Kazimira Danutė Prunskienė

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė

1943 m. vasario 26 d. – 2026 m. liepos 30 d.

Eidama 84-uosius gyvenimo metus, šiandien mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, pirmosios atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrė Pirmininkė profesorė Kazimira Danutė Prunskienė.

K. D. Prunskienė gimė 1943 m. vasario 26 d. Vasiuliškės kaime, Švenčionių rajone (Prano ir Onos Stankevičių šeimoje).

1949–1960 m.  mokėsi Kūrinių kaimo pradinėje mokykloje, Švenčionių rajono Kaltanėnų septynmetėje mokykloje, Vilniaus 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija).

1958–1960 m. dirbo Vilniaus lengvosios pramonės technikume sekretore-mašininke.

1960–1965 m. studijavo Vilniaus valstybiniame universitete (dabar – Vilniaus universitetas) Pramonės ekonomikos fakultete, įgijo ekonomistės specialybę.

1964–1965 m.  dirbo Vilniaus namų statybos kombinate ekonomiste, 1965–1986 m. – Vilniaus universitete asistente, vyresniąja dėstytoja, docente, Pramonės ekonomikos fakulteto prodekane, docente ir vyresniąja moksline bendradarbe. 1970–1971 m. studijavo Vilniaus universiteto aspirantūroje. 1971 m. Vilniaus universitete apgynė kandidato disertaciją „Konditerinių gaminių gamybos ir vartojimo problemos Lietuvoje“. 1986 m. Estijos Mokslų akademijos ekonomikos institute apgynė daktaro (habilituoto daktaro) disertaciją „Maisto ūkio struktūrinis-organizacinis tobulinimas: metodologija ir praktika“.

1986–1988 m. buvo Lietuvos žemės ūkio ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotoja. 1988–1989 m. dirbo Liaudies ūkio vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo instituto prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos rektore.

1988 m. birželio 3 d. išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nare.

1988 m. spalio 22–23 d. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatė, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narė, viena populiariausių Sąjūdžio politikių – rinkimuose į Sąjūdžio Seimo tarybos narius surinko 192 balsus ir tik vienu balsu nusileido Romualdui Ozolui.

1989–1990 m. – Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Pirmininko pavaduotoja.

1989 m. – išrinkta TSRS liaudies deputate Šiaulių teritorinėje rinkiminėje apygardoje, 1989–1990 m. buvo TSRS Aukščiausiosios Tarybos nare.

1990 m. kovo 4 d. – išrinkta į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Verkių rinkiminėje apygardoje Nr. 5 (Vilniaus miestas).

1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. 1990 m. kovo 17 d. – 1991 m. sausio 8 d. – pirmosios atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos vyriausybės Ministrė Pirmininkė. Nuo 1990 m. balandžio 24 d. – Valstybinės komisijos priešblokadinių priemonių planui ruošti ir vykdyti pirmininkė, nuo 1990 m. birželio 5 d. – Lietuvos Respublikos įgaliota atstovė Baltijos valstybių taryboje. 1990 m. liepos11 d. – pavesta formuoti Valstybinę delegaciją tarpvalstybinėms Lietuvos Respublikos ir TSRS deryboms, 1990 m. rugpjūčio 21 d. – patvirtinta šios komisijos nare. 1991 m. vasario 5 d. – atleista iš Valstybinės delegacijos tarpvalstybinėms deryboms su TSRS, o 1991 m. vasario 14 – panaikintas įgaliojimas atstovauti Baltijos Valstybių Taryboje. Nuo 1991 m. vasario 18 d. – nuolatinės Ekonomikos komisijos narė.

1996–2008 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narė. Dirbo Ekonomikos komitete. Buvo Nepriklausomos frakcijos seniūnė, Šeimos ir vaiko reikalų, Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijų narė. Nuo 2000 m. dirbo Ekonomikos, socialinių reikalų ir darbo, Europos reikalų komitetuose. Buvo Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijos pirmininkė, NATO reikalų komisijos narė, Komisijos Konstitucijos pataisoms rengti narė. Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijos seniūnė. Nuo 2008 m. dirbo Informacinės visuomenės plėtros ir Užsienio reikalų komitetuose, Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijoje. Seniūnų sueigos, Moterų parlamentinės grupės narė.

1996–2000 m. – Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorė.

2004 m. – laimėjo rinkimuose į Europos Parlamentą, tačiau mandato atsisakė, likdama dirbti Seime.

2004–2008 m. – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrė.

2010–2014 m. – Lietuvos liaudies partijos pirmininkė.

17 knygų ir brošiūrų, apie 1000 mokslinių ekonominių ir publicistinių straipsnių autorė. Daugelio tarptautinių kongresų, forumų, konferencijų dalyvė ir pranešėja.

1991 m. K. D. Prunskienei Romoje įteiktas Minervos prizas už politinę veiklą atkuriant Lietuvos nepriklausomybę (Italija); 2000 m. vasario 11 d. apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi; 2000 m. liepos 1 d. – Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

Seimo kanceliarija