BILDUŠAS Jonas (1895–1966)

Vardas ir pavardė – Jonas BILDUŠAS 

Gimimo data ir vieta – 1895 m. spalio 25 d., Pajūris, Šilalės valsčius, Tauragės apskritis 

Mirties data ir vieta – 1966 m. spalio 3 d., Čikaga, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) 

Palaidojimo vieta – Šv. Kazimiero katalikų kapinės, Čikaga, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) 

Profesija – pedagogas, Seimo rinkimuose prisistatė valdininku, savivaldybininku  

Tautybė – lietuvis (katalikas) 

Tėvai – Jonas Bildušas ir Eleonora Bildušienė (buv. Stragkauskaitė), amatininkai 

Šeiminė padėtis – vedęs, žmona – Elena Bildušienė (buv. Eidukaitė), sūnūs: Vytautas Bildušas, žymus chemikas ir Leonas Bildušas, JAV lietuvių visuomenės veikėjai
 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15 d. – 1921 m. rugsėjo 30 d.
 

Seimo nario veikla: 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15 d. – 1921 m. rugsėjo 30 d. 

Rinkimų apygarda: 

Išrinktas III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Socialistų Liaudininkų Demokratų Partijos“ kandidatų sąrašą Nr. 2 (jame buvo įrašytas 4-as). 1921 m. rugsėjo 30 d. atsisakė Seimo nario mandato, parlamente jį pakeitė Vaclovas Vaidotas. 

Frakcija: 

Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų ir Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijų blokas 

Seimo prezidiumo narys: nebuvo 

Seniūnų sueigos narys: nebuvo 

Seimo komisijų narys: 

1920 m. gegužės 20 d. paskirtas Savivaldybių ir administracijos komisijos nariu, šios komisijos pirmininkas; 

1920 m. liepos 5 d. paskirtas Skundų ir tardymo komisijos nariu, šios komisijos pirmininkas; 

1921 m. kovo 15 d. paskirtas komisijos Panemunės įvykiams tirti nariu; 

Mažojo seimo narys: nebuvo 

Paklausimai, pasisakymai:

1920 m. gegužės 31 d. vardiniu balsavimu pasisakė prieš Respublikos Prezidento institucijos įteisinimą Lietuvos Valstybės Laikinojoje Konstitucijoje; 

1920 m. liepos 23 d. kartu su Kaziu Raliu pateikė paklausimą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui dėl Raseinių komendanto žiauraus elgesio su vietiniais gyventojais; 

1921 m. gegužės 11 d. pateikė paklausimą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui dėl kareivių užimtos mokyklos Eičių kaime, Tauragės apskrityje; 

1921 m. liepos 5 d. kartu su Stasiu Tijūnaičiu pasirašė Savivaldybių ir administracijos komisijos pranešimą, kuriame kritikavo kitų tos komisijos narių veiksmus. 

1921 m. liepos 6 d. buvo dviem posėdžiams pašalintas iš Seimo, už Seimo posėdžio drausmės pažeidimus ir konfliktą su Lenkų frakcijos atstovais.  

Jonas Bildušas Steigiamojo Seimo posėdžiuose kalbėdavo retokai, tačiau argumentuotai. Gynė žemdirbių ir darbininkų interesus, nemažai dėmesio skyrė atskirų Seimo narių ir Seimo komisijų darbui, pasisakymuose kritiškai vertino Hymanso projektą. Dažnai vykdavo į provinciją susitikti su rinkėjais.  1921 m. rugsėjo 30 d. pasitraukė iš Steigiamojo Seimo, nesibaigus kadencijai. 

Išsilavinimas 

1908 m. baigė Pajūrio pradedamąją mokyklą;  

1911 m. baigė Šilalės dviklasę mokyklą, vėliau mokėsi privačiai; 

1918 m. baigė mokytojų kursus; 

1923 m. įstojo į Lietuvos universiteto Teisių fakultetą; 

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla

Nuo 1918 metų buvo Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos (vėliau – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos) narys. 

1918 m. buvo paskirtas Pajūrio liaudies mokyklos vedėju. Kitur nurodoma, kad šioje mokykloje mokytojavo 1917–1919 metais. 

1918–1919 m. dalyvavo Nepriklausomybės kovose, Tauragės apskrityje telkė savanorius kovai su bermontininkais. 
Kuriantis savivaldybėms, organizavo Pajūrio valsčiaus komitetą.  

1919 m. kovo mėn. buvo išrinktas Tauragės apskrities valdybos nariu, o vėliau Tauragės apskrities valdybos pirmininku, taip pat ėjo šios valdybos Švietimo komisijos pirmininko pareigas. 

1919 m. spalio mėnesį tapo Finansų ministerijos Tauragės apskrities Karo nuostolių surašymo komisijos pirmininku. 1920 m. vasario mėnesį, baigęs darbą šioje tarnyboje, grįžo dirbti į Tauragės apskrities valdybą.  

1920 m. gegužės 15 d. – 1921 m. rugsėjo 30 d. – Lietuvos Steigiamojo Seimo narys. Pasitraukė iš Seimo nesibaigus kadencijai. Vėliau dalyvavo visų kitų demokratinių Seimų rinkimuose, tačiau išrinktas nebuvo. 

1922 m. ėjo Tauragės apskrities valdybos nario pareigas.  

1922 m. spalio 10–11 d. vykusiuose rinkimuose kandidatavo į Lietuvos Respublikos I Seimą (1922–1923). Kandidatavo III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Socialistų Liaudininkų Demokratų“ sąrašą Nr. 5 (jame buvo įrašytas 3-ias), tačiau išrinktas nebuvo. 1923 m. sausio 12 d. iš Seimo pasitraukus Vincui Čepinskiui, jo vietą užimti buvo pasiūlyta kitu sąraše buvusiam Jonui Bildušui, tačiau šiam atsisakius, Seimo nariu tapo Antanas Sugintas. 

1923 m. gegužės 12–13 d. vykusiuose rinkimuose buvo įrašytas kandidatu į Lietuvos Respublikos II Seimą (1923–1926). Kandidatavo III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Valstiečių Liaudininkų Sąjungos“ sąrašą Nr. 6 (jame buvo įrašytas 10-as), tačiau išrinktas nebuvo. 

1924–1925 m. leido laikraštį „Žemaičių balsas“. 

1925–1927 m. – Tauragės burmistras. 

1926 m. gegužės 8–10 d. vykusiuose rinkimuose buvo įrašytas kandidatu į Lietuvos Respublikos III Seimą (1926–1927). Kandidatavo III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Valstiečių Liaudininkų Sąjungos“ sąrašą Nr. 2 (jame buvo įrašytas 12-as), tačiau išrinktas nebuvo. 

1927 m. rugpjūčio mėn. buvo suspenduotas iš Tauragės miesto burmistro pareigų ir karo komendanto ištremtas iš Tauragės apskrities. Apsigyveno Telšiuose, dirbo „Žemaičio“ redakcijoje. Po trijų savaičių karo komendanto sprendimu, ištremtas iš Telšių, jam uždrausta gyventi Varniuose, Plungėje, Rietave. 1927 m. rugsėjo 8–9 d. Tauragės ir Alytaus apskrityse įvykus sukilimams, Jonas Bildušas buvo apkaltintas jų rengimu ir tų pačių metų rugsėjo 19 d. karo lauko teismo nuteistas sušaudyti. Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona mirties bausmę pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos. Buvo kalintas Tauragės, Šiaulių ir Kauno kalėjimuose. 1930 m. gruodžio mėn. išlaisvintas. 

1934–1938 m. – Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos „Lietūkis“ Pagėgių skyriaus vedėjas. 

1939 m. Klaipėdos Akcinės bendrovės „Gerovė“ direktorius. 

1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, liko Lietuvoje. 

1940 m. birželį paskirtas Tauragės apskrities viršininku. 

1940 m. rugsėjo 10 d. NKVD suimtas ir kalintas Tauragės kalėjime, kalinimo metu patyrė kankinimus. Buvo kaltinamas kontrrevoliucine ir antikomunistine veikla, sabotažu, šnipinėjimu Vokietijos naudai. 1941 m. birželį iš Tauragės kalėjimo buvo išlaisvintas. 

1941–1943 m. – „Lietūkio“ Vilniaus elevatoriaus vedėjas. 

1943 m. persikėlė į Tauragę, vertėsi prekyba. Įsitraukė į pogrindinę rezistencijos veiklą. Slapta gabendavo ir platindavo pogrindyje leistą valstiečių liaudininkų periodinį leidinį „Nepriklausoma Lietuva“. Su bendraminčiais iš Kauno geto išgelbėjo Tauragės žydą Ilja Baikovičių su žmona ir sūnumi. Pervežė į saugų ūkį, parūpino lietuviškus asmens dokumentus, už jų išlaikymą mokėjo iš bendros parduotuvės kasos. Po Antrojo pasaulinio karo I. Baikovičiaus šeima persikėlė į Kanadą. 

1944 m. artėjant antrajai Sovietų Sąjungos okupacijai, su šeima pasitraukė į Vokietiją. 

1947 m. birželio mėn. persikėlė į Jungtines Amerikos valstijas (JAV). 

Įsitraukė į lietuvių išeivių organizacijų veiklą, dalyvavo Čikagos valstiečių liaudininkų veikloje. 

1948 m. birželio 6 d. įstojo į Susivienijimo lietuvių Amerikoje fondą (SLA), priklausė Čikagos 260-ai kuopai. 

1949 m. balandžio mėn. sovietų saugumas paskelbė Jono Bildušo paiešką, baudžiamoji byla buvo nutraukta tik 1964 m. 

1953 m. JAV Kongreso komitetui komunistų agresijai tirti, kitaip – Charleso J. Kersteno komitetui, tyrusiam Baltijos valstybių inkorporavimą į Sovietų Sąjungą, pateikė gausios medžiagos apie sovietų veiksmus Lietuvoje 1940 metais. 

1955 m. gegužės 15 d. kartu su kitais buvusiais Lietuvos Stiegiamojo Seimo nariais pasirašė atsišaukimą į laisvųjų valstybių parlamentų narius dėl sovietų agresijos prieš suverenią Lietuvos respubliką. 

1960 m. gegužės 15 d. kartu su kitais buvusiais Lietuvos Stiegiamojo Seimo nariais pasirašė atsišaukimą į pasaulio lietuvius, kuriuo ragino realizuoti Lietuvos išlaisvinimo idėją remiantis Steigiamojo Seimo pavyzdžiu. 

1966 m. spalio 3 d. mirė Čikagoje, JAV. 

1966 m. spalio 6 d. palaidotas Šv. Kazimiero katalikų kapinėse Čikagoje, JAV. 

Organizacijų, asociacijų narys 

Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos narys; 

Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys; 

Fondo Susivienijimo lietuvių Amerikoje (SLA) narys.

Įvertinimai ir apdovanojimai 

Nėra duomenų

Rašytinis palikimas 

Bendradarbiavo nepriklausomos Lietuvos periodiniuose leidiniuose, pasitraukęs į Jungtines Amerikos Valstijas bendradarbiavo lietuvių išeivijos periodiniuose leidiniuose: „Lietuvos ūkininkas“, „Lietuvos žinios“, „Jaunimas“, „Sietynas“, Naujienos“, „Sėja“, „Sandara“ ir kt.

Paliko prisiminimų: 

Bildušas, Jonas. Tauragės kalėjime, in: Lietuva bolševikų okupacijoje, redaktorius Juozas Prunskis, Čikaga: Jūrų šaulių kuopa „Klaipėda“, 1979. 

Bildušas, Jonas. Nerašytoji partizanų istorija. Tauragės apskrities partizanams nepriklausomybės kovose, Sėja, 1953, Nr. 5, p. 4–6. 

Bildušas, Jonas. Mykolą Sleževičių prisiminus, Sėja, 1953, Nr. 7, p. 2–3.

Bildušas, Jonas. „Mūsų Erdmonas padarė ordnungą“, Naujienos, 1954-04-24, p. 5. 

Bildušas, Jonas. Kiaulsnukis, Naujienos, 1955-12-23, p. 5. 

Bildušas, Jonas. Prisimenant Klaipėdos kraštą, Sėja, 1955, Nr. 3, p. 2–4; Nr. 4, p. 4–6. 

Bildušas, Jonas. M. Jankaus paskutinės dienos, Sėja, 1955, Nr. 5, p. 5.

Bildušas, Jonas. Maskvos agentų melas, Naujienos, 1956-05-16, p. 4. 

Bildušas, Jonas. Lietuvos Steigiamasis Seimas įvykdė tautos valią: 40 metų sukaktį minint, Sėja, 1960, Nr. 2, p. 1–3.

Bildušas, Jonas. Problemos prieš suvienijant Vokietiją, Sėja, 1966, Nr. 2-3, p. 28–33.

Šaltiniai ir literatūra: 

1920-05-15 (1 posėdis), 1920-05-18 (3 posėdis), 1920-05-20 (4 posėdis), 1920-05-21 (5 posėdis), 1920-05-31 (9 posėdis), 1920-06-14 (15 posėdis), 1920-07-05 (23 posėdis), 1920-07-23 (30 posėdis), 1920-07-28 (32 posėdis), 1921-02-25 (66 posėdis), 1921-03-11 (71 posėdis), 1921-03-15 (72 posėdis), 1921-05-10 (90 posėdis), 1921-05-11 (91 posėdis), 1921-06-14 (104 posėdis), 1921-07-05 (113 posėdis), 1921-07-06 (114 posėdis), 1921-07-09 (117 posėdis), 1921-09-09 (121 posėdis), Steigiamojo Seimo darbai, Kaunas, 1920–1922. 

Bildušas Jonas, Lietuvių enciklopedija, t.2, 1954, p. 508. 

Bildušas Jonas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 10–11. 

Bildušas, Jonas. „Mūsų Erdmonas padarė ordnungą“, Naujienos, 1954-04-24, p. 5. 

Bildušas, Jonas. Kiaulsnukis, Naujienos, 1955-12-23, p. 5. 

Bildušas, Jonas. Maskvos agentų melas, Naujienos, 1956-05-16, p. 4.

Bildušas, Jonas. Tauragės kalėjime, in: Lietuva bolševikų okupacijoje, redaktorius Juozas Prunskis, Čikaga: Jūrų šaulių kuopa „Klaipėda“, 1979. 

Į pasaulio lietuvius, Dirva, 1960-05-04, p. 4. 

III (Raseinių) apygardos rinkimų komisijos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1922-09-27, p. 3. 

III Apygardos rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1923-04-25, p. 5. 

III. Raseinių apygardos rinkimų sąrašai, Lietuva, 1920-04-08, p. 1–2. 

Išstojusių ir naujai įstojusių Steigiamojo Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1922-01-17, Nr. 78. 

Jonas Bildušas, geni.com, https://www.geni.com/people/Jonas-Bildu%C5%A1as/6000000173905787655 (žr. 2024-03-18) 

Jonas Bildušas, Vienybė, 1966-10-14, p. 2. 

Jono Bildušo liudijimas, Naujienos, 1953-12-12, p. 1, 4. 

Kardelis, Jonas. Pirmieji okupantų siautėjimai Lietuvoje, Nepriklausoma Lietuva, 1950-07-06, p. 2, 7. 

Mat. Gs. Įdomūs atsiminimai, Vienybė, 1966-04-14, p. 3. 

Mirė buvęs Steigiamojo Seimo narys, Tėvynė, 1966-10-14, p. 3. 

Netekome dviejų visuomenininkų, Nepriklausoma Lietuva, 1966-11-16, p. 2. 

Pabaltijo skriaudų ir kančių dokumentai, Nepriklausoma Lietuva, 1954-04-28, p. 5. 

Povilaitis, Vitas. Vytautas Bildušas, Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui, https://lietuvai.lt/wiki/Vytautas_Bildu%C5%A1as (žr. 24-03-18). 
Seimo atstovų sąrašo pakeitimas, Vyriausybės žinios, 1923-03-10, Nr. 125. 

Steigiamojo Seimo 35 metų sukaktį minint, Naujienos, 1955-05-10, p. 5.

Steigiamojo Seimo narių sąrašas, Laikinosios Vyriausybės žinios, 1920-05-16, Nr. 31. 

Sveikinimas varpininkų sąjūdžiui, Nepriklausoma Lietuva, 1966-07-20, p. 3. 

Tamašauskas, Kazimieras. Jonas Bildušas, Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/straipsnis/jonas-bildusas/ (žr. 2024-03-18). 

Tamošaitis, Mindaugas. Bildušas Jonas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 95–96. 

Tauragės apskrities Valstiečių Liaudininkų darbuotojų būrelis, Lietuvos ūkininkas, 1923, Nr. 30, p. 1. 

Veilentienė, Audronė. Nepriklausomybė ar unija? Steigiamojo Seimo požiūris į santykius su Lenkija, Istorija, 2009, Nr. 76.

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė, 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius