Kazimieras Ambrozaitis (1882–1957)
| |
Mokėsi Jurbarko keturklasėje mokykloje. 1912 m. išlaikė pradžios mokyklos mokytojo egzaminus, nuo 1914 m. mokytojavo. 1916 m. Maskvoje išlaikė gimnazijos kurso egzaminus. 1916–1918 m. studijavo Maskvos universitete Istorijos – filologijos fakultete. Nuo 1918 m. Vilniuje dirbo lietuvių kalbos žodyno komisijoje. 1919 m. vienas Lietuvos krikščionių darbininkų atstovų suvažiavimo, įkūrusių Lietuvos darbo federaciją (LDF), organizatorių. LDF pirmininkas. 1920–1922 m. priklausė LKDP centro valdybai. Į Steigiamąjį Seimą išrinktas pagal LKDP sąrašą. Priklausė Steigiamojo Seimo Darbo federacijos frakcijai, įėjusiai į LKDP bloką. Žemės reformos įstatymo referentas Steigiamajame Seime. I-ojo (1922 11 13 – 1923 03 13) ir II-ojo Seimo (1923 06 05 – 1926 06 02) prezidiumo narys, III Seimo (1926 06 02 – 1927 04 12) vicepirmininkas. 1923–1925 m. Friburgo universitete apgynė daktaro disertaciją. Po 1927 12 17 perversmo, 1929 m. buvo kalintas Varnių prievartinio darbo stovykloje. 1940 m. NKVD suimtas, 1941 05 08 ištremtas į Kazachstano lagerius. 1944 m. paleistas, tačiau 1948 05 28 vėl suimtas ir ištremtas į Krasnojarsko krašto, Rešiotų lagerį. Mirė 1957 12 06 Rešiotuose, 1989 m. perlaidotas Skirsnemunės kapinėse.
| |
Literatūra Ambrozaitis Kazys, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 4. Ambrozaitis Kazimieras, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1953, p. 143; Veilentienė A., Ambrozaitis Kazimieras, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 68–70. Veilentienė A., Ambrozaitis Kazimieras, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 195–201. |
Vilma Akmenytė-Ruzgienė