Seimo Žmogaus teisių komitete apsvarstytas europinės direktyvos nuostatų, susijusių su smurtu prieš moteris, įskaitant veikas kibernetinėje erdvėje, perkėlimas į nacionalinę teisę

2025 m. vasario 19 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Olga Posaškova).

Seimo Žmogaus teisių komitetas kartu su atsakingomis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis aptarė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos „Dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje“ (toliau – Direktyvos) nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę ir galimų iššūkių, įgyvendinant Direktyvos keliamus tikslus, susijusius su veikomis kibernetinėje erdvėje. 2024 metais Europos Parlamento patvirtintos Direktyvos nuostatas Lietuva į savo teisinę bazę turi perkelti iki 2027 metų birželio 14 d.

Pasak Žmogaus teisių komiteto pirmininko Lauryno Šedvydžio, Direktyvoje yra aktualių klausimų, susijusių su veikomis kibernetinėje erdvėje: „Tai yra dalijimasis intymiais vaizdais be asmens sutikimo, priekabiavimas viešojoje erdvėje, neteisintas asmens duomenų paviešinimas viešojoje erdvėje („doksinimas“), persekiojimas kibernetinėje erdvėje, taip pat neapykantos ir smurto kurstymas kibernetinėje erdvėje. Reikia paaiškinti visuomenei, kodėl tai yra svarbu, kiek tai paplitę mūsų visuomenėje ir kokiais geriausiais būdais galime į mūsų teisės bazę perkelti priemones, kuriomis suteiktume mūsų institucijoms įrankius kovoti su tuo blogiu“.

Direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę koordinuojančios Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyresnysis patarėjas Martynas Dobrovolskis atkreipė dėmesį į tai, kad Direktyva yra sudėtinga dėl savo itin horizontalaus pobūdžio – jos iš esmės perkėlime dalyvauja praktiškai visos Lietuvos institucijos. Patvirtinus planą bus kimbama į darbus pradedant rengti pirminius projektų variantus. Pasak M. Dobrovolsko, jau aišku, kad bus būtina atlikti Baudžiamojo kodekso adaptaciją.

Ryšių reguliavimo tarnybos Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vyresnysis patarėjas Vilius Nakutis Seimo nariams papasakojo, kad jau yra daroma šiuo metu – apie Tarnybos įsteigtą karštąją liniją „Švarus internetas“ (svarusinternetas.lt), kurioje priimami pranešimai apie draudžiamą ir nepilnamečiams neigiamą poveikį darantį turinį.

„Mes priimame tokius pranešimus, paaiškinam, kokias formas ir kaip reikia užpildyti ir imamės veiksmų, kad tokia informacija būtų pašalinta. Jei tai susiję su Lietuva – pranešame policijai ir informacijos prieglobos paslaugų teikėjams (pastariesiems turime teisę duoti privalomus nurodymus, kad draudžiama informacija būtų pašalinta). Esame pasaulinio tinklo „INHOPE“ dalimi. Jeigu draudžiama informacija yra užsienyje, su partneriais stengiamės tą turinį pašalinti“, – sakė V. Nakutis. 

Posėdyje dalyvavusi Lietuvos kriminalinės policijos biuro Ikiteisminio tyrimo koordinavimo ir kontrolės skyriaus viršininkė Greta Bokmotaitė atskleidė, kad kreipimaisi į policiją dėl smurto kibernetinėje erdvėje, dažniausiai susiję su informacija apie neteisėtą pornografinį turinį elektroninėje erdvėje: „Tai dažniausiai nėra iš gyventojų gaunama informacija, o, pavyzdžiui, iš Jungtinių Amerikos Valstijų Dingusių vaikų centro. Kalbant apie moterų kreipimąsi dėl neteisėto persekiojimo elektroninėje erdvėje, terorizavimo, grasinimų nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą, jų nėra daug, Aukos galbūt susilaiko nuo pranešimo policijai, manydamos, kad tai išsispręs savaime. Taip pat galima sakyti, kad Lietuvoje fiksuojama daugiau smurto fizinėje erdvėje, nei elektroninėje. Ne dėl to, kad jo nėra, bet galimai yra nepakankamas gyventojų sąmoningumas“.

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro Rimvydo Valentukevičiaus nuomone, kai kurios aptariamos Direktyvos nuostatos dalinai jau yra mūsų teisės aktuose: „Dėl dalijimosi intymiais vaizdais be asmens sutikimo, Baudžiamasis kodeksas (BK) atsakomybę iš dalies numato...<...>. Tačiau nevyriausybinės organizacijos Lietuvos žmogaus teisių centras ir NVO platforma „Ribologija“  parlamentarams pristatė savo poziciją dėl Direktyvos nuostatų, siejamų su dalijimusi intymiais vaizdais be asmens sutikimo, persekiojimu kibernetinėje erdvėje, priekabiavimu kibernetinėje erdvėje ir neapykantos ir smurto kurstymo kibernetinėje erdvėje, perkėlimu į nacionalinę teisę ir galimais iššūkiais įgyvendinant šias nuostatas.

„Kalbant apie persekiojimą, negaliu sutikti su Generalinės prokuratūros atstovu, kad mūsų teisinė bazė atitinka Direktyvos nuostatas. Man atrodo, kad BK reglamentuota materiali nusikalstama veika, reiškia – reikalaujanti pasekmių, nepaisant to, kad Nevyriausybinės organizacijos rekomendavo ir siekė, kad tai būtų formali veika. Direktyvos 6 str. numato, kad tas elgesys, tikėtina, padarys asmeniui tam tikrą žalą. Mano požiūriu, tai reikėtų keisti“, – sakė Lietuvos Žmogaus teisių centro advokacijos vadovė Monika Guliakaitė-Danisevičienė. Pasak jos, mūsų teisės aktuose nėra įtvirtinto ir kibernetinio persekiojimo.

NVO platformos „Ribologija“ atstovės Redos Jureliavičiūtės nuomone labai svarbu būtų Lietuvos teisinėje bazėje įtvirtinti sutikimo sąvoką, kuri apibrėžtų dalinimąsi intymiu turiniu – kuomet tai vyksta su sutikimu ir be jo.

Komiteto posėdyje dalyvavusi Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pabrėžė būtinybę išsaugoti smurto prieš moteris sąvoką: „Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai yra linkę pateisinti smurtą lyties pagrindu ir dažniau dėl to kaltinti moteris. 2024 metų „Eurobarometro“ duomenimis, 70 proc. Lietuvos gyventojų sutinka, arba yra linkę sutikti su teiginiu, kad jei moteris su kuo nors dalijasi intymiomis nuotraukomis, ji bent iš dalies yra atsakinga už tai, kad nuotrauka yra platinama be jos sutikimo. Daugiau nei pusė dalyvavusių respondentų iš Lietuvos pritarė, kad jei moteris dalijasi savo nuomone socialiniuose tinkluose, ji turėtų susitaikyti su tuo, kad susilauks seksistinių, žeminančių arba įžeidžiančių atsiliepimų“.

Išklausęs posėdžio dalyvius, Žmogaus teisių komitetas priėmė sprendimą, kuriame Teisingumo ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pasiūlyta įvertinti platų dalyvių ratą, Direktyvos nuostatų, susijusių su kibernetinėmis veikomis, perkėlimu į nacionalinę teisę bei užtikrinti sklandų tarp institucinį veiksmų koordinavimą ir nuoseklų tarp institucinį keitimąsi informacija apie pasirengimo įgyvendinti Direktyvos nuostatas, eigą.

Žmogaus teisių komitetas įsipareigojo vykdyti nuolatinę Direktyvos įgyvendinimo stebėseną, kiekvienos naujos Seimo sesijos metu organizuojant posėdį dėl pasirengimo įgyvendinti direktyvą.

Parengė 

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (0 5)  209 6203, el. p. [email protected]