Didysis Vilniaus Seimas buvo 1905 m. visoje Rusijos imperijoje kilusio revoliucinio sambrūzdžio padarinys. Vis stipriau caro valdžiai besipriešinančiai lietuvių tautai reikėjo politinės konsolidacijos. Tautos suvažiavimo, kuriame būtų aptartos Lietuvos problemos, idėja kilo įvairių politinių pažiūrų Vilniaus lietuvių būrelyje. Išrinktas suvažiavimo Organizacinis komitetas priėmė „Atsišaukimą į lietuvių tautą“, kuriame buvo suformuluota politinė suvažiavimo darbo programa. Atsišaukime buvo raginama iš kiekvieno valsčiaus ir parapijos atsiųsti atstovus į Vilnių. Šaukiamasis susirinkimas imtas vadinti Vilniaus arba lietuvišku Seimu. Suvažiavimas buvo organizuojamas be caro administracijos žinios.
1905 m. lapkričio 18 d. Organizacinis komitetas patvirtino Memorandumą Rusijos Ministrų Tarybos Pirmininkui grafui S. J. Vitei. Tai buvo viešas ir legalus Lietuvos autonomijos reikalavimas. 1905 m. lapkričio 22 d. jis buvo įregistruotas Rusijos Ministrų Tarybos kanceliarijoje.
Didysis Vilniaus Seimas dirbo 1905 m. gruodžio 4–5 dienomis Vilniaus miesto salėje (dabartinė Nacionalinė filharmonija). Suvažiavime dalyvavo apie 2000 lietuvių iš Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Latvijos. Didžiojo Vilniaus Seimo dalyviai didžiausiu lietuvių tautos priešu įvardijo Rusijos Vyriausybę ir nutarė reikalauti Lietuvos autonomijos su Seimu Vilniuje, išrinktu „visuotiniu, lygiu, tiesiu ir slaptu balsavimu, neskiriant lyties, tautos ir tikėjimo“. Šiam tikslui pasiekti buvo pabrėžta būtinybė vienyti visas Lietuvos politines jėgas ir jungtis bendrai kovai su kitomis Rusijos tautomis, ignoruoti carinės valdžios įstaigas ir nepaklusti įstatymams. Suvažiavimo dalyviai taip pat pabrėžė lietuvių kalbos ir tautiško švietimo propagavimo svarbą.
Šie Didžiojo Vilniaus Seimo nutarimai buvo pradėti vykdyti, tačiau rusų administracija, pasitelkusi represijas grąžino buvusią padėtį, šiek tiek nusileisdama mokyklų srityje. Daug suvažiavimo nutarimų vykdytojų buvo įkalinta arba ištremta į Sibirą. Dalis jų emigravo.
Didysis Vilniaus Seimas vertinamas kaip pirmas ryškus bendros tautinės-valstybinės raidos etapas.
Parengė Aigustė Vykantė Bartkutė