Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija ragina institucijas suvienodinti ikiteisminės gynybos galimybes visiems asmenims, patiriantiems psichologinį smurtą darbe

2026 m. gegužės 8 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos nariai susitiko su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės darbo inspekcijos, Viešojo valdymo agentūros ir Vidaus reikalų ministerijos atstovais dėl psichologinio smurto darbe prevencijos, darbuotojų teisių į gynybą suvienodinimo, institucijų tyrimų pagal gautus darbuotojų skundus metodikos tobulinimo ir kitų klausimų.

Svarbiausias susitikimo tikslas – išsiaiškinti institucijų ketinimus tobulinti teisės aktus, siekiant suvienodinti ikiteisminės gynybos galimybes valstybės tarnautojams, viešajame sektoriuje pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir statutiniams pareigūnams, patiriantiems psichologinį smurtą darbe. 

„Seimo nariai ir komisija vis dažniau gauna valstybės tarnautojų kreipimųsi dėl to, kad Valstybinės darbo inspekcija nenagrinėja valstybės tarnautojų kreipimųsi dėl tarnybinių ginčų. Negalime toleruoti šios diskriminuojančios situacijos, kai valstybės tarnautojai ir statutiniai pareigūnai turi mažesnes ikiteisminės gynybos galimybes, palyginti su pagal darbo sutartį dirbančiais asmenimis, kurių kreipimusis dėl darbo ginčų nagrinėja Valstybinės darbo inspekcija“, – teigė Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė.

Valstybinė darbo inspekcija netiria valstybės tarnautojų ir statutinių pareigūnų kreipimųsi dėl tarnybinių ginčų ir skundų dėl tarnyboje patirto psichologinio smurto. Šie asmenys, nepavykus išspręsti tarnybinio ginčo institucijos viduje, gali kreiptis tik į teismą. „Todėl būtina siekti, kad kuo greičiau visi asmenys, nepriklausomai nuo jų darbo statuto, turėtų vienodas ikiteisminės gynybos galimybes“, – teigė Seimo narė M. Petrauskaitė.

Primename, kad Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija minėtą problemą identifikavo 2025 m. gruodžio pradžioje, svarstydama parlamentinės kontrolės klausimą dėl mobingo, kitų smurto formų ir priekabiavimo darbe. Komisija po posėdžio raštu kreipėsi į institucijas, rekomenduodama tobulinti teisės aktus, atlikti kitus svarbius darbus, siekiant spręsti šią ir kitas problemas. 2026 m. kovo mėn. Komisija buvo informuota, kad minėto klausimo sprendimui buvo sudaryta darbo grupė iš Viešojo valdymo agentūros, Valstybinės darbo inspekcijos, Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Teisingumo ministerijos atstovų. Iki šiol teisės aktų pakeitimų projektai dar nėra parengti, yra pradėti parengiamieji darbai, vyksta tarpinstitucinės diskusijos. 

Susitikimo metu diskutuota, kada planuojami teisės aktų pakeitimai dėl Valstybinėje darbo inspekcijoje veikiančių darbo ginčų komisijų kompetencijos išplėtimo arba tarnybinių ginčų nagrinėjimo komisijų įsteigimo, kurios būtų įpareigotos nagrinėti valstybės tarnautojų bei statutinių pareigūnų kreipimusis dėl tarnybinių ginčų. Susitikime dalyvavusių institucijų atstovų teigimu, minėtoje darbo grupėje yra inicijuoti Valstybės tarnybos įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių Valstybinės darbo inspekcijos veiklą, pakeitimai, kurie suteiks valstybės tarnautojams galimybę kreiptis į Valstybinėje darbo inspekcijoje veiksiančią tarnybinių ginčų komisiją, tačiau tai neapims ginčų, susijusių su priėmimu į valstybės tarnybą ir atleidimu iš jos. Paminėta, kad šie pokyčiai galėtų įsigalioti nuo 2027 m. liepos 1 d., kadangi yra planuojama daugiau teisės aktų nuostatų pakeitimų, kurių įgyvendinimui reikia daugiau laiko. Institucijų atstovai teigė, kad teisės aktų pokyčiai bus planuojami palaipsniui, ateityje ketinant išplėsti Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijas, įtraukiant pareigą nagrinėti ginčų, susijusių su priėmimu į valstybės tarnybą ir atleidimu iš jos, nagrinėjimą. Paminėta, kad šiuo metu darbo grupė neplanuoja teisės aktų pakeitimų dėl statutinių pareigūnų galimybių kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo. 

Dar vienas itin aktualus susitikime svarstytas klausimas – Valstybinės darbo inspekcijos atliekamų tyrimų pagal gautus skundus dėl psichologinio smurto darbe kokybė. 

„Siekiant šioje srityje realaus proveržio ir tinkamo asmenų, patyrusių psichologinį smurtą darbe, teisių atstovavimo, svarbu atlikti išorinius ir sisteminius visuomenės pasitenkinimo Valstybinės darbo inspekcijos veikla ir jos teikiamomis paslaugomis tyrimus. Ypač svarbu atskirai tirti visuomenės pasitenkinimą Valstybinės darbo inspekcijos atliekamais tyrimais pagal gautus kreipimusis dėl darbe patirto psichologinio smurto“, – teigė Seimo narė M. Petrauskaitė.

Susitikime dalyvavę Valstybinės darbo inspekcijos atstovai teigė, kad dauguma gaunamų pranešimų dėl psichologinio smurto darbe nepasitvirtina, nes darbuotojai neretai neteisingai supranta, kas yra psichologinis smurtas, taip pat tiriant gautus kreipimusis dažnai pritrūksta faktinių įrodymų, būtinų nustatyti psichologinio smurto darbe atvejį. Valstybinė darbo inspekcija, gavusi pranešimą dėl psichologinio smurto darbe, pirmiausia tikrina, ar darbdavys tinkamai vykdo teisės aktuose jam nustatytas pareigas dėl įstaigoje privalomų psichologinio smurto prevencijos priemonių. Apie 20 procentų atvejų (skaičiuojant nuo gautų pranešimų skaičiaus) nustatomi darbdavio pažeidimai dėl netinkamai vykdomų minėtų teisės aktų nuostatų, susijusių su prievole dėl psichologinio smurto prevencinių priemonių įstaigoje. Paminėta, kad Valstybinė darbo inspekcija nustato itin mažai psichologinio smurto atvejų – tik 10 smurto epizodų per metus.  

„Toks itin mažas Valstybinės darbo inspekcijos nustatytų psichologinio smurto darbe atvejų skaičius rodo, kad šioje sistemoje yra spragų ir rimtų iššūkių, tiek tiriant darbuotojų kreipimusis, tiek šviečiant darbdavius, darbuotojus ir visuomenę apie psichologinio smurto atpažinimą. Ypač svarbu vykdyti visuomenės švietimą apie tai, kad būtina rinkti faktinius įrodymus (kaupti el. laiškus, raštu fiksuoti liudytojų parodymus, daryti garso įrašus ir pan.), patiriant psichologinį smurtą darbe“, – apibendrino Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė M. Petrauskaitė.

Komisija ketina tęsti susitikimo metu svarstytų klausimų parlamentinę kontrolę Seimo rudens sesijoje.

Daugiau informacijos: 

Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė, tel. (0 5) 209 6673

Parengė

Seimo kanceliarijos Komisijų skyriaus vyresnioji patarėja

Jolita Krumplytė-Oženko, tel. (0 5) 209 6855