STAUGAITIS Antanas (1876–1954)
Vardas ir pavardė – Antanas STAUGAITIS
Gimimo data ir vieta – 1876 m. vasario 8 d., Tupikų kaimas, Žvirgždaičių valsčius, Šakių apskritis
Mirties data ir vieta – 1954 m. gegužės mėn., Kaunas
Palaidojimo vieta – Marijampolės senosios kapinės
Profesija – Seimo rinkimuose prisistatė valdininku
Tautybė – lietuvis (katalikas)
Tėvai – Mykolas Staugaitis ir Marijona Staugaitienė (buv. Gustaitė), brolis – 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, Seimo Pirmininkas, kunigas Justinas Staugaitis
Šeiminė padėtis – buvo vedęs, žmona – Ona Staugaitienė, turėjo keturis vaikus – dukras Aldoną ir Gražiną, sūnus Vytautą ir Antaną
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS
Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d.
II Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d. – 1923 m. liepos 1 d.
Seimo nario veikla:
Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d.
Rinkimų apygarda:
Išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Krikščionių Demokratų Partijos, Ūkininkų Sąjungos, Darbininkų Krikščionių Sąjungos, Katalikių Moterų Draugijos ir „Pavasarininkų“ kandidatų sąrašą Nr. 3 (jame buvo įrašytas 7-as).
Frakcija:
Priklausė Darbo federacijos frakcijai, kuri įėjo į Krikščionių demokratų bloką.
Seimo prezidiumo narys: nebuvo
Seniūnų sueigos narys: nebuvo
Seimo komisijų narys:
1920 m. gegužės 17 d. deleguotas į Steigiamojo Seimo statuto komisiją;
1921 m. gruodžio 16 d. deleguotas į Krašto atstatymo komisiją;
Mažojo seimo narys: nebuvo
Paklausimai, pasisakymai:
Steigiamojo Seimo posėdžiuose kalbėdavo retai, kalbėdamas akcentuodavo moralines vertybes, smerkė girtuoklystę, rūpinosi darbininkijos reikalais. Palaikė vidutinių ir smulkių ūkių plėtrą, akcentavo jų pranašumą lyginant su stambiais ūkiais. Svarstant pagrindinius žemės reformos, piniginio vieneto lito, Konstitucijos įstatymus atstovavo valdančiajai daugumai ir pritarė šių įstatymų priėmimui, pasisakė už Respublikos Prezidento institucijos reikalingumą. Pateikė keletą paklausimų, iš jų didesnė dalis buvo susijusi su darbininkais ir jų būkle.
1920 m. birželio 14 d. pateikė paklausimą Ministrų Kabinetui dėl Vilkaviškio komendanto ir milicininkų savivaliavimo ir fizinės galios taikymo tardymo metu;
1920 m. rugpjūčio 13 d. pateikė paklausimą Finansų ministrui dėl „Jono Rabaševskio ir ruso Valičenko“;
1922 m. kovo 22 d. pateikė paklausimą Ministrui Pirmininkui dėl Ministrų Kabineto kanceliarijoje užsigulėjusio Steigiamojo Seimo priimto įstatymo dėl „dvarų darbininkų samdymo ir atstatymo“.
II Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d. – 1923 m. liepos 1 d.
Rinkimų apygarda:
Išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje pagal „Darbininkų, Bežemių, Mažažemių ir Naujakurių (Darbo Federacijos)“ kandidatų sąrašą Nr. 4 (jame buvo įrašytas 1-as).1923 m. birželio 30 d. Seimo posėdyje buvo perskaitytas Antano Staugaičio raštas, kuris skelbė: „Šiuo atsisakau būti Seimo nariu.“Seimo nario įgaliojimai nutrūko 1923 m. liepos 1 d., vietoje jo Seimo nariu tapo Vaclovas Kasakaitis.
Frakcija:
Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai, kuri įėjo į Krikščionių demokratų bloką.
Seimo prezidiumo narys: nebuvo
Seniūnų sueigos narys: nebuvo
Seimo komisijų narys:
1923 m. birželio 8 d. deleguotas į Darbo ir socialinės apsaugos komisiją;
1923 m. birželio 8 d. deleguotas į Savivaldybių ir administracijos komisiją;
Paklausimai, pasisakymai:
Seime dirbo mažiau nei mėnesį, per šį laiką Seimo posėdžiuose nepasisakė.
Išsilavinimas
Pradinį mokslą baigė gimtinėje.
Apie 1890 m. Varšuvoje (Lenkija) ėmė studijuoti amatų mokykloje. Baigė 4 šios mokyklos klases, kurių mokymo kursas buvo prilyginamas gimnazijai ir įgijo siuvėjo specialybę.
Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla
Nuo 1890-ųjų apie dešimt metų gyveno Varšuvoje. Gabendavo draudžiamą spaudą į Varšuvą, kurią platino tarp tenykščių lietuvių.Spaudos draudimo metu ir pats rašydavo lietuviškiems leidiniams: „Tėvynės sargas“, „Ūkininkas“, „Vilniaus žinios“, „Viltis“.
1902 m. įsikūrė Marijampolėje,įsitraukė į draugijos „Artojas“ veiklą.
1905 m. įsitraukė į švietimo draugijos „Šviesa“ veiklą, tapo jos kasininku (vėliau šio darbo atsisakė).
1906 m. sausio 6 d. kartu su broliu Justinu Staugaičiu įsteigė „Žiburio“ draugiją, ilgą laiką dirbo jos valdyboje, buvo vienas iš šios draugijos artistų mėgėjų kuopos vedėjų.
Prisidėjo kuriant sindikatą „Žagrė“, taip pat įkuriant katalikių moterų ir blaivybės draugijas, dramos ir muzikos draugiją „Gabija“ ir kitas organizacijas.
1909 m. kovo 27 d. tapo vienu iš Krikščionių darbininkų draugijos steigėjų Marijampolėje, parengė šios draugijos įstatus. Apie 20 metų buvo šios draugijos centro valdybos pirmininkas.
Vienas iš 1911 metų Marijampolėje vykusios ūkio parodos organizatorių.
1917 m. rugsėjo 18–22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Jos metu jo brolis kunigas Justinas Staugaitis buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą.
1919 m. gruodžio 16 d. – 1920 m. gegužės 15 d. – Marijampolės rajono darbo ir socialinės apsaugos inspektorius Marijampolės, Vilkaviškio ir Šakių apskrityse.
1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. – Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys.
1922 m. spalio 10–11 d. kandidatavo Lietuvos Respublikos I Seimo (1922–1923) rinkimuose, tačiau išrinktas nebuvo. Kandidatavo I (Marijampolės) rinkimų apygardoje pagal „Darbininkų bežemių, mažažemių ir naujakurių (Darbo Federacijos)“ kandidatų sąrašą Nr. 2 (jame buvo įrašytas 1-as).
1922 m. rugsėjo 26 d. – 1931 m. liepos 15 d. – Marijampolės miesto burmistras.
1923 m. birželio 5 d. – 1923 m. liepos 1 d. – Lietuvos Respublikos II Seimo (1923–1926) narys.
1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, liko Lietuvoje.
1941–1942 m. – Marijampolės miesto burmistras.
1951 m. mirus žmonai, persikėlė gyventi pas dukrą į Kauną.
1954 m. gegužę mirė Kaune, palaidotas Marijampolės senosiose kapinės.
Organizacijų, asociacijų narys
Blaivybės draugija;
Draugija „Gabija“;
Draugija „Šviesa“;
Draugijos „Artojas“;
Krikščionių darbininkų draugija;
Lietuvių krikščionių draugija „Žiburys“;
Žemės ūkio draugija „Žagrė“.
Įvertinimai ir apdovanojimai
1932 m. rugsėjo 8 d. – Vytauto Didžiojo ordino 1-ojo laipsnio medalis.
1939 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Prezidento aktu Antanui Staugaičiui, kaip pasižymėjusiam asmeniui, buvo skirta 60 Lt dydžio pensija. Pensiją buvo numatyta mokėti nuo 1939 m. birželio 1 d. iki gyvos galvos.
2022 m. Marijampolėje, ant pastato Kęstučio gatvėje, kuriame prieškariu veikė miesto rotušė, buvo atidengta architektūrinė kompozicija (skulptoriaus Zenonas Buterlevičius), įamžinanti Marijampolės burmistrus, tarp jų ir Antaną Staugaitį.
Rašytinis palikimas
Spaudos draudimo metais ir atgavus spaudą skelbė straipsnius lietuviškuose ir užsienio lietuvių laikraščiuose pasirašinėdamas įvairiais slapyvardžiais:Skausmas, Meilužis, Krivis, Kalvarijos siuvėjas, Meškus (vėliau šio slapyvardžio atsisakė, nes juo pradėjo pasirašinėti brolis Justinas) ir kitais slapyvardžiais. Bendradarbiavo leidiniuose: „Tėvynės Sargas“ (1899), „Ūkininkas“ (1901), „Vilniaus žinios“, „Šaltinis“, „Viltis“, „Lietuvių laikraštis“ ir kituose leidiniuose. Išvertė ir išleido maždaug 100 puslapių brošiūrą „Valstiečių S-ga Olandijoj ir Belgijoj“.
Šaltiniai ir literatūra:
1920-05-15 (1 posėdis), 1920-05-17 (2 posėdis), 1920-06-14 (15 posėdis), 1920-06-18 (17 posėdis), 1920-07-16 (28 posėdis), 1920-08-13 (39 posėdis), 1921-05-03 (87 posėdis), 1921-06-08 (102 posėdis), 1921-12-16 (151 posėdis), 1921-12-22 (156 posėdis), Steigiamojo Seimo darbai, Kaunas, 1920–1922.
1923-06-05 (1 posėdis), 1923-06-08 (2 posėdis), 1923-06-30 (9 posėdis), Seimo stenogramos, Kaunas, 1923.
I Apygardos rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1923-04-26, p. 5.
Į Steigiamąjį Seimą (I Apygarda), Lietuva, 1920-04-01, p. 2.
Juodzevičienė, Loreta. Marijampolėje – pagarbos ženklas tarpukariu dirbusiems miesto burmistrams, lrytas.lt, https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2022/05/30/news/marijampoleje-pagarbos-zenklas-tarpukariu-dirbusiems-miesto-burmistrams-23502037 (žr. 2022-05-30)
Lukoševičius, Vincentas. Marijampolės ūkio paroda, Pinigų studijos, 2004, Nr. 3, p. 62–72.
Seimo atstovų sąrašo pakeitimas, Kaunas, 1923 m. lapkričio 28 d., Vyriausybės žinios, 1923-12-05, Nr. 144.
Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1923-05-30, Nr. 133.
Seimo Rinkimų I Apygardos (Marijampolės) Komisija, Lietuva, 1922-09-21, p. 3.
Staugaitis Antanas, Lietuvių enciklopedija, t. 28, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1963, p. 474.
Staugaitis Antanas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 56–57.
Steigiamojo Seimo narių sąrašas, Laikinosios Vyriausybės žinios, 1920-05-16, Nr. 31.
Tamošaitis, Mindaugas. Staugaitis Antanas, in: Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 480.
Tamošaitis, Mindaugas. Staugaitis Antanas, in: Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 354–355.
Urbonavičius, Rimvydas. Tarpukaris: (ne)žinomi Marijampolės burmistrai, http://urbonavici.us/index.php/tarpukaris-nezinomi-marijampoles-burmistrai/ (žr. 2024-03-29)
Už nuopelnus Lietuvai. D. 2, 1918-1940 metais Lietuvos Respublikos ordinais ir medaliais pažymėtų Lietuvos ir užsienio piliečių sąrašas, sudarė Vilius Kavaliauskas, Vilnius: Daigai, 2003.
Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė,
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius
Vilma Akmenytė-Ruzgienė