Ateities komitetas: „Pasaulis ruošiasi kvantinei revoliucijai – Lietuva stovi vietoje“

2023 m. kovo 20 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Pasaulyje stebima antroji kvantinės revoliucijos banga – valstybės kuria nacionalines kvantines strategijas, didina investicijas į kvantinių technologijų mokslo tyrimus suprasdamos, kad kvantinė technologijų transformacija yra neišvengiama ir netolima pasaulio ateitis. Šalys, kurios valdys kvantines technologijas, ateityje dominuos informacijos apdorojimo erdvėje, tai suteiks joms galimybę kontroliuoti tokius sektorius kaip nacionalinis saugumas, pažangi gamyba, farmacija, skaitmeninė ekonomika ir kt. Tačiau mūsų valstybės dėmesio šioje srityje kol kas nematome – mokslinį potencialą turime, tačiau valstybė kofinansuoti tyrimų neskuba, neturime ne tik kvantinių technologijų, bet ir bendrai ateities technologijų strateginės vizijos.

Lietuvos mokslo bendruomenė vis garsiau kalba, kad kvantinių technologijų vystymui mūsų šalyje skiriamas nepakankamas dėmesys ir labai ribotas valstybės finansavimas. Šiuo metu nė viena ministerija nesiima lyderystės šioje srityje – kvantinių technologijų vystymo klausimas iš vienos ministerijos perduodamas kitai. Neveikia ir Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba, kurią sudaro šalies Ministras Pirmininkas, atitinkamų ministerijų atstovai, ir kurios vienas pagrindinių uždavinių turėtų būti efektyvi tarpinstitucinė koordinacija siekiant strateginių ir sisteminių sprendimų, būtinų mokslo, technologijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti.

„Europos Sąjungos lygmeniu programos kvantinių technologijų vystymui ir jos pritaikymui valstybių narių reikmėms jau seniai atvertos, mes ten dalyvaujam labai vangiai, jei apskritai ten dalyvaujame“, – pastebi Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. Pasak politiko, kvantinių technologijų vystymo klausimas yra siejamas ne tik su valdymu, informacijos sklaida, kompiuterija ar analitika, kurių iki šiol pasaulis dar neturėjo, tačiau ir su valstybių nacionalinio saugumo klausimais, nes įžengus kvantinei komunikacijai, dabar naudojamas ryšys nebebus saugus. Vertinant kvantinių technologijų potencialą šalies ateičiai ir atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra vykdoma jokia su ateities technologiniu vystymu susijusi nacionalinė mokslo programa, būtina inicijuoti nacionalinės kvantinių technologijų mokslo programos sukūrimą, kitu atveju, turėsime stiprų mūsų valstybės atotrūkį globaliu mastu.

„Dar 2019 m. Lietuva prisijungė prie Europos kvantinės infrastruktūros iniciatyvos (EuroQCI), prie kurios prisijungė beveik visos Europos Sąjungos valstybės narės, ir įsipareigojo parengti veiksmų programą“, – kalbėjo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro Lazerinių technologijų skyriaus vadovas prof. Gediminas Račiukaitis. Jo teigimu, Europos Sąjunga (ES) skyrė finansavimą, kad būtų sukurta kvantinės komunikacijos infrastruktūra, apimanti visą ES, tačiau buvo būtinas ir nacionalinis finansinis indėlis, kurio Lietuva nesugebėjo surasti, todėl mūsų šalis ES parama nesugebėjo pasinaudoti, o kvantinio ryšio tinklo infrastruktūra taip ir nepradėta kurti.

Anot Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro direktoriaus prof. Gintaro Valušio, šiuo metu mūsų valstybė neturi pozicijos dėl kvantinės infrastruktūros vystymo – turime apsispręsti ir numatyti atitinkamą „biudžetavimą“ šiai sričiai. „Nemanau, kad šalis yra pajėgi dalyvauti visur, ji turi specializuotis, todėl mano manymu, kvantiniai ryšiai ir sensorika – tai būtų tos sritys, kuriose šalis turi pajėgumų, tiek teorinių, tiek inžinerinių, tiek mokslinių, ir kurias galėtų vystyti“, – akcentavo G. Valušis. Potencialiai perspektyvi sritis Lietuvai, mokslininko nuomone, – ir kvantiniai lustai, čia mūsų šalis galėtų padaryti proveržį.

Tęsdamas parlamentinę kontrolę, Ateities komitetas 2023 m. kovo 17 d. posėdyje nagrinėjo temą „Nacionalinė kvantinių technologijų programa: skaitmeninio pagrindimo ir pažangios pramonės dalis“. Komitetas, išnagrinėjęs kvantinių technologijų vystymo problematiką Lietuvoje, ateinančiame Komiteto posėdyje ketina priimti sprendimą dėl rekomendacijų Vyriausybei pateikimo.

Komiteto posėdyje dalyvavo: Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys; Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas; Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkas Gediminas Juzeliūnas; Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vyresnysis patarėjas Darius Labanauskas; KAM Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vyresnysis patarėjas plk. ltn. Artūras Litvaitis, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro Optoelektronikos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Tadas Paulauskas; Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotojas Gamtos ir technikos skyriaus pirmininkas Ričardas Rotomskis; Kertinio valstybės telekomunikacijų centro direktorius Evaldas Serbenta; VšĮ „Inovacijų agentūra“ direktorė Romualda Stragienė; Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės vadovas Darius Stravinskas; Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos narys, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkas Mantas Šimėnas; Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro Lazerinių technologijų skyriaus mokslo darbuotojas Vidmantas Tomkus.

Kviečiame stebėti posėdžio vaizdo įrašą Seimo interneto svetainės „YouTube“ paskyroje Atviras Seimas.

Skaitmeninė Lietuva yra vienas iš prioritetinių Ateities komiteto darbotvarkės klausimų.

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Parengė

Seimo Ateities komiteto biuras:

Ieva Lavišienė, tel. (8 5) 239 6363, el. p. [email protected]

Miglė Paulauskė, tel. (8 5) 239 6894, el. p. [email protected]