Komiteto nariai susipažino su pateikta informacija.

Išklausyta informacija

Išklausyta informacija

Komiteto nariai susipažino su pateikta informacija.

​Komiteto nariams pristatyta ataskaita.​​​

Komiteto nariai susipažino su pateikta informacija.

Posėdyje Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorė Rita Sketerskienė išsamiai pristatė Departamento veiklą. Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamentas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, veikianti Vilniuje. Departamentas veikia sveikatos apsaugos ministrui pavestoje visuomenės sveikatos priežiūros, įskaitant alkoholio, narkotikų ir tabako kontrolę, valdymo srityje. Departamento veiklos tikslas – dalyvauti formuojant valstybės politiką narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos ir kontrolės srityje, siekiant alkoholio, tabako ir narkotikų daromos žalos visuomenei sumažinimo arba jos išvengimo, ir ją įgyvendinti. Komisijos nariai buvo informuoti apie 2023 m. gegužės 23 d. Seimo nutarimu patvirtintą svarbiausią kuruojamos srities dokumentą – nacionalinį susitarimą – „Nacionalinė darbotvarkė narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos ir kontrolės klausimais iki 2035 m.“. Šio dokumento įgyvendinimą koordinuoja NTAKD, kuris kartu su 15 atsakingų institucijų dirba išvien, siekiant šiame dokumente įvardintų rezultatų: dvigubai mažesnio suvartojamo alkoholio kiekio, tenkančio gyventojams (amžius – 15+), dvigubai mažiau rūkiusiųjų per paskutinį mėnesį 15–64 m. gyventojų dalies, išlaikyto dvigubai mažesnio nei ES šalyse narkotikų vartojimo paplitimo tarp 15–64 m. gyventojų, tris kartus išaugusio pakaitinio gydymo, žemo slenksčio paslaugų teikimo aprėpties, dvigubai sumažėjusio švirkščiamųjų narkotikų vartojimo laisvės atėmimo vietų įstaigose, suvaldyto naujų ŽIV atvejų, siejamų su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu, plitimo, 0 mirčių dėl narkotikų perdozavimo. Departamentas vykdo Europos Sąjungos narkotikų agentūros (angl. European Union Drugs Agency, EUDA) nacionalinio koordinatoriaus funkcijas Lietuvoje. EUDA pakeitė iki 2023 m. birželio veikusį Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrą bei įgavo naujų įgaliojimų. Siekiama efektyviau spręsti vis sudėtingesnį ir sparčiai besikeičiantį narkotikų reiškinį. Naujos agentūros veiklos sritimi išliks su narkotikais susijusi stebėsena bei pasirengimo vystymas ir kompetencijų stiprinimas. Departamento 2025 m. veiklos prioritetai: psichoaktyviųjų medžiagų (PAM) vartojimo mažinimo politikos įgyvendinimo tęstinumas, psichoaktyviųjų medžiagų paklausos ir pasiūlos mažinimas. Žalos mažinimo klausimas perduotas Respublikinio priklausomybės ligų centro kompetencijai. NTAKD yra išsikėlęs tikslą stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybių, siekiant PAM vartojimo mažinimo ir turi viziją – Lietuva, kur savivaldybėse įgyvendinamos įrodymais grįstos prevencijos priemonės, veiksmingai mažinančios PAM vartojimą. NTAKD atlieka licencijavimo, narkotikų ir jų prekursorių kontrolės, tabako ir alkoholio kontrolės, naujų psichoaktyviųjų medžiagų nacionalinio ES ankstyvojo perspėjimo sistemos koordinatoriaus funkciją, yra viena iš taržinybinės psichoaktyvų efektą sukeliančių medžiagų rizikos vertinimo komisijos narė. Išsakyti ir iššūkiai, su kuriais susiduria Departamentas, tokiais kaip žmogiškųjų išteklių trūkumo klausimas, Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo įgyvendinimas ir jo pakeitimų iniciatyvos.

Komisijos posėdžio metu buvo pateikta informacija apie tyrimo „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje 2021 m.” rezultatus. Tyrime dalyvavo 15-64 m. amžiaus nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Tyrimo duomenimis, bent kartą gyvenime vartojusių narkotikus 15-64 m. amžiaus žmonių grupėje yra 14,1 proc. (8,2 proc. – 2004 m.) Lietuvos gyventojų (Europos Sąjungos vidurkis yra 28,9 proc.) ir 4,5 proc. (2,5 proc. – 2004 m.) per 12 mėn. vartojusių asmenų skaičius (ES vidurkis – 8,3 proc.). Lyginant su 2004 m. duomenimis, stebimas beveik du kartus išaugęs vartojimas. Tyrimo duomenimis, bent kartą gyvenime kanapes yra vartoję 24,8 proc. 25-34 m. amžiaus gyventojų. 49 proc. Lietuvos gyventojų atsakė, kad per 24 val. kanapių gauti yra neįmanoma (2016 m. šis skaičius buvo 59,2 proc.). Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje 2021 m. tyrimo duomenimis, narkotikai dažniausiai yra vartojami draugų rate (9,7 proc.), diskotekuose ir naktiniuose klubuose (3,6 proc.), lankantis kavinėse ir baruose (2,6 proc.). Pranešėjos Daivos Dudutienės nuomone, tyrimas atskleidžia bendrą nelegalių medžiagų vartojimo augimo tendenciją visame Pasaulyje, atkreipė dėmesį, kad bendrosios populiacijos tyrimas buvo atliktas pandemijos metu. Laukiama, ką atskleis kiti tyrimai, kuomet bus žinomi ne pandemijos metu gauti duomenys. Nelegalių medžiagų vartojimo augimo tendencijos gali būti grindžiamos pasikeitusia žmonių emocine būsena pandemijos metu, padidėjusiu narkotikų prieinamumu, prekybai persikėlus į internetinę erdvę, padidėjusiu žmonių mobilumu ir informacijos paieškomis apie narkotines medžiagas tiek internetinėje erdvėje, tiek lankantis kitose Vakarų šalyse.

Komisija išklausė informaciją apie naujausiai atlikto Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Europos mokyklose 2024 m. tyrimo (angl. The European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs, ESPAD) rezultatus, kuriuos sausio 8 d. posėdyje pristatė ESPAD nacionalinio tyrimo tyrėjos. ESPAD yra didžiausias pasaulyje moksleivių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas nagrinėjantis tyrimas, kuriame dalyvauja apie 40 Europos šalių. ESPAD tyrimo pagrindinis tikslas – surinkti palyginimui tinkamus ir patikimus duomenis apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kito rizikingo elgesio paplitimą 15–16 metų amžiaus moksleivių grupėje Europoje, siekiant stebėti ir atskirų šalių, ir bendras visų šalių tendencijas. Lietuva 2024 metais ESPAD tyrime dalyvavo jau aštuntą kartą (nuo 1995 metų). Paskutinį kartą tyrimas buvo atliktas 2019 m. Nuo 2024 metų tyrimo įgyvendinimą Lietuvoje organizuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Iš viso 2024 metais mokyklose vykdytoje anoniminėje ESPAD apklausoje dalyvavo 4 792 15–16 metų amžiaus Lietuvos moksleiviai. Tyrimą atliko Klaipėdos universiteto tyrėjų grupė. Mokslininkės prof. dr. Aelita Bredelytė ir doc. dr. Laura Šaltytė-Vaisiauskė pristatė pagrindinius nacionalinius rezultatus.