1572 m. liepos 7 d. – Knišine (Lenkija) mirė paskutinis Jogailaičių (Gediminaičių) dinastijos Lietuvos ir Lenkijos valdovas Žygimantas Augustas.

1573 m. sausio 28 d. – Varšuvos konfederacijos aktu Lenkijoje ir Lietuvoje pripažinta tikėjimo laisvė.

1573 m. gegužės 12 d. – Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas Prancūzijos princas Henrikas Valua.

1573 m. gegužės 20 d. – elekciniame seime prie Varšuvos Lietuvos ir Lenkijos parlamentarai priėmė Henriko artikulus – pirmąją Abiejų Tautų Respublikos Konstituciją, veikusią iki 1791 m. Dokumentas reglamentavo valdovo išrinkimo tvarką bei valdovo ir Seimo santykius.

1574 m. vasario 21 d. – Krokuvos karūnacinio seimo metu Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas Prancūzijos princas Henrikas Valua. Karūnacinio seimo maršalka buvo išrinktas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštininkas Venclovas Agripa.

1579 m spalio 29 d. – popiežius Grigalius XIII patvirtino Vilniaus universiteto įkūrimą.

1581 m. kovo 1 d. – Varšuvos seime priimti Lietuvos vyriausiojo tribunolo – apeliacinio teismo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – nuostatai.

1582 m. sausio 12 d. – Zapolės Jamoje (netoli Pskovo) pasirašyta 10 metų paliaubų sutartis tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės.

1582 m. kovo 20 d. – mirė Augustinas Mieleskis-Rotundas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisininkas, karališkasis sekretorius, Lietuvos istorikas ir publicistas.

1582 m. spalio 15 d. – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įsigaliojo Grigaliaus kalendorius.

1586 m. gruodžio 12 d. – Gardine mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras (1576–1586).

1587 m. lapkričio 20 d. – mirė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris, vienas žymiausių XVI a. antrosios pusės LDK politikų, Antrojo Lietuvos Statuto kūrėjas, protestantų globėjas Ostapas (Eustachijus) Valavičius.

1588 m. sausio 28 d. – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza patvirtino Trečiąjį Lietuvos Statutą, kuris iki 1795 m. buvo pagrindinis Lietuvos teisės kodeksas.

1589 m. sausio 6 d. – įsigaliojo Trečiasis Lietuvos Statutas.

1602 m. lapkričio 7 d. – Romoje popiežiaus Klemensas VIII išdavė brevę Quae ad sanctorum, kuria kanonizavo šv. Kazimierą. Dokumente kovo 4 d. skelbiama Šv. Kazimiero diena.

1602 m. gruodžio 2 d. – Papilio dvare (Biržai) gimė Jonušas Radvila, Vilniaus vaivada, LDK didysis etmonas, Abiejų Tautų Respublikos seimų dalyvis.1655 m. nutraukė Liublino unijos saitus ir sudarė uniją su Švedijos karalyste (Kėdainių unija).

1605 m. rugsėjo 27 d. – Salaspilio (Kircholmo) mūšyje Lietuvos kariuomenė, vadovaujama didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, sumušė Švedijos kariuomenę.

1607 m. liepos 16 d. – Vilniuje mirė Mamoničių spaustuvės savininkas ir steigėjas Kuzma Mamoničius. Šioje spaustuvėje atspausdintas Trečiasis Lietuvos Statutas; buvo leidžiami Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo dokumentai, seimų konstitucijos, nutarimai dėl mokesčių rinkimo ir kt.

1624 m. rugsėjo 24 d. – mirė Lietuvos kariuomenės Salaspilio (Kircholmo) mūšyje vadas, Žemaitijos seniūnas, Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius.

1630 m. sausio 19 d. – Verkiuose mirė Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavičius, Abiejų Tautų Respublikos Senato narys.

1633 m. liepos 7 d. – mirė Leonas Sapiega, Lietuvos didysis sekretorius (1580 m.), Lietuvos pakancleris (1585–1589 m.), Lietuvos didysis kancleris (1589–1623 m.), Vilniaus vaivada (1621–1623 m.), LDK didysis etmonas (nuo 1625 m.), Trečiojo Lietuvos Statuto rengėjas. 1582 m. spalio 4 d. – lapkričio 25 d. Varšuvos seimo maršalka.

1648 m. gegužės 20 d. – Merkinėje mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza.

1652 m. kovo 9 d. – Upytės pavieto bajoras Vladislovas Viktorinas Sicinskis pasinaudojęs liberum veto teise išardė Varšuvos seimo darbą, tapdamas literatūrinių kūrinių personažu, legendų neigiamu herojumi.

1654 m. sausio 10 d. – Rusijos caras Aleksejus pradėjo karą su Abiejų Tautų Respublika.

1655 m. spalio 20 d. – Kėdainiuose sudaryta unija su Švedijos karalyste. Sutarties sudarymui vadovavo Vilniaus vaivada Jonušas Radvila. Sutarties signatarais tapo LDK bažnyčios hierarchai ir daugiau kaip 1 000 Lietuvos didikų ir bajorų.

1660 m. gegužės 3 d. – sudaryta Olyvos taikos sutartis tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karalystės.

1666 m. balandžio 20 d. – gimė Kristupas Stanislovas Zaviša, Minsko vaivada (1720–1721 m.), memuarų autorius, keturių Abiejų Tautų Respublikos seimų maršalka (1697, 1698, 1718, 1720 m.).

1667 m. sausio 30 d. – pasirašyta Andrusovo (prie Smolensko) taikos sutartis tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos. Pagal Andrusovo sutartį Abiejų Tautų Respublika neteko Kijevo ir Smolensko.

1668 m. rugsėjo 16 d. – abdikacinio seimo metu Varšuvoje Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras Vaza atsisakė sosto.

1674 m. gegužės 21 d. – elekciniame seime Varšuvoje Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas Jonas Sobieskis (1674–1696 m.).

1678 m. gruodžio 15 d. – pirmą kartą Gardine susirinko Abiejų Tautų Respublikos Seimas. Seimo maršalka buvo išrinktas Lietuvos didysis arklidininkas Pranciškus Steponas Sapiega. Seimas dirbo iki 1679 m. balandžio 4 d.

1688 m. sausio 27 d. – kovo 5 d. – Gardine susirinko Abiejų Tautų Respublikos Seimas. Seimo maršalka buvo išrinktas Lietuvos didysis raštininkas Andrius Kazimieras Gelgudas.

1693 m. sausio 9 d. – vasario 11 d. – Gardine susirinko Abiejų Tautų Respublikos Seimas.

1697 m. rugsėjo 15 d. – karūnacinio seimo metu, vadovaujant maršalkai, Minsko seniūnui Kristupui Stanislovui Zavišai, Krokuvos Vavelio katedroje Augustas II karūnuotas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.

1702 m. birželio 13 d. – Olykoje gimė Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė, Lietuvos dvaro maršalka, Trakų kaštelionas ir Lietuvos lauko etmonas (nuo 1735 m.), Trakų vaivada (1737–1744 m.), Vilniaus vaivada ir Lietuvos didysis etmonas (1744–1762 m.). Mirė 1762 m. sausio 3 d.

1717 m. vasario 1 d. – Varšuvoje susirinko vadinamasis „Nebylusis seimas“, kurio darbas truko vos vieną dieną. Rusijos kariuomenės apsuptas ,,Nebylusis seimas“ perpus sumažino Abiejų Tautų Respublikos kariuomenę, ribojo Senato galias. Abiejų Tautų Respublika de facto tapo Rusijos protektoratu.

1732 m. sausio 17 d. – gimė Stanislovas Augustas Poniatovskis, paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1764–1795 m.).

1733 m. vasario 1 d. – Varšuvoje mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas II Stiprusis (Vetinų dinastija).

1733 m. rugsėjo 12 d. – Varšuvos elekciniame seime Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas Stanislovas Leščinskis.

1736 m. sausio 27 d. – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Leščinskis atsisakė sosto.

1763 m. spalio 5 d. – Drezdene mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas III Vetinas.

1764 m. rugsėjo 7 d. –Varšuvos elekciniame seime išrinktas paskutinis Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis. Seimo maršalka buvo LDK lauko raštininkas Juozapas Silvestras Sosnovskis.

1764 m. lapkričio 25 d. – Varšuvoje įvyko paskutinio Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio karūnacija.

1768 m. vasario 24 d. – Abiejų Tautų Respublika ir Rusija pasirašė amžinos draugystės ir Rusijos garantijų valstybės saugumui sutartį.

1768 m. vasario 29 d. – Baro mieste (Podolė, Ukraina) susibūrė Baro konfederacija, nukreipta prieš Rusijos įtaką Abiejų Tautų Respublikai.

1772 m. rugpjūčio 5 d. – Sankt Peterburge buvo pasirašyta trišalė Rusijos, Prūsijos ir Austrijos sutartis dėl I Abiejų Tautų Respublikos padalijimo.

1773 m. spalio 14 d. – Seimo sprendimu įkurta ir darbą pradėjo Abiejų Tautų Respublikos Edukacinė komisija – viena pirmųjų švietimo ministerijų Europoje.

1775 m. – Seimo nutarimu įkurtas naujas Abiejų Tautų Respublikos valdžios organas – Nuolatinė Taryba, kurią sudarė 36 Seimo deleguoti nariai: 18 senatorių ir 18 Atstovų rūmų narių. Taryba turėjo 5 departamentus: Karo, Iždo, Užsienio reikalų, Policijos ir Teisingumo.

1788 m. spalio 6 d. – darbą Varšuvoje pradėjo Ketverių metų seimas (1788-10-06–1792-05-29). Ketverių metų Seimas ėmėsi Abiejų Tautų Respublikos reformų. Seimo maršalka išrinktas Lietuvos artilerijos generolas Kazimieras Nestoras Sapiega.

1789 m. sausio 19 d. – panaikinta Nuolatinė Taryba.

1791 m. balandžio 18 d. – Seimas priėmė įstatymą „Mūsų laisvieji karališkieji miestai Respublikos valstybėse“. Tai buvo vienas pirmųjų žingsnių transformuojant Abiejų Tautų Respubliką iš luominės į pilietinę visuomenę.

1791 m. gegužės 3 d. – Ketverių metų seimas priėmė Gegužės 3-iosios Konstituciją, kurioje įteisino pažangias reformas, tačiau panaikino atskiras Lietuvos valstybės institucijas.

1791 m. spalio 20 d. – Seimas priėmė Abiejų Tautų savitarpio garantijos įstatymą, kuriuo buvo nustatytas lygus Lenkijos ir LDK narių skaičius bendrose centrinėse valdžios institucijose. Lietuva pripažinta lygiateise dualistinės Abiejų Tautų Respublikos dalimi.

1793 m. sausio 23 d. – Peterburge buvo sudaryta II Abiejų Tautų Respublikos padalijimo tarp Rusijos ir Prūsijos sutartis.

1793 m. birželio 17 d. – Gardine susirinko paskutinis Abiejų Tautų Respublikos Seimas.

1793 m. spalio 23 d. – Gardino Seime buvo ratifikuoti II Abiejų Tautų Respublikos padalijimo dokumentai.

1793 m. lapkričio 23 d. – Gardine darbą baigė paskutinis Abiejų Tautų Respublikos Seimas. Dėl Rusijos įtakos Seimas panaikino 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos, kitų įstatymų galiojimą, nutraukė daugelio 1788–1792 m. reformų vykdymą.

1794 m. kovo 24 d. – prasidėjo generolo Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas. Balandžio 16 d. sukilimas išplito ir Lietuvoje. Sukilėlių pajėgos balandžio 23–24 d. užėmė Vilnių, sudaryta LDK sukilėlių vyriausybė, buvo kuriami sukilėlių vykdomosios valdžios organai – deputacijos.

1794 m. spalio 4 d. – Tikocine veiklą nutraukė LDK Centro deputacija – 1794 m. Lietuvos sukilimo vadovaujantis organas. Metų pabaigoje sukilimas buvo numalšintas.

1795 m. spalio 24 d. – Sankt Peterburge buvo pasirašyta III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo tarp Rusijos, Prūsijos ir Austrijos sutartis.