Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos pranešimas: pagerbti Lietuvos šviesuoliai

2020 m. spalio 6 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Spalio 5 d. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje laureatams buvo įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai. Medalis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. Tai yra paskatinimas, skiriamas už visuomeninę veiklą, geranoriškus darbus.

 

 

2020 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalius „Tarnaukite Lietuvai“ įteikė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Panevėžio meras Rytis Račkauskas.

 

 

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos pirmininkas Stasys Kašauskas pasveikino laureatus: „Nėra formulės, kuri galėtų suprantamai paaiškinti žmogaus genetiką: jo stiprybę,  kilnumą, gerumą, stebinantį darbštumą, talentus, mažojo žmogaus gyvenimo supratimą“.

 

 

Laureatus pristatė Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktoriai Albinas Keleris ir Eleonora Koriznaitė.

 

 

          2020 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai (scenarijaus autorė Vitalija Vasiliauskaitė).:

 

už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą:

 

          Rugilė Grendaitė (studentė)

 

„Šaulė, ateitininkė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių Kaišiadorių skyriaus pirmininkė, Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio Tarybos narė, Kaišiadorių rajono savivaldybės Tarybos narė. Pilietiškumo ir patriotizmo pamokas pradėjo eiti dar mokykloje. Rugilė šiandien pati įkvepia ir kviečia moksleivius atrasti ir pamilti Lietuvą, jos istoriją, įprasminti ją turiningomis pilietinėmis veiklomis.“

 

          Mečys Laurinkus (signataras)

 

„Lietuvos Sąjūdžio Tarybos narys, prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, ilgametis Valstybės saugumo departamento vadovas, Lietuvos Respublikos nepaprastasis ambasadorius Ispanijos Karalystėje ir Sakartvelo Respublikoje. Už nuopelnus valstybei apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vedlys, akylai jos raidą ir šiandien stebintis.“

 

          Ignas Meškauskas (visuomenininkas)

 

„Pasipriešinimo kovų dalyvis, Kėdainių sąjūdžio pradininkas, po ilgų sovietmečio ideologijos dešimtmečių pažadinęs kėdainiečius išskleisti trispalves ir išeiti į gatves. Atkūrė Šaulių sąjungos Kėdainių kuopą, jai vadovavo. Apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento ordinu už nuopelnus Lietuvai ir III laipsnio Šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklu.“

         

Audronė Pileckienė (mokytoja)

 

„Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos mokytoja, vedanti moksleivius pilietiškumo ir atsakomybės už savo valstybę keliu, įtraukianti gimnazistus į Lietuvos kariuomenės istorijos, Adolfo Ramanausko-Vanago dramatiškos kovos, partizaninio karo Lietuvoje gilesnį pažinimą, organizuojanti moksleiviams stovyklas, akcijas, konkursus, viktorinas, skatinanti jų savanorystę, ugdanti patriotiškumą, neleidžianti pamiršti savo krašto kovų.“

 

už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą:

 

Kazickų šeimos fondas

 

„Vienas iš pirmųjų atkurtos nepriklausomos Lietuvos mecenatų, parėmęs Valdovų rūmų atstatymą. Lietuvos mokyklas aprūpinantis modernia technika, suteikiantis didesnes galimybes moksleiviams, studentams, ypač remiantis lituanistinį palikimą ir švietimą Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2017 m. įsteigė specialias Aleksandros Kazickienės premijas Vytauto Žemkalnio gimnazijos moksleiviams ir mokytojams, o nuo 2018-ųjų m. finansuoja ir Petro Būtėno premiją, skirtą lietuvių kalbos ir etninės kultūros puoselėtojams. A. Kazickienę, dar moksleivę, globojo G.  Petkevičaitė-Bitė. Kazickų šeimos fondas tęsia Bitės filantropinę misiją.“

 

Viktoras Rudžianskas (poetas)

 

„Rūpinasi jaunųjų talentų paieška ir ugdymu. Kasmet suburia po 15–20 pradedančių kūrėjų, skelbia jų kūrybą internete, specialiai debiutantams įsteigė leidyklą „Kauko laiptai“, kurioje savo pirmąsias knygas išleido šiuo metu emigracijoje gyvenantys ir per 20 Lietuvoje gyvenančių jaunųjų kūrėjų. Aktyviai rengia literatūros susitikimus ir knygų pristatymus visoje Lietuvoje. V. Rudžianskas į intensyvų kūrybinį gyvenimą palydi jaunuosius kūrėjus.“

 

 

Laima ir Jonas Šalčiai (mecenatai)

 

„Nuo 1988-ųjų Papilės krašto labdariai padeda ugdyti jaunųjų papiliškių tautiškumą, pilietiškumą, dvasines vertybes; prisideda prie Papilės vaikų darželio „Kregždutė“ darbuotojų sąlygų gerinimo, aplinkos puoselėjimo, Papilės Šv. Aloyzo ateitininkų kuopos stiprinimo. J. Šalčius, ilgametis kompanijos „Motorola“ viceprezidentas, milijono dolerių vertės ryšio priemonėmis ir įranga dar 1993-aisiais parėmė atsikūrusią Lietuvos policiją.“

 

Vita Vadoklytė (režisierė)

 

„Liaudies teatro ir vaikų studijos Skapiškyje įkūrėja, tarptautinių kaimo jaunimo ir vaikų teatro festivalių sumanytoja ir organizatorė, savo nenuilstama veikla sukūrusi Kupiškio krašto, kaip jaunimo teatrinės saviraiškos galimybių, savastį. Už nuopelnus ugdant jaunuosius kupiškėnus apdovanota Kupiškio rajono kultūros nominacija, parskraidinusi į Skapiškį nacionalinį apdovanojimą – „Aukso paukštę“ geriausiam respublikos teatro kolektyvui ir režisierei. V. Vadoklytė atveria teatro scenos paslaptis kupiškėnams.“

 

          už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje:

          Erika Drungytė (poetė)

„Žurnalo „Nemunas“ vyriausioji redaktorė, keturių eilėraščių rinkinių autorė, savo pasisakymais ir plunksna formuojanti mąslų, savikritišką skaitytoją, skelbianti aukštus etikos ir pilietiškumo idealus. Erika neatlygintinai dalyvauja Kauno švietimo skyriaus inicijuotoje programoje „Kūrybinė laboratorija“, moko jaunimą ne tik rašymo, bet ir laisvo mąstymo. Randa laiko ir senjorams, ir Lietuvos šauliams, besidomintiems gimtąja kalba ir literatūra. Daugelį metų savanoriauja „Poezijos pavasario“ renginiuose. E. Drungytė žodžiu ir darbais kviečia mylėti Tėvynę ir aktyviai dirbti jos labui.“

 

          Povilas Jegorovas (visuomenininkas)

 

„1989-aisiais atkūrė Lietuvos esperantininkų sąjungą ir jau keturis dešimtmečius savanoriškai jai vadovaujantis. Organizuoja tarptautinius esperantininkų suvažiavimus Lietuvoje, garsina Lietuvos ir esperanto kalbos kūrėjo Liudviko Zamenhofo vardą visame pasaulyje. Redaguoja esperantininkų žurnalą „Litova stelo“, Kaune įkūrė esperantininkų namus, už nuopelnus populiarinant esperanto kalbą P. Jegorovui suteiktas pasaulio esperantininko garbės titulas. P. Jegorovas – esperanto kalbos ambasadorius.“

 

          Dalė Poškienė (bibliotekininkė)

 

„Lietuvos universitetų moterų asociacijos prezidentė, nenuilstanti knygos populiarintoja, knygos festivalių Kaune „Imkit mane ir skaitykit“ bei „Skaitantis miestas“ sumanytoja ir rengėja, atkūrusi knygos mėgėjų draugiją Kaune, aktyvi „Lietuvai pagražinti“ draugijos valdybos narė, populiarinanti Juozo Tumo-Vaižganto idėjas, savanoriškai talkinanti Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai. 2018 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos apdovanota „Dėkingumo plunksna“ už kultūros ir švietimo veiklą. Nė dienos be visuomeninės veiklos negyvenanti D. Poškienė.“

 

          Antanas Rašinskas (visuomenininkas)

 

„Gyvenimą paskyręs tremtinių ir politinių kalinių, pokario partizanų kovos ir žūties vietų įamžinimui Šilalės rajone. Savo iniciatyvumu ir sumanymais sutelkęs savanorius, Pajūrio miestelio aikštėje pastatė geležinkelio atkarpą ir gyvulinį vagoną bei jame įrengė tremties istorijos ekspoziciją. Su talkininkais savanoriais Šilalės rajone pastatė daugiau kaip 80 paminklų, įamžinančių praeities laisvės kovotojų atminimą, parengė ir išleido sąvadą „Atgiję paminkluose“. A. Rašinskas paskui save veda gausią savanorių komandą.“

 

už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes:

 

Andrius Jakučiūnas (rašytojas)

 

„Knygų, kasmet patenkančių į geriausios Metų knygos penketukus, autorius; gilios ir aštrios publicistikos kūrėjas, savo intelektinėmis įžvalgomis palaikantis atsvarą vienadienėms, lėkštoms diskusijoms internete. Jo tekstai nenuslysta paviršiumi, nemirga deklaracijomis, juose svarstomi kultūros išlikimo, literatūros aktualumo, visuomenės savimonės klausimai. Ne kartą įvertintas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Rašytojų sąjungos, Kazio Barėno premijomis už publicistiką. A. Jakučiūnas – visuomenės kritinės ir laisvos minties formuotojas.“

 

Liuda Jonušienė (redaktorė)

 

„Žurnalistė, kritikė, scenarijų ir pjesių autorė, Tilės Vakarės vardu žinoma romanistė, 1989 m., Atgimimo metais, įkūrusi laikraštį „Aukštaitijos rytas“ ir šalia jo – kultūros istorijos žurnalą „Senvagė“. Po 22 metų pertraukos jį atkūrusi ir redagavusi iki šių metų. Redaktorės dėka žurnalas tapo reprezentaciniu Panevėžio leidiniu, reikšmingu miesto kultūros istorijos metraščiu. Už nuopelnus 2016 m. įvertinta Panevėžio kultūros ir meno premija. L. Jonušienė – solidžiai Panevėžį Lietuvai ir pasauliui pristatančios „Senvagės“ kūrėja.“

 

Steponas Algimantas Kubeckas (visuomenininkas)

 

„Žemaičių, Kristijono Donelaičio, „Lietuvai pagražinti“ draugijų narys, Lietuvos bajorų karališkos sąjungos garbės bajoras, Šv. Kazimiero ordino Šiaulių komtūrijos narys, Šv. Aleberto ordino riteris, bet iš pašaukimo – operatorius, savanoriškai, neatlygintinai filmuojantis kultūros renginius, pilietines akcijas, jų pagrindu sukūręs daugiau kaip 500 vaizdo filmų, kurie yra visiems viešai prieinami. Šiandienos kultūrinio gyvenimo vaizdo metraštininkas, kaip ir Bitė, ne tiek luomo, kiek sielos bajoras.“

 

Ona Voverienė (visuomenininkė)

 

„Habilituota mokslų daktarė, per 300 mokslinių ir daugiau kaip 2000 publicistinių straipsnių autorė, ypač aktyviai dalyvaujanti Lietuvos moterų judėjime: nuo 1994 m. iki šiol yra Lietuvos moterų lygos pirmininkė, aprašiusi Lietuvos moterų politikių, mokslininkių, partizanių, dvasininkių indėlį į valstybės kūrimą, ypač aktualizavusi G. Petkevičaitės-Bitės nuopelnus ginant moterų teises. Ji yra Lietuvai pagražinti draugijos garbės narė, dažnai savo nuomonę kultūros, švietimo, politikos klausimais skelbianti „Lietuvos aide“ ir  „XXI amžiuje“. Už nuopelnus apdovanota Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio I-ojo laipsnio Partizanų žvaigžde, tarptautinio Kembridžo biografų centro aukso medaliu, 2019 m.  ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ karininko kryžiumi. Nenuilstanti profesorė O. Voverienė – G. Petkevičaitės-Bitės idėjų tęsėja.“

 

Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. Olga Posaškova)

 

Komisijos pirmininkas     Stasys Kašauskas

 

Seimo kanceliarijos patarėja

Danguolė Stonytė, tel. (8 5) 239 6561, el. p. [email protected]

       Naujausi pakeitimai - 2020-10-20 12:24
       Jolanta Anskaitienė