​Parodoje susitinka du kūrybos pasauliai – Ingridos Braziulienės fotografija ir Jūratės Norvaišienės poezija. Vaizdas ir žodis papildo vienas kitą, atverdami gilesnį ryšį su gamta. Fotografijos čia tampa ne tik akimirkos sustabdymu, bet ir nuotaikos, vidinės būsenos atspindžiu, o eilėraščiai pratęsia regimą vaizdą ir suteikia jam naujų prasmių.
Ingridos Braziulienės darbuose atsiskleidžia gamtos grožis visais metų laikais – nuo pavasario atbudimo iki žiemos ramybės. Autorė fiksuoja ir subtilias detales: ant žiedo nutūpusį drugelį, saulėje spindintį voratinklį ar šerkšno raštus. Šios akimirkos primena, kad didybė slypi paprastume. Fotografė – pedagogė, personalinių parodų autorė, savo kūryboje jautriai perteikianti gamtos grožį.
Jūratės Norvaišienės poezija fotografijoms suteikia vidinį balsą. Jos eilės švelnios, kupinos pagarbos gyvybei ir kviečiančios įsiklausyti. Poetinis žodis tampa tiltu tarp žmogaus ir gamtos. Poetė – Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premijos laureatė, konkursų dalyvė ir kelių knygų autorė.
Parodos pavadinimas „Aš ir tu – gamta“ atskleidžia ypatingą ryšį: „aš“ – žmogus, ieškantis prasmės ir ramybės, „tu“ – gamta, visada atvira dialogui. Tarp jų gimsta tylus pokalbis, kuriam nereikia daug žodžių.
Paroda kviečia sulėtinti žingsnį ir leistis į spalvų, šviesos bei poetinės minties pasaulį – susitikti su gamta ir išgirsti jos tylų balsą.