Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams pristatyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto investicijų ir ekonominės svarbos planai

2025 m. vasario 6 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Vykdydamas parlamentinę kontrolę Seimo Biudžeto ir finansų komitetas vasario 5 d. išklausė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus Algio Latako informaciją apie uosto pasiekimus, investicijų ir ekonominės svarbos planus. 

A. Latakas pastebėjo, kad paskutiniaisiais metais labai keičiasi pačių uostų samprata – neliko požiūrio – imk, krauk daugiau: „Uostai tampa energetikos, pridėtinės vertės kūrimo centrais. Tai atspindi ir Klaipėdos uosto vizija – išlikti krovos uostu, jūrinės pramonės uostu, tam Klaipėdoje sukurtas labai geras pagrindas – turime Vakarų laivų gamyklą, porą remonto įmonių. Kartu mūsų tikslas – toliau vystyti bazę jūrinei energetikai, ar tai būtų Lietuvos vėjo parkas, ar kiti parkai Baltijos jūroje, kad būtų galima kurti naujas įmones ir generuoti pridėtinę vertę. Klaipėdos uostas yra pionierius tam tikroje žaliosios energetikos atšakoje – vandenilis atsirado mūsų rankose – ir 2026 metų pradžioje mes turėsime pirmąjį žaliąjį vandenilį ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos valstybėse taip bus pramintas takas žaliajam vandeniliui Lietuvoje 2030 metams, žinome – gairės yra – turėtų būti išvystyta 1,3 gigavato (GW) vandenilio gamyba.

Uosto vadovas posėdyje pasakojo, jog Klaipėdos uostas yra lyderiaujantis žaliosios energetikos srityje ir jau 2026 metų pradžioje mes turėsime pirmąjį žaliąjį vandenilį ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos valstybėse. Taip pat minėjo, kad Klaipėdoje statomas pirmas pasaulyje tanklaivis, kuris bus varomas vandeniliu.

Generalinis direktorius komiteto nariams pateikė skaičius apie uosto kuriamą vertę Lietuvai: tiesiogiai ir netiesiogiai su uostu susiję įmonės sukuria daugiau nei 58 tūkst. darbo vietų ir yra susiję su 6,24 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), tiesioginę Uosto direkcijos kuriamą vertę atspindi akcininkui – Lietuvos valstybei mokami dividendai – už 2017–2023 metus į valstybės biudžetą sumokėta 152,5 mln. eurų dividendų.

Uosto vadovas pasidžiaugė, kad pandemijos metu kritusi iki nulio vėl atsigavo kruizinė laivyba: „Laivų skaičius auga, šiandien uoste nebeužtenka infrastruktūros priimti visus norinčius užsukti kruizinius laivus, maždaug dešimties laivų per metus tenka atsisakyti, kai kurių ir dėl vis augančių tokio pobūdžio laivų dydžių.“ Pernai į uostą atplaukė 69 kruiziniai laivai (80 tūkst. keleivių), šiais metais planuojamos naujos linijos, aštuoni nauji laivai, informavo uosto vadovas.

Klaipėdos uostas dalyvauja ir krašto apsaugos veikloje – vyksta karinių vienetų krova, remontas, technikos priežiūra. Vyksta laivų remonto pramonės plėtra – investavus 22,8 mln. eurų šiandien remonto įmonė gali priimti 235 metrų ilgio laivus.

A. Latakas informavo, kad Klaipėdos uostas, Europos Sąjungos ir Lietuvos lėšomis jau baigė keturis projektus: Malkų įlankos ir Laivybos kanalo gilinimo, pirmosios krantinės, bangolaužių rekonstrukcijos. Gautas finansavimas šešiems projektams: vandenilio gamybos ir pildymo įrangai; elektros tiekimo iš kranto infrastruktūrai; elektros tinklo modernizavimo galimybių studijai; amoniako, metanolio bunkeriavimo galimybių vertinimui, verslo plano sudarymui; skaitmeninio uosto dvynio sukūrimui; eFT14EU ekosistemos sukūrimui ES šalyse (KIPIS sistemos vystymas). Šiuo metu laukiama Europos Komisijos vertinimo rezultatų dėl devynių pateiktų paraiškų.

Klaipėdos uostas yra didžiausias uostas Baltijos šalyse, pernai Klaipėdos uosto krova didėjo 8 proc., iki 35,5 mln. tonų. Tarp Baltijos šalių uostų Klaipėda užima didžiausią rinkos dalį Baltijos šalyse (2024 m. Rygos uosto krova – 18,1 mln. tonų, Talino – 13,1 mln. tonų). 

Parengė 

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (0 5)  209 6203, el. p. [email protected]