DOGELIS Povilas (1877–1949)

Vardas ir pavardė – Povilas DOGELIS 

Gimimo data ir vieta – 1877 m. vasario 2 d., Kniebionių kaimas, Girkalnio valsčius, Raseinių apskritis

Mirties data ir vieta – 1949 m. lapkričio 3 d., Kaunas

Palaidojimo vieta – Kauno arkikatedros bazilikos šventorius 

Profesija – kunigas 

Tautybė – lietuvis (katalikas) 

Tėvai – Juozapas Dogelis ir Uršulė Dogelienė (buv. Kurelaitytė), ūkininkai 

Šeiminė padėtis – nevedęs 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys (1920-05-15 / 1922-11-13) 

Seimo nario veikla 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15d. – 1922 m. lapkričio 13 d.

Rinkimų apygarda: 

Išrinktas III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Krikščionių Demokratų Partijos Kandidatų sąrašą“ Nr. 8 (sąraše įrašytas 5-as).

Frakcija: 

Priklausė Lietuvos demokratų frakcijai, kuri buvo Krikščionių demokratų bloko dalis, ir buvo frakcijos prezidiumo narys. 

Seimo prezidiumo narys: nebuvo 

Seniūnų sueigos narys: nebuvo 

Seimo komisijų narys: 

Mandatų patikrinimo komisijos narys (nuo 1920 m. gegužės 20 d.); 

Ekonominės komisijos narys (1920 m. gegužės 20 d. – 1921 m. lapkričio 25 d.); 

Konstitucijos komisijos nario pavaduotojas (nuo 1921 m. lapkričio 16 d.). 

Mažojo seimo narys: nebuvo

Pasisakymai, paklausimai: 

Povilas Dogelis Steigiamojo Seimo posėdžiuose kalbėdavo retai. Tačiau komisijos vardu jis referavo „Steigiamojo Seimo narių atsisakymo ir naujų įstojimo įstatymą“, dalyvavo rengiant Lito įstatymą, pritarė mirties bausmės panaikinimui. Jis taip pat siūlė palengvinti draudimo nuo gaisro sąlygas bažnyčioms, aktyviai gynė bažnyčių teisę į žemės nuosavybę.

Išsilavinimas 

Skaityti pramoko pas daraktorę Grigaravičienę, vėliau tris metus mokėsi rusiškoje Girkalnio liaudies mokykloje, po to tris metus – Raseinių apskrities mokykloje. Kurį laiką Kaune, padedamas korepetitoriaus, privačiai ruošėsi keturių klasių gimnazijos kurso egzaminams. 

1892 m. įstojo į Liepojos Nikolajaus gimnazijos trečią klasę.

1894–1899 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje, priklausė slaptai lietuvių klierikų draugijai.

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla

1899 m. liepos 25 d. įšventintas kunigu. 

1899 m. liepos 30 d. – 1900 m. rugsėjis – Kvetkų parapijos vikaras (Biržų rajonas). 

1900 m. rugsėjis – 1901 m. lapkritis – Panemunėlio parapijos vikaras (Rokiškio rajonas), dėstė tikybą valsčiaus mokykloje, kol atsisakė paklusti mokytojo reikalavimui mokyti vaikus katalikų tikybos rusų kalba. Po Rusijos imperijos institucijų atlikto tyrimo buvo pašalintas iš mokyklos. Stengiantis išvengti represijų buvo perkeltas į Tirkšlius.

1901 m. lapkritis – 1902 m. rugpjūtis – Tirkšlių parapijos vikaras (Mažeikių rajonas).

1902 rugpjūčio 28 d. – 1904 m. rugpjūčio 16 d. už atsisakymą dėstyti tikybą rusų kalba Panemunėlio pradinėje mokykloje ir „už kenksmingą įtaką“, Rusijos vidaus reikalų ministro įsakymu buvo nubaustas dviem metams ir izoliuotas Kretingos vienuolyne. Ten gyvendamas su kitais kunigais organizavo slaptosios lietuvių spaudos gabenimą iš Tilžės. 

Nuo 1903 m. lietuviškų laikraščių bendradarbis. Kurį laiką buvo leidinių „Mokytojas“ ir „Pavasaris“ redakcinių komisijų narys. 

1904 m. rugpjūtį paskirtas Nemakščių parapijos vikaru (Raseinių rajonas). 

1904 m. gruodžio 9 d. – 1914 vasara – Kauno katedros vikaras ir Amatų mokyklos kapelionas. Jo butas Kaune buvo tapęs slaptų susirinkimų vieta, jis pats dalyvavo įvairių katalikiškų draugijų steigime.

1905 m. vasario 11 d. paskirtas į Žemaičių vyskupijos kurijos kanceliariją.

1905 m. prisidėjo steigiant katalikiškos spaudos platinimo Šv. Kazimiero draugiją, tapo pirmuoju jos iždininku, tais pačiais metais prisidėjo steigiant Katalikų blaivybės draugiją. 

1907 m. prisidėjo steigiant Lietuvių katalikių moterų draugiją. 

1907 m. prisidėjo steigiant tarnaičių Šv. Zitos draugiją Kaune. Pradžioje buvo šios draugijos iždininkas, vėliau – ilgametis pirmininkas. Jo pastangomis draugija pasistatė namus Kaune. 

1911 m. globojo pradėjusius organizuotis ateitininkus, rėmė katalikiško žurnalo moksleiviams „Ateitis“ leidybą, iš kurio išaugo įtakinga katalikų organizacija – ateitininkai. 

1911 m. gegužę prisidėjo steigiant Katalikų mokytojų sąjungą, parengė jos įstatus, vėliau dirbo jos valdyboje. 

1912 m. inicijavo kaimo jaunimui skirto žurnalo „Pavasaris“ leidybą, prie kurio atsirašo reikšminga jaunimo organizacija – pavasarininkai. 

1914 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, Kauno tvirtovės komendanto įsakymu, kaip nepatikimas asmuo, per 24 valandas privalėjo palikti Kauną. Išvykęs į Vilnių, apsistojo pas Vilniaus katedros vikarą kunigą Praną Bieliauską ir įsitraukė į visuomeninę veiklą, dalyvavo beveik visų to meto lietuvių draugijų komitetuose, politiniuose renginiuose. 

1914 m. pabaigoje tapo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti nariu, ėjo jos centro komiteto sekretoriaus pareigas. 

1916 m. gegužės 18 d., įtarus atsišaukimų prieš okupacinę Vokietijos valdžią platinimu, buvo suimtas ir tris mėnesius ir tardytas. 

1917 m. rugpjūčio 1–4 d. dalyvavo Lietuvių konferencijai organizuoti skirto komiteto susirinkime, vienas iš Lietuvių konferencijos organizatorių. 

1917 m. rugsėjo 18–22 d. – Lietuvių konferencijos Vilniuje delegatas, vienas iš keturių šios konferencijos sekretorių. Šios konferencijos metu buvo išrinkta Lietuvių Tarybą. 

1919 m. vasario 17 d. – liepos 23 d. Povilas Dogelis su kitais lietuvių veikėjais buvo kalinamas Vilniuje (Lukiškių kalėjime), Daugpilyje ir Smolenske kaip bolševikų valdžios įkaitas. Sovietų Rusijai pasikeitus kaliniais su Lietuvoje kalintais komunistais, jis grįžo į Lietuvą. 

1919 m. rugpjūtį paskirtas vikaru Vandžiogalos parapijoje. 

1919 m. lapkričio 22 d. perkeltas į Kauno arkikatedros bazilikos vikaro pareigas. 

1920 m. sausio 3 d. – 1949 m. rugpjūčio mėn. – Kauno arkikatedros bazilikos vicepropozitas, t. y. klebonas.

1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. – Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys. Būdamas Seimo nariu išsaugojo Kauno arkikatedros bazilikos klebono pareigas. 

1922 m. spalio 10–11 d. buvo iškeltas kandidatu renkant Lietuvos Respublikos I Seimą (1922–1923), tačiau išrinktas nebuvo. Kandidatu III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvių Krikščionių Demokratų, Liet. Katalikų Moterų D-jos, Liet. Katalikų Mokytojų S-gos, Pavasarininkų ir Blaivybės“ sąrašą Nr. 10 (sąraše buvo įrašytas 9-as).

