Pranas DOVYDAITIS (1886–1942)

Pranas Dovydaitis gimė 1886 m. gruodžio 2 d. Runkių kaime (dabar – Marijampolės rajonas), valstiečių Marijonos (Bungardaitės, 1868–1944) ir Motiejaus (1850–1924) Dovydaičių šeimoje. Kartu su vyresnėliu Pranu šeimoje užaugo dukra Magdalena (Auštrevičienė, 1902–1978) ir šeši sūnūs: Juozas (1891–1945), Antanas (1893–1978), Pijus (1898–1983), Vincas (1899–1920), Jonas (1906-1984) ir Jurgis (1907–2001). Pasimokęs namie, Pranas Dovydaitis 1896 m. pradėjo lankyti Višakio Rūdos pradinę mokyklą. 1903 m. įstojo į Veiverių mokytojų seminariją, joje priklausė slaptam lietuvių rateliui. Nepritardami ugdymo sistemai, siekdami, kad seminarijoje būtų dėstoma lietuvių kalba, mokiniai ryžosi streikuoti. Po vieno tokio streiko 1905 m. pabaigoje Pranas Dovydaitis nusprendė į seminariją negrįžti. Gimtinėje dirbdamas mokytoju, 1908 m. išlaikė gimnazijos baigimo egzaminus ir įstojo į Maskvos imperatoriškąjį universitetą. 1912 m. baigė Teisės fakultetą, lankė paskaitas Istorijos-filologijos fakultete.

Pranas Dovydaitis rašė straipsnius laikraščiams „Viltis“, „Šaltinis“, žurnalui „Draugija“. Priklausė Maskvos lietuvių studentų ateitininkų draugijai „Rūta“. 1911–1913 m. jis redagavo katalikišką jaunimo laikraštį „Ateitis“ ir buvo išrinktas Katalikų studentų sąjungos pirmininku. Tų pačių metų gruodžio 9 d. jis vedė, su žmona Marcele (Bacevičiūte, 1884–1972) jie susilaukė devynių vaikų. Dalis mirė maži, Dovydaičių šeimoje užaugo dukros Ona (Malko, 1912–1984) ir Laima (Juškevičienė, 1925–1994, sūnūs Jonas (1914–1983) ir Vytautas (1920–1995).

1913 m. pabaigoje Pranas Dovydaitis sulaukė pasiūlymo redaguoti vieną iš didžiųjų tuometinių lietuviškų laikraščių „Viltis“ ir išvyko į Vilnių. Kai prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui „Vilties“ leidyba nutrūko, Pranas Dovydaitis 1915 m. rudenį įsikūrė Kaune. 1916–1922 m. jis vadovavo katalikiškai lietuvių „Saulės“ (vėliau 1-ajai) gimnazijai.

Pirmojo pasaulinio karo metais Pranas Dovydaitis įsitraukė į politinę veiklą. Dirbo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitete, vėliau Kauno skyriuje. 1917 m. rugsėjo 18–22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje ir buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą (nuo 1918 m. liepos 11 d. – Lietuvos Valstybės Taryba). 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais jos nariais pasirašė Nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, žinomą Lietuvos Nepriklausomybės Akto pavadinimu. Priklausė Lietuvos Tarybos Švietimo komisijai. 1919 m. kovo 12 d. signataras sudarė lygiai mėnesį dirbusį Ministrų Kabinetą, bet iš Ministro Pirmininko pareigų faktiškai pasitraukė jau kovo 19 d. Nuo 1919 m. spalio 15 d. priklausė Lietuvos Valstybės Tarybos Krikščionių demokratų frakcijai.

Atsiribojęs nuo politinės veiklos, Pranas Dovydaitis susitelkė kultūriniam, visuomeniniam, socialiniam darbui. Jis buvo Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys, katalikiškų jaunimo Ateitininkų ir Pavasarininkų federacijų, Lietuvių katalikų mokytojų sąjungos vienas iš įkūrėjų ir vadovų, 1928–1940 m. – Lietuvos darbo federacijos vadovas. Inicijavo apie 40 periodinių spaudinių leidimą, daugelyje jų bendradarbiavo, redagavo katalikiškus kultūros ir mokslo žurnalus „Kosmos“, „Logos“, „Naujoji vaidilutė“, „Soter“, buvo 1933–1941 m. leistos „Lietuviškąją enciklopedijos“ redaktoriaus pavaduotojas, straipsnių autorius.

Nuo 1922 m. Pranas Dovydaitis dėstė Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universitete, vadovavo Religijų istorijos katedrai, 1927 m. tapo profesoriumi. Dar studijų metais pradėjęs gilintis į katalikiškąją filosofiją, Pranas Dovydaitis ją nuolat tyrinėjo, rūpinosi jos sklaida Lietuvos visuomenėje. Pabrėžė, kad tikėjimas ir mokslas papildo vienas kitą. Pranas Dovydaitis publikavo apie 100 religijos, filosofijos, kultūros istorijos, etikos, pedagogikos ir hagiografijos straipsnių ir studijų. 1935 m. apgynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją. Darbuose stengėsi išryškinti materializmo ir idealizmo priešpriešą filosofijos istorijoje, kritikavo marksizmą, gilinosi į biologijos ir fizikos mokslus.

1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, Pranas Dovydaitis išvyko į savo ūkį Paprienių kaime, netoli Čekiškės (dabar – Kauno rajonas). 1941 m. birželio 14 d. buvo suimtas, kalintas Sosvos ir Gario stovyklose (dabar – Jekaterinburgo sr., Rusija). 1942 m. vasarą buvo perkeltas į Sverdlovsko (dabar – Jekaterinburgas) kalėjimą, kur tų pačių metų lapkričio 4 d. buvo nuteistas sušaudyti. Signataro amžino poilsio vieta nežinoma. Vilniuje, Rasų kapinėse įrengtas kenotafas Prano Dovydaičio, Kazimiero Bizausko ir Vlado Mirono atminimui. Netoliese palaidota ir jo žmona Marcelė.

Šaltiniai ir literatūra:

Dovydaitis, Pranas, biobibliografija: https://lnb.lt/istekliai/kiti-istekliai/biobibliografijos/915-dovydaitis-pranas

Dovydaitis, Pranas. Kodėl Vasario šešioliktą, o ne kurią kitą to ar kito mėnesio dieną?, Darbininkas, 1930 02 16, nr. 7.

Dovydaitis, Pranas. Prieš 20 metų, Lietuvos mokykla, 1937, Nr. 12, p. 803–816.

Gasparavičienė, Sigita. Pranas Dovydaitis. Signatarų genealogijos: 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Kaunas: Pasaulio lietuvių centras, 2023, p. 109–123.

Girnius, Juozas. Pranas Dovydaitis, Čikaga, 1975, 776 p.; 2 leid.: Raštai, t. 4: Pranas Dovydaitis, Kaunas, 2001, 941 p.; 3 leid: Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2017, 687 p.

Jakubčionis, Algirdas. Pranas Dovydaitis ‒ mokslininkas politikoje, Lietuvos Respublikos Ministrai Pirmininkai (1918–1940), Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 1997, p. 119–153.

Klimavičius, Raimundas. Neįminta XX amžiaus istorijos mįslė: Vasario 16-osios pėdsakais, Vilnius: Žinija, 2003, 231 p.

Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais 1915–1918: Lietuvos nepriklausomos valstybės genezė, sudarė Edmundas Gimžauskas, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2006, 596 p.

Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimas 1917–1920 metais: idėja virsta valstybe, sudarė Vilma Bukaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, 290 p.

Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 metų dokumentuose, sudarė Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Vilnius, 2018, 817 p.

Lietuvos Valstybės Tarybos protokolai 1917–1918, sudarė Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata, Vilnius: Mokslas, 1991, 536 p.

Maksimaitis, Mindaugas. Mažoji Konstituanta: Lietuvos Taryba atkuriant valstybingumą, Vilnius: Justitia, 2011, 432 p.

Politinės partijos Lietuvoje 1918–1940: dokumentų rinkinys, parengė Mindaugas Tamošaitis, Artūras Svarauskas, Algis Bitautas, Vilnius: Parlamentarizmo istorijos tyrimo centras, 2020, 729 p.

Pranas Dovydaitis, Represuoti 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrų kabinetų nariai, sudarė Ramunė Driaučiūnaitė, Vilnius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2019, 481 p.

Pranas Dovydaitis, Sovietų valdžios represuoti ir persekioti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai, valstybės vadovai ir ministrai, Lietuvos ypatingasis archyvas, http://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/sovietu-valdzios-represuoti-ir-persekioti-1918-m.-vasario-16-d.-lietuvos-nepriklausomybes-akto-signatarai-valstybes-vadovai-ir-ministrai-lya/exh-61 (žr. 2021-02-13)

Selenis Valdas. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai – Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto dėstytojai, Voruta, https://www.voruta.lt/vasario-16-osios-nepriklausomybes-akto-signatarai-lietuvos-vytauto-didziojo-universiteto-destytojai/

Svarauskas, Artūras. Dovydaitis Pranas, Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių biografinis žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016, p. 144–148.

Svarauskas, Artūras. Krikščioniškoji demokratija nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940): Politinė galia ir jos ribos, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 411 p.

Vasiliauskienė, Aldona. Akmenuotas patrioto kelias, Vilnius: Regnum fondas, 2001, 521 p.

Parengė Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius