvėpimo sėmėsi iš Suomijos požiūrio į visapusišką gynybą, kurios modelį Suomija tobulino dešimtmečius. Suomijos strategijai būdingas „visos visuomenės“ pasirengimo principas, pagal kurį visi sektoriai turi aiškius vaidmenis šalies gynybos sistemoje. Įstojusi į NATO, Suomija išlaikė savo ilgametį požiūrį į gynybą ir negalvoja jo keisti ateityje. Ilgai veikianti karo prievolės sistema leido Suomijos kariuomenei pasiekti įspūdingų rezultatų. Giliai įsišaknijusi Suomijos karo prievolės tradicija parodė, kad nuoseklumas yra viena iš pagrindinių sėkmingos karo prievolės sudedamųjų dalių. Karas Ukrainoje pastebimai padidino motyvaciją tarnauti kariuomenėje, išryškindamas stiprų visuomenės įsitraukimą į šalies gynybos pastangas“.
Ne vienerius metus tęsiantis brutaliai Rusijos agresijai Ukrainoje, Baltijos valstybės atgaivino karo prievolę, taip reaguodamos į kylančius saugumo iššūkius. Įrodyta, kad karo prievolė padeda formuoti bendrą nacionalinį tapatumą, skatina lojalumą valstybei ir skiepija patriotizmą. Šiuo metu visos Baltijos valstybės aktyviai investuoja į karo prievolę ir susijusias programas, kurios yra labai svarbios jų nacionalinės gynybos ir visuomenės atsparumo strategijų sudedamosios dalys. Įtraukdamos jaunimą į šias pastangas, valstybės siekia ugdyti stiprų jaunosios kartos patriotizmo jausmą ir karinį pasirengimą. Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas G. Drukteinis pabrėžia: „Baltijos šalių jaunimo atsparumo ir patriotizmo ugdymas pasitelkiant karo prievolę tapo nauju Baltijos Asamblėjos prioritetu. Atsižvelgdama į tai, Asamblėja siekia glaudesnio Baltijos šalių bendradarbiavimo visapusiškos gynybos ir civilinės gynybos srityje“.
Nuotraukų albumas (Latvijos Saeimos kanceliarijos nuotraukos).
Daugiau informacijos:
Renata Godfrey
Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus patarėja
Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė
Tel. (0 5) 209 6224, mob. +370 620 75 095
El.p. [email protected]
Rūta Petrukaitė