Dalyvavo įvairių katalikiškų organizacijų veikloje, daliai jų vadovavo: nuo 1921 m. Ateitininkų savišalpos fondo pirmininkas, vėliau prisidėjo organizuojant ateitininkų rūmų statybą Kaune; nuo 1922 m. Katalikų Veikimo Centro valdybos narys; nuo 1924 m. vadovavo vartotojų bendrovei „Concordia“, kuri aprūpindavo bažnyčias liturginiais reikmenimis; nuo 1925 m. – Kauno arkivyskupijos kunigų invalidų ir emeritų kasos iždininkas ir reikalų vedėjas; nuo 1926 m. vadovavo vartotojų bendrovei „Bitelė“; nuo 1928 m. vadovavo „Saulės“ švietimo draugijai.

1926 m. rugpjūčio 18 d. pakeltas Kauno arkikatedros kapitulos garbės kanauninku.

1926 m. spalio 20 d. paskirtas religinių knygų cenzoriumi. 

1931 m. gegužę tapo kapitulos nariu, buvo pakeltas Kauno metropolijos kurijos kanauninku.

1934 m. I eucharistinio kongreso rengimo komiteto pirmininkas.

1935–1936 m. vadovavo komitetui organizavusiam Pavasario Federacijos namų statybas. 

1937–1940 m. vadovavo Katalikų Veikimo Centrui. 

1949 m. rugpjūčio 2 d., silpnos sveikatos Povilas Dogelis, buvo iškeldintas iš Kauno ir paskirtas Vandžiogalos bažnyčios altarista. 

1949 m. spalio 15 d. sunkios sveikatos būklės buvo pervežtas į Kauną. 

1949 m. lapkričio 3 d. Povilas Dogelis mirė Kaune, buvo palaidotas Kauno arkikatedros bazilikos šventoriuje.

Organizacijų, asociacijų narys 

„Saulės“ švietimo draugija; 

Ateitininkų savišalpos fondas; 

Katalikų Veikimo Centras; 

Kauno arkivyskupijos kunigų invalidų ir emeritų kasa; 

Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti (centro komiteto narys); 

Lietuvių katalikių moterų draugiją; 

Pavasario sąjunga (vėliau – federacija); 

Šv. Kazimiero draugija; 

Šv. Zitos draugija; 

Vartotojų bendrovė „Bitelė“; 

Vartotojų bendrovė „Concordia“ ir kt.

Įvertinimas, apdovanojimai 

1926 m. gegužės 15 d. – Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas.

Atminimo įamžinimas

1940 m. Povilo Dogelio vardas buvo įamžintas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, Knygnešių sienelėje. Jo pavardė įrašyta II lentoje – „Pasižymėję knygų skleidimo organizatoriai“.

Rašytinis palikimas 

Bendradarbiavo katalikiškoje periodinėje spaudoje, pasirašinėdamas Vaituoklio ir Paukštelio slapyvardžiais. Išleido atsiminimus, keletą religinių bei didaktinių knygelių jaunimui, maldaknygę, taip pat teologinės literatūros vertimų. 1902–1904 m., gyvendamas Kretingos vienuolyne, organizavo uždraustos spaudos gabenimą iš Tilžės į Didžiąją Lietuvą ir buvo leidinių „Mokytojas“ ir „Pavasaris“ redakcinių komisijų narys. Bendradarbiavo leidiniuose „Kryžius“, „Tėvynės Sargas“, „Nedėldienio Skaitymas“, „Šaltinis“, „Vienybė“ ir kituose.

Parašė prisiminimus: 

Kalėjimuose pas bolševikus, Kaunas: autoriaus leidimas, 1930. 

Mano gyvenimo prisiminimai, Kaunas: [P. Dogelis], 1936. 

Už bočių žemę ir tikybą: pavasarininkijos istorijos bruožai, Kaunas: L.K.J. „Pavasaris“ vyrų ir mergaičių s-gų Vyriausioji valdyba, 1939.

Kas pergyventa. 1930–1949 metų dienoraštis, parengė Regina Laukaitytė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2017.

Parengė leidinius: 

Pirmosios Komunijos atminimas, [Kaunas]: [Šv. Kazimiero draugija], 1912, 1914, 1918, 1932, 1933. 

Kaip daromi susirinkimai ir kaip juos vesti, Kaunas: [Šv. Kazimiero draugija], 1912, 1918. 

Apie rekolekcijas, Kaunas: [Kauno arkikatedros bazilikos Vikarų kolegija], 1931. 

Bažnyčių palaikymas, Kaunas: Kauno arkikatedros bazilikos Vikarų kolegija, 1928, 1931. 

Šv. Elzbieta, Kaunas: [Kauno arkikatedros bazilikos Vikarų kolegija], 1931. 

Jaunimui dovanėlė, Kaunas: [s.n.], 1933. 

Šventadienis, Kaunas: [Kauno arkikatedros bazilikos Vikarų kolegija], 1933. 

Šiluva ir jos šventovė, Kaunas: išleido b-vė „Malda“, 1934. 

Aušros Žvaigždė, Kaunas: Kauno ark. bazilikos Vikarų kolegijos leidinys, 1935. 

I tautinio Lietuvos eucharistinio kongreso atgarsiai, Kaunas: Kauno arkikatedros bazilikos Vikarų kolegijos leidinys, 1935. 

Bedievybės pavojai Lietuvoje, Kaunas: [Kauno arkikatedros bazilikos Vikarų kolegija], 1937. 

Lietuvis katalikas, Kaunas: Kauno arkikatedros bazilikos Vikarų kolegijos leidinys, 1938. 

Sutvirtinimo sakramentas, Kaunas: [Kauno arkikatedros bazilikos Vikarų kolegija], 1938, 1939.

Kunigas, Kaunas: [Kauno arkikatedros bazilikos Vikarų kolegija], 1939. 

Dienos perlai, [Kaunas: sp. „Žaibas“, 1942].

Šaltiniai ir literatūra: 

1920-05-15 (1 posėdis), 1920-05-20 (4 posėdis), 1920-05-31 (9 posėdis), 1920-09-24 (44 posėdis), 1920-10-15 (51 posėdis), 1921-03-09 (70 posėdis), 1921-06-23 (109 posėdis), 1921-11-25 (143 posėdis), 1921-12-16 (151 posėdis), 1922-03-24 (187 posėdis), Steigiamojo Seimo darbai, Kaunas, 1920–1922. 

Buikienė, Lina. Dogelis Povilas, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, 2008, https://www.kretvb.lt/personalijos/dogelis-povilas/ (žr. 2024-06-17). 

Dogelis Povilas, in: Lietuvių enciklopedija, Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1955, t. 5, p. 96–97. 

Dogelis Povilas, in: Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 18–19. 

Laukaitytė, Regina. Dogelis Povilas, in: Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 135–136. 

Laukaitytė, Regina. Kanauninkas Povilas Dogelis ir jo dienoraštis, in: Dogelis, Povilas. Kas pergyventa. 1930–1949 metų dienoraštis, parengė Regina Laukaitytė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2017, p. 8–23. 

Petraitienė, Irena. Kan. Povilas Dogelis: istorinių įvykių akivaizdoje, Bernardinai.lt, 2015-04-20, https://www.bernardinai.lt/2015-04-20-kan-povilas-dogelis-istoriniu-ivykiu-akivaizdoje/ (žr. 2024-06-17). 

Steigiamojo Seimo narių sąrašas, Laikinosios Vyriausybės žinios, 1920-05-16, Nr. 31. 

Už nuopelnus Lietuvai. D. 2, 1918-1940 metais Lietuvos Respublikos ordinais ir medaliais pažymėtų Lietuvos ir užsienio piliečių sąrašas, sudarė Vilius Kavaliauskas, Vilnius: Daigai, 2003.

Į Steigiamąjį Seimą (III apygardos kandidatai), Lietuva, 1920-04-08, p. 1–2.

III (Raseinių) Apygardos Rinkimų Komisijos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1922-09-28, p. 3.

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė, 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius