Numatomos transliacijos
Seimo Ateities komitetas stiprina tarptautinį bendradarbiavimą
2025 m. kovo 13 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Ateities komitetas pirmajame pavasario sesijos posėdyje aptarė Lietuvos galimybes aktyviau įsitraukti į Europos technologijų vertinimo ekosistemą. Europos parlamentinio technologijų vertinimo tinklas (EPTA), vienijantis 25 narius iš Europos ir viso pasaulio, yra svarbi platforma, leidžianti parlamentarams iš anksto įvertinti naujų technologijų poveikį visuomenei, ekonomikai ir nacionaliniam saugumui.
Svarstant šį klausimą dalyvavo EPTA atstovai: Austrijos mokslų akademijos Technologijų vertinimo instituto direktorius dr. Michaelis Nentvichas (Michael Nentwich), Norvegijos technologijų tarybos direktorius Tūrė Tenue (Tore Tennoe) ir Katalonijos parlamento narys, Katalonijos parlamento Patariamosios tarybos mokslo ir technologijų klausimais (CAPCIT) narys Chulijas Fernandesas Olivaresas (Julio Fernandez Olivares).
Komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas pasidomėjo, kokios būtų rekomendacijos Lietuvai technologijų vertinimo srityje. T. Tenue (T. Tennoe) pabrėžė, kad EPTA yra vertingas išteklius, kurį būtina aktyviai naudoti, nes technologiniai pokyčiai peržengia valstybių ribas. Jis taip pat akcentavo, kad parlamentų bendradarbiavimas leidžia efektyviau plėtoti diskusijas aktualiais klausimais bei užtikrina technologijų vertinimo integravimą į sprendimų priėmimo procesą.
„Dalyvavimas EPTA suteikia politikams galimybę priimti sprendimus, pagrįstus moksliniais įrodymais, o ne vien viešąja nuomone ar lobistinėmis iniciatyvomis“, – pabrėžė dr. M. Nentvichas. Jis taip pat akcentavo, kad mažesnėms valstybėms, tokioms kaip Lietuva, dalyvavimas šio tinklo veikloje suteikia išskirtinių privalumų – prieigą prie išsamių tyrimų, galimybę keistis tarptautine patirtimi bei bendradarbiauti formuojant technologijų politiką ir taip išvengti brangių reguliavimo klaidų.
T. Tenue, remdamasis Norvegijos patirtimi, atkreipė dėmesį į tai, kad EPTA parengtos ataskaitos gali tapti svarbiu politinių sprendimų pagrindu. Kaip pavyzdį jis pateikė neseniai parengtą dirbtinio intelekto poveikio demokratijai studiją, kurią įvertinusios pagrindinės Norvegijos politinės partijos priėmė sprendimą dėl DI naudojimo rinkimų kampanijose reguliavimo.
Katalonijos parlamento narys Ch. F. Olivaresas išsamiai pristatė subalansuotos ir efektyvios technologijų vertinimo sistemos įdiegimo parlamento veikloje argumentus. Jo teigimu, šis procesas yra būtinas siekiant užtikrinti nuoseklų reguliavimo politikos formavimą.
Posėdžio metu buvo nuspręsta kito komiteto posėdžio metu išrinkti Seimo Ateities komiteto atstovą į EPTA tarybą – pagrindinę tinklo valdymo instituciją. Toks žingsnis sustiprintų Lietuvos pozicijas tarptautiniame technologijų politikos formavimo procese ir užtikrintų aktyvesnį dalyvavimą Europos mastu.
Posėdyje taip pat buvo aptartas ir Ateities komiteto tarptautinis bendradarbiavimas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai perspektyvoje. Seimo kanclerio biuro vyresnioji patarėja, Pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai parlamentiniu matmeniu koordinavimo grupės vadovė Loreta Raulinaitytė pristatė Seimo vaidmenį ir funkcijas Lietuvai pirmininkausiant ES Tarybai. Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vyriausiasis politikos analitikas Justinas Mickus pristatė Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu STRATA atliktą tyrimą „Europos Sąjungos strateginės aplinkos, raidos tendencijų, teisėkūros ir politikos prioritetų prognozavimas, Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES Tarybai 2027 m.“, kurio pagrindinis tikslas – suteikti efektyviam pasirengimui reikalingas analitines įžvalgas ir padėti (URM ir kitoms valstybės institucijoms) numatyti pirmininkavimo iššūkius, prioritetus, poreikius ir kylančias galimybes Lietuvai. Studijoje pabrėžiama tarptautinio bendradarbiavimo, strateginio planavimo ir veiksmingos komunikacijos svarba sprendžiant problemas ir pasinaudojant šio svarbaus politinio vaidmens teikiamomis galimybėmis ir politinis kontekstas, kuriame veiks Lietuva, įskaitant bendradarbiavimą su trijų valstybių narių grupe – Airija ir Graikija. Be to, studijoje pabrėžiama pasirengimo aukšto lygio ES susitikimams ir renginiams Lietuvos pirmininkavimo metu reikšmė.
Posėdyje diskutuota apie Ateities komiteto iniciatyvą surengti tarpparlamentinį renginį Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu. Komiteto biuro patarėjas prof. Arūnas Augustinaitis pristatė iniciatyvą – formuoti bendrą Europos ateities ekosistemos institucinio bendradarbiavimo pagrindą ir atitinkamą platformą (angl. European Initiative Future Ecosystem to Future Ecosystem, FE2FE), kuri leistų keistis patirtimi, rezultatais, derinti nacionalines strategijas, jungti potencialus, kurti bendrus projektus, bendrai ieškoti strateginių inovacijų ir proveržių nacionaliniu, regioniniu ir supranacionaliniu lygiu. Tai sukurtų prielaidas lanksčiai ir dinamiškai Europos Sąjungos strateginio mąstymo ir valdymo sistemai, efektyviai reaguojant į pasaulio tektoninius lūžius bei priimant geriausius ateities iššūkius atliepiančius sprendimus tiek politiniu, tiek ekonominiu, tiek ir kariniu aspektu. Šios iniciatyvos tikslas – integralaus europinio ateities institucinio instrumento kūrimas ir jo panaudojimas „čia ir dabar“ principu priimamiems į ateitį orientuotiems sprendimams, kurie yra įrodymais grįsti, panaudojant naujausias technologijas, metodus, didžiųjų duomenų analizę, mokslinį potencialą ir ES geriausią analitinę įžvalginę patirtį. FE2FE yra realios ES strateginio valdymo sistemos pamatas naujomis pasaulio egzistencijos sąlygomis. Susipažinęs su iniciatyva, komitetas pritarė siūlymui surengti tarpparlamentinį renginį Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu.
Posėdyje taip pat patvirtinta išvada dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos projekto Nr. XVP-178 ir Ateities komiteto 2025 m. II (pavasario) sesijos darbo planas.
Daugiau informacijos:
Vytautas Grubliauskas
Seimo Ateities komiteto pirmininkas
El. p. [email protected]
Parengė
Seimo Ateities komiteto biuras:
Rūta Petrukaitė
