Petras KLIMAS (1891–1969)

Petras Klimas gimė 1891 m. vasario 23 d. Kušliškių kaime (dabar – Marijampolės rajonas), valstiečių Bernardo (1858–1901) ir Elenos (Rašytiniūtės, 1866–1937) Klimų šeimoje. Šeimoje užaugo keturi vaikai: Petras Klimas turėjo brolius Sergijų (1885–1941) ir Adolfą (1889–1985) ir seserį Marijoną (Kamantauskienę, 1899–1931). Būsimasis valstybininkas mokėsi Liudvinavo ir Kalvarijos pradinėse mokyklose, nuo 1901 m. – Marijampolės gimnazijoje. Ją baigęs 1910 m. įstojo į Maskvos imperatoriškojo universiteto Teisės fakultetą. Dar mokykloje pradėjo bendradarbiauti lietuviškoje spaudoje. Būdamas studentu, Petras Klimas įstojo į Lietuvių mokslo draugiją, priklausė Maskvos lietuvių studentų draugijai, liberalaus jaunimo žurnalo „Aušrinė“ redakcijai, rašė straipsnius apie Lietuvą rusiškajai „Granato“ enciklopedijai.

Po studijų 1915 m. vasarą Petras Klimas atvyko į Vilnių. Nuo tada jo vadovaujama lietuviškoms mokykloms skirtų vadovėlių rengimo komisija prie Lietuvių mokslo draugijos per trejus su puse metų parengė ir išleido apie 50 įvairių mokymo leidinių. Pats Petras Klimas parašė vadovėlius „Lietuvių kalbos sintaksė“, „Lietuvos žemės valdymo istorija“, „Lietuvių senobės bruožai“ ir sudarė chrestomatiją „Skaitymai lietuvių kalbos pamokoms“. Petras Klimas dirbo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitete. Parengė Vilniaus lietuvių politikų valstybės sienos sampratą pagrindusią studiją „Lietuva, jos gyventojai ir sienos“, prisidėjo rengiant politinius dokumentus. 1916 m. lapkritį gimtinėje už okupacinei valdžiai nelojalius pasisakymus jis buvo areštuotas ir apie tris mėnesius kalintas. Žinomas publicistas buvo laikraščio „Lietuvos aidas“ pirmasis faktinis redaktorius. Pirmojo pasaulinio karo metų aktualijas ir veiklą 1916–1919 m. užfiksavo dienoraštyje.

Petras Klimas dalyvavo rengiant 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusią Lietuvių konferenciją, kurioje buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą (nuo 1918 m. liepos 11 d. – Lietuvos Valstybės Taryba), iki 1918 m. vasario 15 d. dirbo jos sekretoriumi. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, žinomą Lietuvos Nepriklausomybės Akto pavadinimu. Dirbo Lietuvos Tarybos Valstybės ribų, Finansų (vėliau – Biudžeto), Konstitucijos, Įstatymų redagavimo, Administracijos, Tremtinių ir belaisvių grąžinimo komisijose. Nuo 1919 m. spalio 15 d. priklausė Lietuvos Valstybės Tarybos Nepartinių frakcijai.

Petras Klimas tapo vienu iš pirmųjų 1918 m. lapkričio 11 d. įkurtos Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų. 1919 m. dalyvavo Paryžiaus Taikos konferencijoje, o 1920 m. – taikos derybose su Sovietų Rusija. Jau 1919 m. spalio 24 d. tapo Užsienio reikalų ministerijos valdytoju, o gruodžio 15 d. ‒ viceministru. Trumpą laiką 1921 m. pabaigoje faktiškai vadovavo šiai ministerijai.

1920–1923 m. Petras Klimas skaitė Lietuvos priešistorės kursą Aukštuosiuose kursuose ir iš jų išaugusiame Lietuvos universitete. Parengė istorijos mokslo darbų, politinių dokumentų rinkinių ir istorinių šaltinių publikacijų, kaupė istorinę medžiagą, saugomą įvairiose Europos paveldo institucijose, kolekcionavo lituanistinį paveldą. Paruošė Adolfo Šapokos redaguotos „Lietuvos istorijos“ (1936) skyrių apie naujausiąjį laikotarpį. Bendradarbiavo spaudoje, mokslo ir politikos žurnaluose, parašė atsiminimus. 1921 m. liepos 6 d. Petras Klimas vedė, su žmona Bronislava (Mėginaite, 1892–1957) užaugino dukrą Eglę (1922–2008) ir sūnų Petrą Vytautą (1930–2019).

