Seimui pristatyti kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus

2025 m. rugsėjo 30 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimui pristatyti Seimo nutarimų projektai dėl trijų naujų Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo.

Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui siūlo devyneriems metams Konstitucinio Teismo teisėju skirti Haroldą Šinkūną, Seimo Pirmininkas Juozas Olekas – Julių Sabatauską, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Danguolė Bublienė į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas siūlo skirti Artūrą Driuką.

Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis pažymėjo, kad prof. dr. H. Šinkūnas yra plačiai žinomas ir vertinamas teisės mokslininkas, kurio pagrindinė mokslo interesų sritis yra konstitucinė teisė ir jos atskiri institutai, tokie kaip konstituciniai teisinės valstybės ir valdžių padalijimo principai, teismų veiklos teisinis reguliavimas ir teisėjų nepriklausomumas bei kiti.

Kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus H. Šinkūnas sakė, kad Konstitucija, kaip aukščiausios teisinės galios aktas ir visuomenės sutartis, nėra vien tik tam tikrų normų ir principų rinkinys, ji išreiškia tautos, kaip pilietinės bendruomenės, pamatines vertybes, jas įsitvirtina ir gina. Pasak jo, šia prasme Konstitucija gali būti suvokta kaip vertybių sistema. „O apie kokias vertybes kalbame? Konstitucinis Teismas į šį klausimą atsako taip: Konstitucija grindžiama universaliomis, nekvestionuojamomis vertybėmis, tai yra suvereniteto priklausymu tautai, demokratija, žmogaus teisių ir laisvių pripažinimu bei jų gerbimu, pagarba teisei bei teisės viešpatavimui, atsakomybe vis atsakomybe visuomenei, pilietiškumo, teisingumo, atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekiu. Konstitucijoje, kaip aukščiausioje teisėje, slypi ir konstitucinių vertybių darnos imperatyvas, kuris reiškia, kad nė viena konstitucinė vertybė negali būti paneigta ar apribota, kad visos jos turi būti nuosekliai ginamos ir užtikrinama jų pusiausvyra, priešingu atveju būtų iškreipta konstitucinio reguliavimo esmė“, – pabrėžė pretendentas. Jeigu bus paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju, H. Šinkūnas davė pažadą Konstitucinio Teismo teisėjo misiją vykdyti nešališkai ir atsakingai, būti santūrus bei garbingai ir sąžiningai tarnauti teisingumui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė D. Bublienė tvirtino, kad A. Driuko pasirinkimą lėmė išskirtinai aukšta kandidato profesinė kompetencija, nepriekaištinga reputacija, gyvenimiška branda ir išmintis, nuolatinis pačių aukščiausių profesinių standartų siekis, pripažinimas ir neabejotinas autoritetas tiek akademinėje, tiek teisės praktikų bendruomenėje, tiek plačiojoje visuomenėje.

Kandidatas A. Driukas savo kalboje teigė, kad Konstitucinis Teismas sukūrė labai autoritetingą konstitucinę doktriną, oficialią konstitucinę doktriną ir jos atskiras dalis, išplėtota ir žmogaus teisių konstitucinė doktrina, ir teisinės valstybės konstitucinė doktrina, ir ta pati šeimos sampratos, ir teismų bei teisėjų nepriklausomumo, ir teismo precedento. Pasak jo, visa tai ateinantiems rotuojamiems teisėjams į Konstitucinį Teismą yra didžiulė parama, didžiuliai šaltiniai ir palengvina darbą, todėl šis iššūkis jam atrodo įveikiamas.

„Koks bebūtų svarbus teismo sprendimas ir teisingumo įgyvendinimo aktas, man mieliausias yra šalių taikos susitarimas. Aš labai sveikinu tuos, kurie prisideda prie taikos siekimo, nes svarbiausia yra, kad teisingumo akte būtų suformuluota taisyklė. Tai yra labai svarbu, be jokios abejonės, ateities byloms, tačiau svarbiausia visgi, kai žmonės sugeba peržengti per save ir pasiekti taikų susitarimą. Mediacija, įdirbis, kurį reikia vis dar plėtoti, labai svarbus įrankis kaip alternatyva teisminiams procesams, ginčams ir kartu padedanti kelti bylinėjimosi kultūrą“, – teigė pretendentas.

Seimo Pirmininkas J. Olekas, pristatydamas J. Sabatausko kandidatūrą, pabrėžė, kad visas siūlomo kandidato darbas susijęs su teisėkūra ir apima įstatymų atitikimo Konstitucijai analizę, kas yra esminė Konstitucinio Teismo funkcija. „J. Sabatauskas yra aukštos kvalifikacijos teisininkas, turintis ilgalaikę patirtį teisėkūros procese, gebantis nepriklausomai vertinti konstitucinės teisės klausimus ir atitinka užsienio šalių praktikos standartus. J. Sabatausko gyvenimas – tai nuosekli tarnystė valstybei, pagrįsta atsakomybe, kompetencija ir pagarba žmogui. Jo asmeninė tremties patirtis, politinė veikla ir vertybinė laikysena atspindi Lietuvos demokratijos brandą ir istorinės atminties svarbą. Tai žmogus, kuris tyliai, bet nuosekliai dirba valstybės labui, stiprindamas jos demokratinius pamatus ir gindamas žmogaus teises. Jo paskyrimas Konstitucinio Teismo teisėju, bus stiprus žingsnis, siekiant kompetentingo ir atsakingo Konstitucinio Teismo“, – akcentavo Seimo vadovas.

J. Sabatauskas išreiškė pasiryžimą ir pasirengimą prisidėti prie Konstitucinio Teismo misijos įgyvendinimo: užtikrinti teistinės valstybės principų laikymąsi, konstitucinės tvarkos stabilumą, žmogaus teisių apsaugą mūsų valstybėje.

„Mano veikla nuo 2000 metų Seime liudija apie mano nuoseklų darbą teisėkūros srityje. Ypač Teisės ir teisėtvarkos komitete, kur dirbau kelias kadencijas komiteto pirmininku, vieną kadenciją pavaduotoju. Šio komiteto veiklos kryptys ir viena iš išskirtinų veiklos krypčių yra įstatymų ir kitų Seime svarstomų teisės aktų projektų vertinimas dėl jų atitikties Konstitucijai. Tai patirtis, kuri man leido valdyti tuos teisėkūros procesus, teisės aktų aiškinimą, taikymą, konstitucinės kontrolės mechanizmą, giliau pažinti konstitucinės teisės principus, priimti pasvertus ir subalansuotus sprendimus“, – sakė J. Sabatauskas.

Pretendentas į Konstitucinio Teismo teisėjus teigė esantis įsitikinęs, kad Konstitucinis Teismas turi išlikti nepriklausomas, kolegialus sprendimų priėmėjas. „Todėl jei gaučiau jūsų palaikymą ir būčiau paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju, atsakingai ginčiau Konstitucijos ir teisės viršenybę, jos įtvirtintas vertybes – žmogaus orumą, demokratiją, teisinę valstybę ir valstybės nepriklausomybę. Galiu patikinti ir tai, kad jei mano kandidatūra sulauktų pritarimo, Konstitucinis Teismas netaps politiškesnis, kaip tenka girdėti iš kai kurių atskirų pasisakymų“, – akcentavo J. Sabatauskas.

Kandidatams atsakius į Seimo narių klausimus, nutarta pradėti svarstymo procedūrą Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindiniu komitetu Seimo nutarimų projektams (projektai Nr. XVP-755, Nr. XVP-756, Nr. XVP-757) svarstyti paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taip pat numatomi Seimo frakcijų susitikimai su kandidatais į šias pareigas. Preliminari svarstymo ir priėmimo Seimo posėdyje data – spalio 21 d.

Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Po tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas.

Konstitucijoje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

Apie kandidatus trumpai

Haroldas Šinkūnas 1995 m. įgijo teisės magistro laipsnį Vilniaus universiteto Teisės fakultete, 1997 m. – teisės magistro (LL.M) laipsnį Frankfurto prie Maino J. V. Gėtės universiteto Teisės fakultete. 2004 m. suteiktas teisės daktaro laipsnis.

1994-aisiais dirbo Vyriausybės kanceliarijoje konsultantu tarptautinių santykių klausimais. 1995–1997 m. ėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo padėjėjo, 1997–2005 m. Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento vyriausiojo juriskonsulto pareigas.

2005–2006 buvo Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas teisės klausimais, Teisės departamento vadovas.

Julius Sabatauskas 2003 m. įgijo teisės magistro laipsnį Lietuvos teisės universitete (dabar – Mykolo Romerio universitetas).

Nuo 2000 m. – Seimo narys, visose kadencijose dirbo Teisės ir teisėtvarkos komitete. 2004–2008 m. ir 2012–2016 m. buvo Seimo Konstitucijos komisijos nariu.

Šiuo metu eina XIV Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pareigas. Nuo 2012 m. Europolo ir Eurojusto jungtinės parlamentinės priežiūros grupės pastovusis narys, nuo 2004 m. Garantuojamos teisinės pagalbos koordinacinės tarybos narys.

Artūras Driukas 1983 m. įgijo teisės magistro laipsnį Vilniaus universiteto Teisės fakultete. 2018 m. suteiktas teisė mokslų daktaro laipsnis, eksternu apsiginta socialinių mokslų srities teisės mokslo krypties disertacija „Materialiosios privatinės teisės terminai“.

Nuo 1999 m. dirba lektoriumi Lietuvos teisėjų mokymo centre, nuo 2014 m. – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokymo centre. 2000–2012 m. dėstė Mykolo Romerio universitete, nuo 2017 m. – Vilniaus universitete.

1995 m. pradėjo eiti Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjo pareigas, 1996–1999 m. ir 2014–2021 m. dirbo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju, 1999–2003 m. ir 2021–2023 m. – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju. Nuo 2023 m. eina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo pareigas, yra šio skyriaus pirmininkas.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (0 5)  209 6132, el. p. [email protected]