Seimo Ateities komiteto posėdyje – regioninės politikos proveržio paieškos: daugiau galių regionams, mažiau biurokratijos

2025 m. gegužės 15 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Ateities komitete posėdyje, svarstant „Regioninės raidos planavimas ir valdymas“ klausimą, daugiausia dėmesio skirta decentralizacijos principų stiprinimui, institucinės sistemos efektyvinimui ir tvariam investicijų paskirstymui tarp Lietuvos regionų. Posėdyje dalyvavo savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, mokslininkai bei ekspertai, diskutuota apie tai, kokių realių pokyčių reikia, kad regionai galėtų augti ne tik administraciniuose dokumentuose, bet ir kasdienėje gyventojų patirtyje.

Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vyriausiasis patarėjas Andrius Valickas akcentavo, kad dabartinė regioninė politika vis dar stipriai priklauso nuo centralizuotų sprendimų ir iš anksto apibrėžtų veiklų. „Regionai, nors ir turi tam tikrą laisvę, vis dar sprendžia iš meniu, kuris yra ribotas, o finansavimas priklauso nuo suderėtų ES fondų reikalavimų. Tai trukdo realiai atliepti vietos poreikius“, – sakė jis.

A. Valickas taip pat pabrėžė, kad nors formaliai egzistuoja institucinė struktūra, kuri turėtų skatinti savivaldos įgalinimą, – realybėje tai dažnai tampa tik formalumu, apribotu išorinių finansavimo sąlygų ir ribotos ministerijų koordinacijos.

Ar regionų ministerija išspręstų problemas, ar tik sukurtų naujas?

Tarp ryškiausių diskusijų temų – siūlymas steigti atskirą Regionų ir savivaldybių reikalų ministeriją. Nors tokia institucija galėtų centralizuoti regioninės politikos koordinavimą, posėdžio dalyvių nuomonės išsiskyrė.

Klaipėdos rajono vicemeras Vytautas Butkus siūlymą vertino kritiškai. „Mes bijome, kad tokia ministerija taps dar vienu biurokratiniu barjeru, kuris stabdys sprendimų priėmimą. Daug efektyviau būtų stiprinti jau esamas struktūras ir suteikti daugiau atsakomybės savivaldybėms“, – kalbėjo jis.

Jam pritarė ir dr. Donatas Burneika, Lietuvos socialinių mokslų centro Regionų ir miestų tyrimų skyriaus vadovas. Jis pabrėžė, kad svarbiau nei naujos institucijos steigimas – realus funkcijų ir galių perdavimas regionams. „Valdymas iš viršaus nesprendžia problemų. Reikia iš tikrųjų decentralizuoti ir leisti patiems regionams tvarkytis su savo iššūkiais“, – teigė mokslininkas.

Infrastruktūra ir investicijos: be pasiruošimo – jokio proveržio

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Stasiukaitis pristatė konkrečias investicijų tendencijas ir iššūkius. Pasak jo, apie 1,5 mlrd. eurų investicijų Lietuvos regionuose nuo 2021 m. daugiausia yra esamų verslų plėtra – tik trečdalis pritraukta iš naujų investuotojų.

„Jeigu regionas neturi paruoštos infrastruktūros – sklypų, pramonės parkų ar laisvųjų ekonominių zonų – jis net nepretenduoja į investicijas. Turime dirbti greičiau, būti agresyvesni investicijų politikoje, ypač dabartiniame geopolitiniame kontekste“, – pabrėžė viceministras. Jis akcentavo būtinybę stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybių ir centrinės valdžios, ypač kuriant STEM kompetencijų bazę regionuose.

Savivalda: reikia ne tik pinigų, bet ir galimybių pasirinkti

Klaipėdos rajono savivaldybės atstovas V. Butkus taip pat kėlė problemą dėl galimybės naudoti ES lėšas naujų mokyklų statybai. „Mūsų savivaldybėje auga vaikų skaičius, bet dabartinės taisyklės neleidžia panaudoti pinigų tam, ko labiausiai reikia. Turime statyti mokyklas, bet finansavimą galime naudoti tik ribotoms sritims“, – kalbėjo V. Butkus.

Be to, jis atkreipė dėmesį į dar vieną praktinį iššūkį – augantį karinių objektų poreikį, kuris gali sukelti darbo jėgos stygių statybų sektoriuje ir trukdyti įgyvendinti tiek valstybinius, tiek regioninius projektus.

Nuo diskusijų prie realių sprendimų

Seimo Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad komitetas nesiekia inicijuoti naujos ministerijos (ne)steigimo, o siekia išgryninti esmines problemas ir pasiūlyti konstruktyvius sprendimus. „Regioninė politika turi tapti ne vien biurokratiniu mechanizmu, o tikra pokyčių priemone, kuri veikia atsižvelgdama į žmonių poreikius ir regionų savitumą“, – reziumavo pirmininkas.

Posėdyje taip pat dalyvavo ir pasisakė Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas, Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas, Ateities komiteto pirmininko pavaduotojas Eimantas Kirkutis, nariai – Simonas Kairys, Liutauras Kazlavickas ir Jekaterina Rojaka.

Seimo Ateities komitetas toliau tęs strateginį regioninės politikos vertinimą ir sieks gilesnio tarpsektorinio dialogo. Artimiausiu metu planuojamas posėdis apie regionų pažangos strateginės prielaidas, kurio metu bus išsamiai aptariami efektyvaus valdymo modeliai, investicijų paskirstymo principai, funkcijų derinimas tarp valdžios lygmenų bei ilgalaikis poveikis regionų socialinei ir ekonominei raidai. Šios diskusijos taps pagrindu formuojant bendrą požiūrį į tvarią ir įtraukią regioninę politiką Lietuvoje.

Parengė

Seimo Ateities komiteto biuro patarėja

Miglė Paulauskė

Tel. +370 5 209 6894

El. p. [email protected]