Nuo 1923 m. rugsėjo vidurio Petras Klimas dirbo Lietuvos atstovybėse užsienyje: iš pradžių vadovavo pasiuntinybei Italijoje, nuo 1925 m. gegužės 20 d. tapo nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Prancūzijoje. Reziduodamas Paryžiuje, nuo 1926 m. kovo 22 d. tas pačias pareigas ėjo ir Belgijoje (iki 1940 m. gegužės 28 d.), nuo 1930 m. vasario 28 d. Ispanijoje (iki 1939 m. kovo pabaigos), nuo 1930 m. kovo 20 d. Portugalijoje ir nuo 1931 m. gegužės 19 d. Liusemburge (iki 1940 m. gegužės 10 d.). Dažnai atstovaudavo Lietuvą Tautų Sąjungos sesijose.

Antrasis pasaulinis karas Petras Klimą užklupo Paryžiuje. Vokiečiams okupavus Prancūziją, o sovietams Lietuvą, Petras Klimas įsikūrė Pietų Prancūzijoje – Viši, vėliau Graso mieste. Buvo Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraičio pirmasis pavaduotojas, toliau atstovavo Lietuvai Prancūzijoje. 1943 m. rudenį Vokietijos valdžios atstovai areštavo lietuvių diplomatą, kalino jį koncentracijos stovyklose. Tik 1944 m. kovą jis buvo sugrąžintas į Lietuvą. Karui baigiantis, kai Lietuvoje vėl įsitvirtino sovietinė santvarka, Petras Klimas buvo suimtas ir kalintas Čeliabinsko srities (Rusija) lageriuose. Iš tremties grįžo 1954 m. pabaigoje, apsigyveno Kaune.

Petras Klimas mirė 1969 m. sausio 16 d., palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Šaltiniai ir literatūra:

Bitautas, Algis. Klimas Petras. Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografinis žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016, p. 227–231.

Bukaitė, Vilma. Lietuvių konferencijos rengimas: nuo idėjos iki šimtmečio suvažiavimo. Parlamento studijos, 2018, Nr. 24, p. 98–122.

Bukaitė, Vilma. Nepriklausomybės Akto signataras Petras Klimas. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, 631 p.

Bukaitė, Vilma. Petras Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas. Nepriklausomybės sąsiuviniai, 2017, Nr. 3, p. 3–11.

Iš širdies ir tikru reikalu... Juozo Tumo-Vaižganto šeimyninė korespondencija, sudarė ir parengė Jurgita Žana Raškevičiūtė, Aistė Kučinskienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019, 725 p.

Janužytė, Audronė, Petras Klimas concept of nationalism. Istorija, 2004, t. 62, p. 57–66, 98–99.

Klimas, Petras. 1918 m. vasario 16 d. ir „Lietuvos aidas“. Lietuvos aidas, 1928, vasario 15, Nr. 13.

Klimas, Petras. 1918 m. vasario dienomis. Kultūros barai, 1990, Nr. 2, p. 6–7.

Klimas Ptras, biobibliografija: https://lnb.lt/istekliai/kiti-istekliai/biobibliografijos/932-klimas-petras

Klimas, Petras. Dienoraštis 1915.XII.1–1919.I.19, pradedamas P. Bugailiškio užrašais 1915.VIII.23(10)–X.13, Chicago: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 1988, 457 p.

Klimas, Petras. Iš mano atsiminimų, Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1979, 415 p.; tas pat: Vilnius: Lietuvos enciklopedijų redakcija, 1990, 412 p.

Klimas, Petras. Lietuvos diplomatinėje tarnyboje, Vilnius: Mintis, 1991, 186 p.

Klimas, Petras. Trumpa vasario mėn. 16 dienos istorija, Lietuva, 1920, vasario 15, Nr. 37.

Klimavičius, Raimundas. Neįminta XX amžiaus istorijos mįslė: Vasario 16-osios pėdsakais, Vilnius: Žinija, 2003, 231 p.

Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais 1915–1918: Lietuvos nepriklausomos valstybės genezė, sudarė Edmundas Gimžauskas, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2006, 596 p.

Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimas 1917–1920 metais: idėja virsta valstybe, sudarė Vilma Bukaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, 290 p.

Lietuvių diplomatų korespondencija (1940–1945), sudarė Asta Petraitytė-Briedienė, Vilnius: Versus aureus, 2012, 447 p.

Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai 1938–1940 metais, sudarė Algimantas Kasparavičius, Pawel Libera, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2013, 624 p.

Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Żeligowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis–1920 m. spalis), sudarė Edmundas Gimžauskas, Artūras Svarauskas, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2012, 703 p.

Lietuvos Respublikos užsienio politika: dokumentai t. 1: 1939 08 23–1940 05 25, sudarė Tomas Remeikis, Vilnius: Akademinė leidyba, 2009, 688 p.

Lietuvos Respublikos užsienio politika: dokumentai t. 2: 1940 05 27–1940 08 14, sudarė Tomas Remeikis, Vilnius: Akademinė leidyba, 2009, 316 p.

Lietuvos Respublikos užsienio politika: dokumentai, 1938: 1938 01 05–1938 12 31, sudarė Tomas Remeikis, Vilnius: Akademinė leidyba, 2012, 494 p.

Lietuvos Respublikos užsienio politika: dokumentai, 1939: 1939 01 02–1939 09 02, sudarė Tomas Remeikis,  Vilnius: Akademinė leidyba, 2012, 495 p.

Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 metų dokumentuose, sudarė Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Vilnius, 2018, 817 p.

Lietuvos užsienio politikos dokumentai, t. 1: 1917–1920 metai, sudarė Zenonas Butkus, Alfonsas Eidintas, Kęstutis Kilinskas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2022, 832 p.

Lietuvos Valstybės Tarybos protokolai 1917–1918, sudarė Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata, Vilnius: Mokslas, 1991, 536 p.

Lopata, Raimundas. Lietuvos valstybingumo raida 1914–1918 metais, Vilnius: Mintis, 1996, 223 p.

Makauskytė, Irena, Gasparavičienė, Sigita, Gulbinas, Remigijus. Petras Damijonas Klimas. Signatarų genealogijas: 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Kaunas: Pasaulio lietuvių centras, 2023, p. 149–163.

Maksimaitis, Mindaugas. Mažoji Konstituanta: Lietuvos Taryba atkuriant valstybingumą, Vilnius: Justitia, 2011, 432 p.

Petras Klimas – Lietuvos diplomatas ir istorikas, likęs ištikimas savo idealams, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, https://parodos.lnb.lt/exhibits/show/petras-klimas (žr. 2021-02-12)

Petras Klimas (1891–1969), http://www.archyvai.lt/exhibitions/klimas/paroda.htm (žr. 2021-02-12)

Petro Klimo (1891–1969) veiklos ir gyvenimo akimirkos, KTU biblioteka, https://biblioteka.ktu.edu/virtualios-parodos/petro-klimo-veiklos-ir-gyvenimo-akimirkos/ (žr. 2021-02-12)

Petras Klimas. Represuoti 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrų kabinetų nariai, sudarė Ramunė Driaučiūnaitė, Vilnius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2019, 481 p.

Petras Klimas, Sovietų valdžios represuoti ir persekioti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai, valstybės vadovai ir ministrai, Lietuvos ypatingasis archyvas, http://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/sovietu-valdzios-represuoti-ir-persekioti-1918-m.-vasario-16-d.-lietuvos-nepriklausomybes-akto-signatarai-valstybes-vadovai-ir-ministrai-lya/exh-61 (žr. 2021-02-12)

Petras Klimas: visada ieškojau Lietuvos, sudarė Vilius Kavaliauskas, Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2017, 264 p.

Parengė Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius