Spaudos konferencijoje Seime pristatytos jubiliejinės Lietuvių kalbos dienos

2025 m. vasario 13 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Olga Posaškova).

Vasario 12 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje parlamentinis Švietimo ir mokslo komitetas kartu su Valstybine lietuvių kalbos komisija aptarė vieną svarbiausių kalbos renginių – šiemet 10-metį mininčias Lietuvių kalbos dienas. Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos (VLKK) iniciatyva Lietuvių kalbos dienos pradėtos rengti 2016 metais, ir tapo reikšmingu kultūriniu įvykiu. Pasak Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės Vaidos Aleknavičienės, dienų tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, skatinti jos mokymąsi, skleisti kalbos grožį tiek mūsų šalyje, tiek už jos ribų. Kasmet šis renginių ciklas suvienija vis daugiau dalyvių – į Lietuvių kalbos dienas aktyviai įsitraukia bibliotekos, muziejai, švietimo ir mokslo įstaigos, savivaldybės, universitetai, mokslo institutai, Lietuvių kalbos draugija, Lituanistų sambūris ir dar daug kitų. Komiteto vadovė pažymėjo, kad prie renginių jungiasi įvairaus amžiaus žmonės – nuo darželinukų iki Trečiojo amžiaus universiteto dalyvių. Džiugina ir Lietuvos diasporos įsitraukimas. Šiemet norą dalyvauti Lietuvių kalbos dienose pareiškė lietuviai iš beveik 30 užsienio valstybių.

„Pasaulio lietuvius vienija kalba, kuri yra ne tik mūsų bendravimo priemonė, bet ir mūsų tapatybės bei bendrystės pagrindas. Ji išlaikė savo unikalumą nepaisant istorinių įvykių bei iššūkių ir šiandien skamba tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Kiekvienas mūsų ištartas lietuviškas žodis yra tiltas tarp praeities ir ateities, jungiantis mus visus, nesvarbu, kur bebūtume. Tačiau kartu turime pasistengi dar daugiau, nes šiuo metu tik apie 8 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių vaikų lanko lituanistines mokyklas. Be to šie metai yra ypatingi ir tuo, kad minime reikšmingas lietuvių kalbos ir kultūros asmenybių sukaktis: Antano Baranausko 190-ąsias, Žemaitės 180-ąsias, akademiko Zigmo Zinkevičiaus 100-ąsias gimimo metines. Taip pat prisimename Juozą Balčikonį, Pilypą Ruigį, pirmojo lietuviško žemėlapio sudarytoją Antaną Macijauską“, – sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė V. Aleknavičienė.

Pasak VLKK pirmininkės dr. Violetos Meiliūnaitės, šie metai ypatingi ne tik dėl to, kad lietuvių kalba dešimtąjį kartą mini savo dienas: „Šiemet susipina Čiurlionio muzika, vaizdai ir lietuvių kalba. Labai smagu, kad daugelis įstaigų susiejo šias tris raiškos formas. Kiekvieni metai turi ir ypatingą vietą, į kurią susitelkia visas dėmesys, kurią vadiname Lietuvių kalbos dienų sostine. Jau treti metai kaip turime dvi tokias sostines – didžiąją čia – Lietuvoje ir mažąją užsienyje, tai irgi be galo svarbu, nes kalba turi vienyti, mes turime jausti bendrystę.“

Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Olga Posaškova).

Šių metų Lietuvių kalbos dienų sostine tapusių Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė sakė, kad šiauliečiai visada išsiskyrė dėmesiu ir meile gimtajai kalbai, būtent Šiauliuose įvyko pirmoji teatralizuota kalbos šventė.

„Manome, kad Šiauliai tikrai verti jiems suteikto garbingo Lietuvių kalbos dienų sostinės titulo. Ta proga suplanuota daug vertingų renginių – jų bus lygiai šimtas“, – sakė D. Kinčinaitienė.

Projekto koordinatorė Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė ryšiams su visuomene Jurgita Januševičiūtė-Taralė atskleidė, kad jau vasario 13 d. vyks dienų atidarymo konferencija „Šiauliai – Lietuvių kalbos dienų sostinė 2025. Šiauliečių kalbinė tapatybė“: „Konferencijos metu, skatinant domėtis ne tik bendrine, bet ir regionine kalba, bus atkreipiamas dėmesys į Šiaulių kalbinę dilemą, tapatybės paieškas, – kas mes esame – žemaičiai ar aukštaičiai.“

Pasak J. Januševičiūtės-Taralės, konferencijoje pranešimus skaitys šiauliečiai kalbininkai – Jolanta Vaskelienė, Juozas Pabrėža, Algirdas Malakauskas, Rūta Kazlauskaitė, moderuos profesorė Genovaitė Kačiuškienė. Renginio metu bus pristatyta ir dienų vėliava, kuri turėtų tapti pereinamąja dienų vėliava.

Spaudos konferencijoje atskleista ir intriguojanti šiauliečių iniciatyva – Lietuvių kalbos dienų sostinės metu bus siekiama, kad Šiauliai taptų miestu, kuriame nevartojami rusiški keiksmažodžiai.

„Galbūt tai skamba labai utopiškai, tačiau galime to siekti. Jau ėmėmės ir veiksmų, kad kuo daugiau asmenų įtrauktume į šią iniciatyvą: kreipėmės į Šiaulių krepšinio ir regbio klubus, Lietuvos moterų krepšinio lygą ir pakvietėme prisidėti prie šio siekio, pradžioje bent jau mažinant rusų kalbos keiksmažodžius sporto renginiuose. Raginame lieti emocijas tik lietuviškais žodžiais“, – sakė J. Januševičiūtė-Taralė.

Konferencijos Šiauliuose temas pristačiusi profesorė G. Kačiuškienė informavo, kad bus galima išgirsti pranešimą apie naujadarus šiauliečių rašytojų ir poetų kūryboje (doc. dr. J. Vaskelenė), ilgametis Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkas A. Malakauskas apžvelgs skyriaus veiklą, J. Pabrėža kalbės apie žemaičius, kaip turinčius savo kalbą, R. Kazlauskaitė pristatys Šiaulių krašto kalbinę situaciją.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi Airijos Kavano lituanistinės mokyklos „Gintarėlis“ direktorė Donata Simonaitienė pabrėžė, kad jų mokykla yra nuolatinė dienų dalyvė: „Norėjosi, kad lietuvių kalba būtų daugiau matoma visame pasaulyje. Mūsų tikslas – išplėsti lietuvių kalbos geografines ribas. Jos jau senai iškeliavę už šalies teritorijos – lietuvių kalba pasklidusi po visą pasaulį ir girdima visą parą. Mes norime būti šių renginių, šių švenčių dalimi. Savo vaikams mokyklose norime parodyti, kad lietuvių kalba atsiskleistų kitoje šviesoje – kad ji gali būti linksma ir žaisminga.“

D. Simonaitienė atskleidė savo iniciatyvą – jei jau lietuvių kalba nemiega visą parą, greta Lietuvių kalbos dienų organizuoti Lietuvių kalbos naktis. Šio projekto vėliava iš Airijos iškeliavusi į Australiją, iš kurios pasiekė Vašingtoną (Jungtinės Amerikos Valstijos). O 65-rių metų jubiliejų atšventusi Vašingtono Kristijono Donelaičio lituanistinės mokykla (direktorė Sigutė Bertulytė-Harton) spaudos konferencijos dalyviams atsiuntė nuotaikingą prisistatymo filmuką.

Užsienio reikalų ministerijos Globalios Lietuvos departamento direktoriaus pavaduotoja Gitana Skripkaitė pažymėjo, kad lituanistinių mokyklų pasaulyje turime 260, o garbingas veiklos sukaktis mini ir daugiau: Bostono, Detroito, Niujorko, Los Andželo (JAV), Hiutenfeldo (Vokietija): „Džiaugiamės, kad su Lietuvos valstybės parama plečiasi lituanistinių mokyklų tinklas, vien praėjusiais metais atsidarė ar atkūrė savo veiklą 18 lituanistinių mokyklų, net tokiose valstybėse kaip Naujoji Zelandija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Portugalija, Azerbaidžanas.“

Pasak G. Skripkaitės, skaičiuojama, kad pasaulyje yra1,3 mln. lietuvių kilmės žmonių (ar Lietuvos piliečių). Diaspora yra labai svarbi Lietuvai, o diasporai lietuvių kalba yra ramstis – tiek tautinės tapatybės puoselėjimui, tiek lietuvių kultūros ir tradicijų perdavimui iš kartos į kartą.

Spaudos konferencijos „10-osios Lietuvių kalbos dienos – kalbos šventė Lietuvoje ir pasaulyje“ nuotraukų albumą rasite čia.

Parengė 

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (0 5)  209 6203, el. p. [email protected]