Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Seimas po svarstymo pritarė teisės aktams, kuriais, užtikrinant Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, siūloma reglamentuoti papildomas ribojamąsias priemones

2023 m. kovo 21 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienosSeimo nuotraukosSeimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

 

Seimas po svarstymo pritarė Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2493 ir lydimajam Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektui Nr. XIVP-2496(2), kuriais, siekiant apsaugoti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus, siūloma nustatyti papildomas ribojamąsias priemones.

Tarptautinių sankcijų įstatymą numatoma papildyti nauju skyriumi, reglamentuojančiu ribojamųjų priemonių Lietuvos Respublikos įstatymais nustatymą, kiek tai neprieštarauja tarptautiniams įsipareigojimams ir ES teisei, ir jų įgyvendinimą. Siūloma nustatyti konkrečias ribojamąsias priemones reaguojant į karinę agresiją Ukrainoje, priimant atskirą specialųjį Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos Ukrainoje nustatymo įstatymą. Jame būtų apibrėžiamas ribojamųjų priemonių turinys, subjektai, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, ar juos apibrėžiantys kriterijai, ribojamųjų priemonių taikymo pradžia ir pabaiga, jų peržiūra, ribojamųjų priemonių įgyvendinimo išimtys ir, jei reikia, kitos nuostatos.

„Didžioji dauguma Rusijos piliečių palaiko savo šalies agresijos karinius veiksmus, nesiima veiksmų, kad sustabdytų savo šalies režimo agresiją, todėl atsakomybė tenka ir tų šalių piliečiams. Siekiant pakeisti jų elgesį yra tikslinga nustatyti ribojamąsias priemones, susijusias su galimybe Rusijos ir Baltarusijos piliečiams lankytis Lietuvoje ir atvykti į Europos Sąjungos teritoriją“, – pristatydama projektą Seimo posėdyje sakė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.

Pasak viceministrės, griežtesnės poveikio priemonės galėtų sumažinti sankcijų pažeidimo skaičių. Siekiant šio tikslo siūloma įtvirtinti naują reglamentavimą, nustatantį veiksmingą baudų skyrimo juridiniams asmenims už tarptautinių sankcijų pažeidimus mechanizmą.

Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos Ukrainoje nustatymo įstatyme būtų siūloma nustatyti tokias ribojamąsias priemones:

1. sustabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizą priėmimas Lietuvos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos užsienio reikalų ministerija;

2. sustabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti nacionalines vizas priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje;

3. sustabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje (išskyrus užsieniečius, dėl kurių tarpininkauja Lietuvos Vyriausybės įgaliota institucija) ir Lietuvoje, išskyrus Rusijos ir Baltarusijos piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą, arba leidimą gyventi Lietuvoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi;

4. Rusijos piliečių vykimui per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos teritoriją taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, išskyrus atvejus, kai jie atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas ir bent vieną iš papildomų įstatyme siūlomų sąlygų;

5. sustabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų dėl Lietuvos elektroninio rezidento statuso suteikimo priėmimas ir Lietuvos elektroninio rezidento elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonėse, išduotose Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, įrašytų galiojančių elektroninės atpažinties sertifikatų ir kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų galiojimas;

6. sustabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų ir sprendimų dėl Lietuvos pilietybės priėmimas, išskyrus atvejus, kai prašymas pateikiamas dėl Lietuvos pilietybės atsisakymo arba kai sprendimas priimamas dėl Lietuvos pilietybės netekimo atsisakius Lietuvos pilietybės ar įgijus kitos valstybės pilietybę;

7. užtikrinamas duomenų apie Lietuvoje įsteigtų juridinių asmenų, valdomų arba susijusių su Lietuvos politikais, ekonominius ryšius, plėtojamus su Rusija ir Baltarusija po šio įstatymo įsigaliojimo viešas skelbimas;

8. sustabdoma Rusijos piliečių ir jų įsteigtų ar kontroliuojamų juridinių asmenų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos konkurencijos įstatyme, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai Rusijos piliečiui yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 1301 straipsnio 2 dalį.

Projektams po svarstymo pritarė 113, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 9 Seimo nariai.

 

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuras

El. p. rsv@lrs.lt

 

 

       Naujausi pakeitimai - 2023-03-23 15:54
       Eglė Saulė Trembo