Ankstyvojo Lietuvos parlamentarizmo tyrimuose daug diskusijų kelia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo pradžios data. Pirmosios žinios apie Lietuvos parlamentarizmą istoriniuose šaltiniuose atsiranda stebėtinai anksti. Vokiečių ordino kronikininkas Petras Dusburgietis „Prūsijos žemės kronikoje“ yra paminėjęs Lietuvos „parlamentą“ 1306 m., dar Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio valdymo laikais – „valdovo ir pačių Lietuvos galingiausiųjų parlamentą“ (rex quasi omnes pociores regni sui habuit circa se congregatos in quondam tractatu, seu parlamento). Neabejotinai tokia žinutė yra tik viduramžių terminijos perkėlimas į Lietuvos aplinką, o ne realaus politinio instituto buvimas XIV a. pradžioje. Kita vertus, kalbant apie XIV a. ikikrikščioniškosios Lietuvos politinę sandarą, galima kalbėti apie politinio dialogo ir tarimosi tradiciją, Lietuvos diduomenės ir didžiojo kunigaikščio susirinkimus valdovo dvare. Apie tai liudija dar 1324 m. Gedimino dvare viešėję popiežiaus legatų pasiuntiniai, didžiojo kunigaikščio dvare stebėję valdovą su patarėjais – cum consiliaris in aula sedentem. 1387 m. didžiojo kunigaikščio Jogailos privilegijoje bažnyčiai Jogaila įsipareigoja apkrikštyti Lietuvą gavęs Lietuvos kunigaikščių ir visos Lietuvos diduomenės pritarimą – de consensu et voluntate fratrum nostrorum carissimorum ducum et omnium nobilium terre Lithuaniae. Deja, šie susirinkimai nebuvo institucionalizuoti, istoriniuose šaltiniuose nekalbama apie jų veiklos periodiškumą, aiškiau apibrėžiamą sudėtį, priimamų sprendimų pobūdį ir kitus aspektus.

Ryškus Lietuvos Seimo formavimosi lūžio taškas yra 1492 m. Mirus Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, Lenkijos karaliui Kazimierui Jogailaičiui, jo sūnus ir įpėdinis Lietuvoje Aleksandras Jogailaitis kartu su Ponų taryba išsiuntė laiškus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių bajorijai, kviesdami jų atstovus atvykti į Seimą Vilniuje: „dešimt ar dvidešimt vyresniųjų, ar kiek jums pasirodys reikalinga“ (десеть або двадцать або колко се вам увидить, на тотъ сеимъ к нам приехали). Ši laiško informacija reikšminga, nes pirmą kartą nurodomas, nors dar aiškiai nesusiformavęs, šaukimas į Seimą, pagrįstą delegavimo ir atstovavimo, o ne iki tol tradiciniu viritim principu. Po 20 metų, 1512 m., šis atstovavimo Seime principas užfiksuotas dar aiškiau – dviejų atstovų iš vienos žemės (pavieto) atstovavimas Seime. Šie atstovai reprezentavo viso pavieto bajoriją ir turėjo sprendžiamąjį balsą.

Dar viena simboline Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo susiformavimo data galima laikyti 1534 m. Seimą, kuriame iš tikrųjų dalyvavo viso to meto politinio elito reprezentantai – Ponų tarybos nariai, svarbiausi Lietuvos centrinės valdžios pareigūnai, kunigaikščiai, diduomenės ir galiausiai bajorijos atstovai.

Galutinis Seimo instituto susiformavimo etapas susijęs su 1564–1566 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės reformomis. 1566 m. II Lietuvos Statute, pakeitusiame 1529 m. I Statutą, buvo nurodyta Seimo, kaip įstatymus leidžiančio ir tvirtinančio instituto, funkcija. Kiek anksčiau, 1565 m. gruodžio 30 d., bajorijos prašymu didysis Lietuvos kunigaikštis Žygimantas Augustas paskelbė privilegiją, kuria Lenkijos pavyzdžiu nustatyta, kad atstovai į Seimą yra renkami pavietų seimeliuose.

Šaltiniai ir literatūra:

Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustrans = Gedimino laiškai. Tekstus, vertimus ir komentarus parengė S. C. Rowell, Vilnius, 2003, p. 182–183.

Gudavičius Edvardas. Bajoriškoji lietuvių tauta ir Didžioji Lietuvos Kunigaikštystė. Lietuvos europėjimo keliais: istorinės studijos. Vilnius, 2002, p. 180–190.

Gudavičius Edvardas. Lietuvos istorija nuo seniausių laikų iki 1569 metų. Vilnius, 1999, p. 405–410.

Gudavičius Edvardas. Senosios Lietuvos valdymo struktūra. Lietuvos Seimas. Vilnius, 1996, p. 65–78.

Jučas Mečislovas. Seimas ir seimeliai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra. Vilnius, 2001, p. 623.

Korczak Lidia. Monarcha i poddani: system władzy w Wielkim Księstwie Litewskim w okresie wczesnojagiellońskim. Kraków, 2008, s. 34–37.

Korczak Lidia. Litewska Rada wielkoksiążęca w XV wieku. Kraków, 1998.

Kiaupienė Jūratė, Petrauskas Rimvydas. Lietuvos istorija. T. 4: Nauji horizontai: dinastija, visuomenė, valstybė: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1386-1529 m. Kaunas, 2009, p. 276–282.

Lietuvos Statutas – The Statute of Lithuania – Statuta Lituaniae. Vilnius, 2004, p. 148.

Marongiu Antonio. Medieval Parliaments – A comparative Study. London, 1968.

Ochmański Jerzy. Historia Litwy. Wrocław, Warszawa, Kraków, 1982, s. 111-112.

Petri de Dusburg. Cronica terre Prussie. Scriptores rerum Prussicarum. Leipzig, 1861, Bd. 1, S. 172.

Petrauskas Rimvydas. LDK bajoriškojo Seimo susiformavimas Vidurio Rytų Europos luominių susirinkimų raidos kontekste. Parlamentarizmo genezė Europoje ir Lietuvos atvejis, Vilnius, 2008, p. 5–15.

Petrauskas Rimvydas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: Didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a. Parlamento studijos, t. 3, 2005, p. 9–32.

Rachuba Andrzej. Wielkie Księstwo Litewskie w systemie parlamentarnym Rzeczypospolitej w latach 1569–1763. Warszawa, 2002, s. 11–44.

Любавский Матвей К. Литовско – русский сейм. Москва, 1900.

Максимейко Николай А. Сеймы Литовско-русскаго государства до Люблинской унии 1569 г. Харьков, 1902.

Малиновский Иоанникий A. Рада Великого Княжества Литовскаго в связи с боярской думой древней России.Томск, 1904-1912, т. 1–2.

Parengė Žydrūnas Mačiukas 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius