Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Moderniojo parlamentarizmo ištakos (XX a. pradžia)

Jonas VAILOKAITIS (1886–1944)

 

Jonas Vailokaitis
Vilnius, 1917 m. rugsėjo 25 d. | Fotografė Aleksandra Jurašaitytė 
Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas. Alb. 18-6  (nuotraukos fragmentas)

 

Jonas Vailokaitis gimė 1886 m. birželio 25 d. Pikžirnių kaime (dabar – Šakių rajonas), valstiečių Motiejaus (1839–1916) ir Petronėlės (Macevičiūtės, 1849–1903) Vailokaičių šeimoje. Jiems gimė aštuoni vaikai, signataras turėjo seseris Oną (Užupienė, 1872–1925), Petronėlę (Račiūnienė, 1874–po 1941), Agotą (Švilpienę, apie 1888–1963), brolius Antaną (1877–1958), Juozą (1880–1953), Viktorą (1889–1956), Praną (1892–1921).

Savarankiškai pasirengęs, Jonas Vailokaitis išlaikė Marijampolės gimnazijos baigimo egzaminu ir įstojo į Peterburgo prekybos ir pramonės institutą. Jį baigęs, 1908 m. grįžo į Lietuvą. Dirbo Marijampolėje veikusioje ūkio draugijoje „Žagrė“, kuri konsultavo žemdirbius, pardavinėjo trąšas ir padargus, skatino žemės ūkio kultūros kėlimą. 1912 m. Jonas Vailokaitis kartu su vyresniuoju broliu kunigu Juozu Vailokaičiu Kaune įkūrė „Brolių Vailokaičių bendrovę“, supirkdavusią ir vėliau lietuviams parduodavusią bajorų dvarus.

Pirmojo pasaulinio karo metais Jonas Vailokaitis persikėlė į Vilnių. Rūpinosi maisto tiekimu Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti. 1917 m. rugsėjo 18–22 d. jis dalyvavo Lietuvių konferencijoje, buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą (nuo 1918 m. liepos 11 d. Lietuvos Valstybės Taryba). 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais šios institucijos nariais pasirašė Nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, žinomą Lietuvos Nepriklausomybės Akto pavadinimu. Dirbo Lietuvos Tarybos komisijose: Tarybos biudžeto, Prekybos ir pramonės, Tremtinių ir belaisvių grąžinimo, palaikė ryšius su Naumiesčio ir Vilkaviškio apskričių gyventojais. 1919 m. spalio viduryje tapo Lietuvos Valstybės Tarybos Krikščionių demokratų frakcijos nariu.

1919 m. gruodžio pabaigoje vykusiame steigiamajame Ūkininkų sąjungos suvažiavime Jonas Vailokaitis buvo išrinktas į revizijos komisiją, vėliau tapo centrinės valdybos nariu. 1920 m. balandį kaip Lietuvos ūkininkų sąjungos narys buvo išrinktas į Lietuvos Steigiamąjį Seimą, vadovavo Seimo biudžeto ir finansų komisijai. Iš parlamentinės veiklos pasitraukė 1922 m. kovo 3 d.

1922–1926, 1928–1929 m. Jonas Vailokaitis buvo Lietuvos banko tarybos vicepirmininkas, 1926–1928 m. narys. Nuo 1925 m. priklausė Prekybos, pramonės ir amatų rūmams.

1919 m. Jonas Vailokaitis kartu Aleksandru Stulginskiu ir kitais bičiuliais įsteigė Lietuvos ūkio banką, dirbo jo valdybos pirmininku. Šio didžiausio Lietuvoje komercinio banko skyriai greit ėmė veikti beveik visose šalies apskrityse. Bankas teikė kreditus, dalyvavo kuriant lietuviškas pramonės įmones bei kooperatyvus. 1922 m. įgiję metalo gaminių fabriką, broliai Vailokaičiai jį reorganizavo į akcinę bendrovę „Metalas“, 1937 m. Jonas Vailokaitis tapo jos pirmininku. Įmonė gamino žemės ūkio mašinas, padargus ir buities daiktus. 1923 m. broliai Vailokaičiai Kaune įsteigė plytų ir čerpių gamybos bendrovę „Palemonas“. Įmonės filialai veikė ir kitose Lietuvos vietovėse. Tais pačiais metais jie įkūrė lietuviškų maisto produktų eksporto akcinę bendrovę „Maistas“. Jie padėjo steigiant žemės ūkio kooperatyvų bendrovę „Lietūkis“. Broliams priklausė tekstilės importo ir eksporto įmonė „Urmas“, nuo 1937 m. Jonas Vailokaitis jai vadovavo. 1927 m. jis talkino steigiant Lietuvos aeroklubą. Gausią pelno dalį signataras – vienas turtingiausių Lietuvos žmonių – skirdavo labdarai: rėmė lietuviškas kultūrines, socialines bei švietimo draugijas, aukštųjų mokyklų studentus. Kaune, Aleksote, turėtą žemės sklypą Vailokaičiai padovanojo Vytauto Didžiojo universitetui.

1919 m. sausio 4 d. Jonas Vailokaitis vedė fotografę Aleksandrą Jurašaitytę (1895–1957), šeima susilaukė dukrų Danutės (Jasinskienė-Mošinskienė, 1919–2009), Birutės (McLain, 1921–2014), Ramutės (Backer, 1924–2023) ir sūnaus Jono (1925–1997). 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Vailokaičių šeima emigravo į Vokietiją. Kurį laiką gyveno Berlyne, vėliau persikėlė į Harco kalnų papėdėje esantį Blankenburgo miestą. Dalyvavo Vokietijos lietuvių visuomeninėje veikloje – Jonas Vailokaitis buvo vienas iš Lietuvos aktyvistų fronto įkūrėjų.

Jonas Vailokaitis mirė 1944 m. gruodžio 16 d. Blankenburge, Vokietijoje. Palaidotas Paštuvos kaimo kapinėse, šalia brolio Juozo Vailokaičio.

 

 

Šaltiniai ir literatūra:

Gryva, Laimonas; Makauskytė, Irena. Jonas Vailokaitis. Signatarų genealogijos: 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Kaunas: Pasaulio lietuvių centras, 2023, p. 427–442.

Grigaravičiūtė, Sandra. Lietuvos Tarybos vidinė ir išorinė komunikacija (1917 m. rugsėjo 21 d.–1918 m. lapkričio 11 d.). Lituanistica, 2022, t. 68, nr. 1, p. 1–18.

Klimavičius Raimundas, Neįminta XX amžiaus istorijos mįslė: Vasario 16-osios pėdsakais, Vilnius: Žinija, 2003, 231 p.

Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais 1915–1918: Lietuvos nepriklausomos valstybės genezė, sudarė Edmundas Gimžauskas, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2006, 596 p.

Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimas 1917–1920 metais: idėja virsta valstybe, sudarė Vilma Bukaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, 290 p.

Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 metų dokumentuose, sudarė Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Vilnius, 2018, 817 p.

Maksimaitis, Mindaugas. Mažoji Konstituanta: Lietuvos Taryba atkuriant valstybingumą, Vilnius: Justitia, 2011, 432 p.

Pn., Kaip gimė Lietuvos laisvė: iš Nepriklausomybės Akto dalyvio p. Jono Vailokaičio atsiminimų, XX amžius, 1937, vasario 15, Nr. 37.

Politinės partijos Lietuvoje 1918–1940: dokumentų rinkinys, parengė Mindaugas Tamošaitis, Artūras Svarauskas, Algis Bitautas, Vilnius: Parlamentarizmo istorijos tyrimo centras, 2020, 729 p.

Svarauskas, Artūras. Krikščioniškoji demokratija nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940): Politinė galia ir jos ribos, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 411 p.

Terleckas Vladas, Jonas Vailokaitis: gyvenimo ir veiklos bruožai, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2011, 127 p.

Vailokaitis. Jonas, biobibliografija: https://lnb.lt/istekliai/kiti-istekliai/biobibliografijos/958-vailokaitis-jonas

 

 

Parengė Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius

 

 

   Naujausi pakeitimai - 2023-05-23 16:23
   Vilma Akmenytė-Ruzgienė