Seimas po svarstymo pritarė Lietuvos teritorijos bendrojo plano koncepcijai

2020 m. gegužės 28 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas po svarstymo pritarė nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ projektui Nr. XIIIP-4277.

Svarstomas dokumentas – Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (LRBP) – pagrindinis šalies teritorijų planavimo dokumentas, kuriame numatoma ilgalaikė šalies teritorijos vystymo perspektyva. Šis planas taps vienu pagrindinių šalies vystymosi dokumentu, jo suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 m., o pasiūlyta vizija – net iki 2050 metų.

Kaip Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biurą informavo Aplinkos ministerija, yra trys pagrindiniai rengimo LRBP etapai: I – esamos būklės analizė, II – konceptualieji sprendiniai (vizija) iki 2050 m. ir III – konkretizuoti sprendiniai iki 2030 m.

Pirmasis LRBP etapas (analizė), trukęs pusantrų metų, kurio metu buvo atliktos išsamios sektorių ir tarpsektorinės analizės, jau baigtas. Šiandien Seimo posėdyje parlamentarai po svarstymo pritarė antrajam etapui – nutarimo dėl koncepcijos projektui.

„Reikia strateginio dokumento, kuris, na, suteiktų konkurencingumą ne vienam ar kitam regionui, arba pranašumą, bet žiūrėtume į visą Lietuvą išsamiai, kad Lietuva būtų konkurencinga ir turėtų savo regioninį pranašumą prieš kaimynines šalis, prieš kaimynines sostines, prieš kaimyninius miestus. Dokumentas yra pakankamai išdiskutuotas, Vyriausybė yra pasiruošusi priimti poįstatyminius teisės aktus, o tai leistų turbūt kalbėti apie tolesnį to projekto įgyvendinimą, nes strategijos nebuvimas šiuo atveju būtų didelių praradimų ateityje pradžia“, – pritarti projektui po svarstymo ragino aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Balsavimo po svarstymo rezultatai: už – 77, prieš – 8, susilaikė 13 Seimo narių.

Šiame etape suformuota bendra ir integrali šalies teritorijos erdvinio, aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio vystymo vizija, suformuoti naudojimo ir apsaugos prioritetai ir kryptys (koncepcija).

Seimui užbaigus antrąjį etapą – balsavus dėl viso nutarimo, prasidės trečiasis etapas – LRBP (2030 m.) sprendinių konkretizavimo stadija, kuri nustatys, kaip detalizuosis LRBP koncepcijos etape suformuoti sprendiniai.

Visų šių etapų rezultatų visuma bus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas.

Kaip Spaudos biurą informavo Aplinkos ministerija, Lietuvos strateginio planavimo struktūroje yra trys aukščiausi lygiaverčiai šalies strateginio planavimo dokumentai, kuriuos tvirtina Seimas: Nacionalinė saugumo strategija, Nacionalinė pažangos strategija 2030 m. ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (LRBP) (koncepciją tvirtina Seimas, o sprendinius – Vyriausybė). Nacionalinė pažangos strategija ir LRBP turi tą patį siekį – darnus visų šalies sektorių vystymas. Nacionalinė pažangos strategija šių tikslų įgyvendinimui turi finansines priemones, o LRBP – privalomąsias teritorijos (naudojimo ir apsaugos) nuostatas.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]