Donatas MALINAUSKAS (1869–1942)

Donatas Malinauskas gimė 1869 m. kovo 7 d. Krėslaukio (dabar – Kraslava, Latvija) dvare, bajorų Mykolo (1818–1872) ir Alinos (Tanskytės, 1830–1899) Malinauskų šeimoje. Kartu užaugo ir dvi jo seserys: Filomena (1859–1941) ir Jadvyga (Zavadskienė, 1864–1941). Anksti mirus tėvui, motina su vaikais grįžo į Trakų valsčių, iš kurio buvo kilusi. Didelę įtaką Donatui Malinauskui turėjo netoliese gyvenęs motinos dėdė Bernardas Kęstutis-Gediminas, dėstęs Vilniaus universitete ir visą gyvenimą domėjęsis krašto istorija.

Vidurinį išsilavinimą Donatas Malinauskas įgijo Vilniaus realinėje mokykloje ir Minske. 1889 m. išvyko į Lvovą studijuoti agronomijos, o 1890 m. įstojo į Taboro (dabar – Čekija) žemės ūkio akademiją. Ten dalyvavo tautiniuose Jaunųjų čekų ir „Sakalų“ judėjimuose, bendravo su būsimaisiais iškiliais politikais ‒ ukrainiečiu Ivanu Franko, čekais Františeku Udržalu, Tomašu Masaryku.

1895 m. baigęs studijas, Donatas Malinauskas grįžo į Jankovicų dvarą. 1903 m. spalio 9 d. vedė, su žmona Sofija (Kučevskaite, 1882–1950) susilaukė dukros Marijos Alinos (Stomma, 1907–1992). Daug laiko praleisdamas Vilniuje, kartu su seserimi Filomena platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Buvo vienas iš slaptos draugijos „Dvylika Vilniaus apaštalų“ steigėjų. Jos nariai puoselėjo lietuviškas tradicijas, gynė lietuvių kalbos teises. 1901 m. jiems pavyko pasiekti, jog bent vienoje Vilniaus bažnyčioje – Šv. Mikalojaus, tikintiesiems būtų leista melstis lietuviškai.  

Donatas Malinauskas drauge su Jonu Basanavičiumi, kunigu Juozapu Ambraziejumi ir Mečislovu Davainiu-Silvestraičiu 1905 m. pasirašė memorandumą caro vyriausybei, kuriuo reikalavo autonomijos Lietuvai. Donatas Malinauskas buvo vienas iš 1905 m. gruodžio 4–5 d. vykusio Didžiojo Vilniaus Seimo rengėjų ir tvarkdarių. Jis dalyvavo steigiant lietuvių kultūrines, švietimo ir ūkio draugijas „Vilniaus Aušra“, „Rūta“, „Rytas“, Lietuvių mokslo draugijos, Lietuvos ūkininkų bendrovės vienas iš steigėjų ir narys. Rengė straipsnius lietuviškiems periodiniams leidiniams „Vilniaus žinios“, „Viltis“, „Draugija“, „Lietuva“, „Naujoji Romuva“. 1912 m. Vilniaus miesto savivaldybei nutarus Pilies kalne įrengti miesto vandentiekio kolektorių, kartu su Jonu Basanavičiumi ir Jonu Vileišiu įteikė protesto notą, išsamiai argumentavo vietos istorinę vertę. 

Pirmojo pasaulinio karo metais Donatas Malinauskas priklausė Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetui. 1917 m. rugsėjo 18–22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje, kurioje buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą (nuo 1918 m. liepos 11 d. – Lietuvos Valstybės Taryba). 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, žinomą Lietuvos Nepriklausomybės Akto pavadinimu. Priklausė Lietuvos Tarybos Krašto nuostolių apskaitymo, o nuo 1919 m. – Ekonominei komisijai.

1920 m. spalio 9 d. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, Donatui Malinauskui buvo paliepta išvykti iš Vilniaus. Persikėlęs į Kauną, signataras pradėjo dirbti Užsienio reikalų ministerijoje. 1921 m. birželio–liepos mėn. su trumpalaike misija lankėsi Prahoje, 1922 m. kovą–1923 m. birželį vadovavo pasiuntinybei Čekoslovakijoje. Jo vadovavimo atstovybei Čekoslovakijoje metais Praha oficialiai pripažino Lietuvos valstybę. Grįžęs į Kauną, Donatas Malinauskas tęsė darbą Užsienio reikalų ministerijoje. 1931 m. kovo–lapkričio mėn. buvo reikalų patikėtiniu Estijoje.

Daug energijos, laiko ir lėšų Donatas Malinauskas skyrė visuomeninei veiklai. 1925 m. buvo išrinktas Vilniaus vadavimo sąjungos vykdomojo komiteto nariu. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą pradėjo remti archeologinius kasinėjimus Vilniaus katedroje, vildamasis rasti kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikus. Savo lėšomis signataras Čekoslovakijoje pagamino palaikams skirtą sarkofagą. 1937 m. įsigijęs Alvito dvarą, Donatas Malinauskas persikėlė į Suvalkiją. 1939 m. jo dovanotoje žemėje buvo užbaigta statyti Vytautavos (dabar – Trakų rajonas) parapijos bažnyčia.

1941 m. birželio 14 d. Donatas Malinauskas kartu su žmona ir seserimis Jadvyga ir Filomena buvo ištremtas į Altajaus kraštą, kur 1942 m. lapkričio 30 d. mirė. 1993 m. birželio 14 d. signataro ir jo artimųjų palaikai buvo perlaidoti Onuškio (Trakų rajonas) bažnyčios šventoriuje.

Šaltiniai ir literatūra:

Bukaitė, Vilma. Būsimieji Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Didžiajame Vilniaus Seime, Parlamento studijos, 2018, Nr. 25, p. 11–36.

Bukaitė, Vilma. Lietuvių konferencijos rengimas: nuo idėjos iki šimtmečio suvažiavimo, Parlamento studijos, 2018, Nr. 24, p. 98–122.

Bukelevičiūtė, Dalia. Lietuvos ir Čekoslovakijos dvišalių santykių dinamika 1918–1953 metais, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010, 342 p.

Donatas Malinauskas, Represuoti 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrų kabinetų nariai, sudarė Ramunė Driaučiūnaitė, Vilnius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2019, 481 p.

Grigaravičius, Algirdas. Signataras Donatas Malinauskas prašymuose valdžiai. Voruta, 2019, nr. 4.

Grigaravičius, Algirdas. Donato Malinausko veikla Draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti. Voruta, 2019, nr. 5, 6, 8.

Jencius-Butautas, Viktoras. Apie signataro Donato Malinausko tėvą Mykolą Malinauską, Voruta, 2019-11-08, http://www.voruta.lt/viktoras-jencius-butautas-apie-signataro-donato-malinausko-teva-mykola-malinauska/

Jencius-Butautas, Viktoras. 1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas, Trakai: Voruta, 2011, 360 p.

Jencius-Butautas, Viktoras. Vytautas Didysis ir 1918 m. Nepriklausomybės akto signataras Donatas Malinauskas, Voruta, 2020-10-27, http://www.voruta.lt/vytautas-didysis-ir-1918-m-nepriklausomybes-akto-signataras-donatas-malinauskas/

Jencius-Butautas, Viktoras. Donatas Malinauskas Vilniuje, Voruta, 2008, Nr. 4–6.

Jencius-Butautas, Viktoras. Donatas Malinauskas Taline, 1931 metais, Voruta, 2011, Nr. 9.

Klimavičius, Raimundas. Neįminta XX amžiaus istorijos mįslė: Vasario 16-osios pėdsakais, Vilnius: Žinija, 2003, 231 p.

Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais 1915–1918: Lietuvos nepriklausomos valstybės genezė, sudarė Edmundas Gimžauskas, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2006, 596 p.

Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimas 1917–1920 metais: idėja virsta valstybe, sudarė Vilma Bukaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, 290 p.

Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 metų dokumentuose, sudarė Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Vilnius, 2018, 817 p.

Lietuvos Valstybės Tarybos protokolai 1917–1918, sudarė Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata, Vilnius: Mokslas, 1991, 536 p.

Lopata, Raimundas. Nepriklausomybės akto signataras Donatas Malinauskas, Trakai: Voruta, 1997, 258 p.

Malinauskas, Donatas, biobibliografija: https://lnb.lt/istekliai/kiti-istekliai/biobibliografijos/934-malinauskas-donatas

Malinauskas Donatas, Sovietų valdžios represuoti ir persekioti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai, valstybės vadovai ir ministrai, Lietuvos ypatingasis archyvas, http://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/sovietu-valdzios-represuoti-ir-persekioti-1918-m.-vasario-16-d.-lietuvos-nepriklausomybes-akto-signatarai-valstybes-vadovai-ir-ministrai-lya/exh-61 (žr. 2021-02-13)

Maksimaitis, Mindaugas. Mažoji Konstituanta: Lietuvos Taryba atkuriant valstybingumą, Vilnius: Justitia, 2011, 432 p.

Ramanauskas, Deimantas. Donatas Malinauskas: gyvenimas ir asmenybė.  Lietuvos bajorai – Vasario 16-osios akto signatarai: Mykolas Biržiška, Donatas Malinauskas, Stanislovas Narutavičius, Vilnius: Vaga, 2018, p. 85–119.

Vasario 16 d. akto dalyvis apie Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimą (pasikalbėjimas su Lietuvos Tarybos nariu p. Donatu Malinausku). Naujas žodis, 1928, Nr. 3.

Voverienė Ona, Vasario 16-osios signataras Donatas Malinauskas (1869–1942). Voruta, 2020-06-11, http://www.voruta.lt/ona-voveriene-vasario-16-osios-signataras-donatas-malinauskas-1869-1942/

Parengė Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius