Valstybės Nepriklausomybės stipendija paskirta dr. Ernestai Kazakėnaitei

2025 m. vasario 18 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Vasario 17 d. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija nusprendė 2025 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendiją skirti dr. Ernestai Kazakėnaitei.

Dr. Ernesta Kazakėnaitė pateikė projektą „Valstybingumas ir tapatybės formavimas(is) XVI–XVII a. lietuviškuose tekstuose“. Jo tikslas – ištirti, kaip lietuvių kalba vartota įvairiuose rašytiniuose lietuviškuose ir kitakalbiuose šaltiniuose, to bus siekiama sistemiškai peržvelgiant XVI–XVII a. lietuviškai parašytas knygas, t. y. įvertinant jų žanrinę ir funkcinę įvairovę arealiniu aspektu bei numanomą adresatą, dėmesio skiriant ir lietuvių kalbos reprezentacijai kitakalbiuose užsienio leidiniuose.

Komisijos pirmininkas doc. dr. Virginijus Valentinavičius komisijos pasirinkimą aiškina taip: „Dr. Ernesta Kazakėnaitė savo paraiškoje žada tirti, kaip tautinę tapatybę apibrėžiantys žodžiai – pavyzdžiui „lietuvis“, „tauta“, „kalba“ – buvo vartojami išlikusiuose XVI–XVII amžių lietuviškuose tekstuose ir nustatyti, kokie tapatybės naratyvai tuomet buvo formuojami ir kuo tai galėjo prisidėti prie kolektyvinės ir individualios tapatybės kūrimo. Paraiškos autorė žada naudoti modernias, inovatyvias kalbos tyrimo priemones bei tęsti skaitmenizuotos ankstyvosios lietuviškos raštijos bibliografijos sudarymo darbą. Komisijos nuomone, E. Kazakėnaitės paraiškai papildomo svorio suteikė tai, kad ji jau įgyvendino panašų tyrimą su ankstyvąja raštija latvių kalba, kuriame buvo padaryti reikšmingi atradimai“.

Komisijos nariai atkreipė dėmesį į tai, kad mokslininkės įdirbis yra didelis, ji yra sukūrusi naują tekstų skaitmeninę tyrimo metodiką, pritaikytą pačios darbuose ir sulaukusią tęsėjų, padedančią identifikuoti pasikartojančių ir įvairiomis detalėmis varijuojančių tekstų kaitos bruožus, iš kurių galima rekonstruoti XVI–XVII a. vartotą kalbą, identifikuoti autorystę. Aiškiai įvardintas numatomas projekto rezultatas.

Valstybės Nepriklausomybės stipendija kasmet skiriama humanitarinių ir socialinių mokslų sričių jauniesiems mokslininkams už Lietuvos valstybingumo stiprinimui svarbius mokslo tyrimus, su jais susijusią visuomeninę veiklą ir mokslo populiarinimo darbus bei konkursui stipendijai gauti pateiktą įgyvendinti mokslinio tyrimo projektą.

Valstybės Nepriklausomybės stipendija įteikiama kiekvienų metų kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. 

2025 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatė dr. Ernesta Kazakėnaitė gimė 1989 m. kovo 27 d. Širvintose, augo Vileikiškių kaime. 2008 m. baigusi Musninkų vidurinę mokyklą įstojo į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą – 2012 m. baigė Cum laude diplomu Lietuvių filologijosbakalaurą, 2014 m. Magna cum laude – Bendrosios kalbotyros magistro studijas. 2019 m. apgynusi daktaro disertaciją „XVI–XVII a. liuteronų latviškųjų Biblijos fragmentų sąsajos su Glücko Biblijos vertimu (1685–1694)“ tyrimus tęsė Vilniaus universiteto podoktorantūroje (tema „XVI–XVII a. baltų raštijos komparatyvistiniai tyrimai“, 2022–2024 m.). Po jų liko dirbti VU Baltistikos katedroje. Dr. E. Kazakėnaitė daug laiko praleido Latvijos universitete, podoktorantūros studijose stažavosi Talino, Tartu, Greifsvaldo, Upsalos, Stokholmo, Lundo, Kopenhagos, Helsinkio, Paryžiaus, Bazelio, Braganzos, Krokuvos, Reikjaviko ir kt. Europos bibliotekose. Tyrimų rezultatus publikavo 17 mokslo straipsnių, paskelbtų Lietuvoje ir užsienyje, bei pristatė juos per 50 mokslo konferencijų ir seminarų. Jaunoji mokslininkė turi sukaupusi ekspertinės ir projektinės patirties, dalyvavo 19 projektų, 10 iš jų vadovavo.

E. Kazakėnaitei dirbant su baltų kalbų šaltiniais ir jų turiniu pavyko padaryti ir baltų kultūrai svarbių atradimų: Lundo bibliotekoje atrado neišlikusia laikytą G. Mancelio verstą Siracido knygą (1671 m.), vėliau Turaidoje surado saugomą dingusiu laikytą unikumą – vienintelį 1671–1673 m. knygos egzempliorių, identifikavo anksčiau nežinotas Rygoje saugomas M. L. Rėzos A. J. Penzeliui siųstas knygas, patikslino žinomo latvių raštijos veikėjo Ch. Füreckerio gimimo metus, Vrublevskių bibliotekoje užtiko naujus latvių ankstyvojo laikotarpio rankraštinius įrašus. Pastaraisiais metais jos tyrimai išsiplėtė į negiminiškų kalbų biblinių tekstų analizės tyrimų lauką – E. Kazakėnaitė atrado, identifikavo ir aprašė iki šiol nežinotą seniausią pasaulyje Pabaltijo finų-samių kalba parašytą rankraštinį tekstą, taip pat paskelbė iki šiol nežinotą suomišką rankraštinį tekstelį.

Tyrėjos darbai įvertinti prizais: 2014 m. Computer Sciences Corporation (CSC) įteiktas apdovanojimas už geriausią filologinį magistro darbą, 2017 m. skirta S. Čiurlionienės premija už aukščiausius akademinius pasiekimus ir aktyvią visuomeninę ir kultūrinę veiklą, 2020 m. – Lietuvos mokslo tarybos Jaunojo mokslininko stipendija ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimas už disertacijos kalbą, 2024 m. – Z. Zinkevičiaus mokslo premija bei Stokholmo universiteto Lienės Neuland stipendija moksliniams tyrimams.

Labai plati ir įvairi E. Kazakėnaitės visuomeninė ir populiarinamoji veikla. Ji prisideda prie lituanistikos stiprinimo Latvijos bei Stokholmo universitetuose, taip pat organizuoja Tarptautinę baltistikos mokyklą, skirtą Lietuvos ir užsienio baltistikos centrų studentų ryšiams stiprinti, veda tinklalaidę „Kalba kalba“, rengia populiarinamojo pobūdžio publikacijas, skaitmenines šaltinių publikacijas bei su kolegėmis įkūrė Lietuvos moksleiviams skirtą „Báltų akademiją“, šiemet švenčiančią dešimtmetį. Taip pat prisideda prie skaitmeninės humanitarikos plėtros Lietuvoje, organizuoja mokymus bendruomenei, skelbia viešos prieigos tyrimus bei publikacijas ir kt.

Dr. E. Kazakėnaitės tyrimai, darbų rezultatai ir veikla yra svarbūs ne tik Lietuvos valstybingumui, bet ir bendro Baltijos regiono identiteto, etniškumo, kultūrinės savivokos įtvirtinimui.

Komisijos pirmininkas Virginijus Valentinavičius

Parengė

Seimo kanceliarijos patarėja 

Danguolė Stonytė

Tel. (0 5) 209 6561, el. p. [email protected]