GALVYDIS-BYKAUSKAS Jonas (1864–1943)

Vardas ir pavardė – Jonas GALVYDIS-BYKAUSKAS 

Gimimo data ir vieta – 1864 m. gruodžio 15 d.   (kitur nurodoma gruodžio 3 d.),  Degėsių kaimas, Užpalių valsčius, Utenos apskritis 

Mirties data ir vieta – 1943 m. liepos 16 d., Kaunas  

Palaidojimo vieta – Raudondvario senosios kapinės, Kauno rajonas  

Profesija – karininkas

Tautybė – lietuvis (katalikas) 

Tėvai – Konstantinas Galvydis-Bykauskas ir Grasilda Galvydienė-Bykauskienė (buv. Masiulytė)  

Šeiminė padėtis – buvo vedę, žmona – Paulina Galvydienė-Bykauskienė (buv. Kybartaitė, 1873–1955),  vaikų neturėjo 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15 d. – 1921 m. gruodžio 17 d. 

SEIMO NARIO VEIKLA

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15 d. – 1921 m. gruodžio 17 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

Išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvių Krikščionių Demokratų partijos, darbininkų, ūkininkų, „pavasarininkų“ ir moterų sąjungos sąrašą“ Nr. 6 (jame buvo įrašytas septintas)  1921 m. gruodžio 17 d. atsisakė Steigiamojo Seimo nario mandato, vietoje jo Seimo nariu tapo Jonas Lingė; 

FRAKCIJA: 

Priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijai, kurį įėjo į Lietuvos krikščionių demokratų bloką; 

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: 

nebuvo 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: 

nebuvo 

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

1920 m. gegužės 20 d. – paskirtas Krašto apsaugos komisijos nariu;  

MAŽOJO SEIMO NARYS: 

nebuvo 

PAKLAUSIMAI, PASISAKYMAI:

1920 m. gegužės 31 d., svarstant Laikinosios konstitucijos projektą, akcentavo ordinų reikalingumą ir pritarė mirties bausmei; 

1921 m. balandžio 20 d., svarstant Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo projektą, kritikavo kariuomenės politizavimą, siūlė Lietuvos šaulių sąjungos veiklos, ypač ginklų laikymo kontrolę perduoti Krašto apsaugos ministerijai;

1921 m. spalio 28 d. teikė svarstyti „Kariuomenės komplektavimo įstatymo sumanymą“, kurį parengė Krašto apsaugos ministerijos Mobilizacijos skyrius; 

Steigiamojo Seimo posėdžiuose dažnai kalbėdavo kariuomenės, Lietuvos šaulių sąjungos žemės reformos, aprūpinimo žeme klausimais;

IŠSILAVINIMAS 

1884 m. baigė vidurinę girininkų mokyklą Lisiny ir buvo paskirtas girininko padėjėju Novgorode;  

1885–1886 m. – mokėsi Petrogrado junkerių mokykloje, už pažangumą apdovanotas Dmitrijaus A. Miliutino premija;  

1909 m. baigė Orenburgo (Orenbaumo) karininkų mokyklą, suteiktas kapitono laipsnis;  

POLITINĖ, VISUOMENINĖ, PROFESINĖ IR KULTŪRINĖ VEIKLA

1885 m. įstojo savanoriu į Rusijos kariuomenės 86-ąjį pėstininkų pulką, po kelių savaičių buvo komandiruotas į Petrogrado junkerių m-klą; 

1886–1909 m. tarnavo 87-ajame pėstininkų pulke, pradžioje jaunesniuoju karininku, o nuo 1905 kuopos vadu; 

1904–1905 m. – dalyvavo Rusijos ir Japonijos kare; 

1909 m. baigęs kapitonų kursus, buvo pakeltas į kapitonus. 

1911 m. pradžioje gavo papulkininkio laipsnį ir buvo paskirtas 18-ojo Sibiro šaulių pulko bataliono vadu; 

1914 kovo mėn. – 1916 m. vasario mėn. – Pirmojo pasaulinio karo metu kovėsi Lenkijoje ir Kurše; 

1914 m. rudenį už narsą mūšiuose su vokiečiais ties Varšuva, pakeltas į pulkininkus; 

1915 m. lapkričio mėn. – paskirtas 18-ojo Sibiro šaulių pulko vadu; 

1916 m. – Vokietijos ir Rusijos kariuomenių mūšiuose prie Lodzės buvo sužeistas ir pateko į Vokietijos kariuomenės nelaisvę; 

1918 m. grįžo į Lietuvą, įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, prisidėjo ją formuojant;

1918 m. lapkričio 23 d. – paskirtas Pirmojo pėstininkų pulko vadu; 

1918 m. gruodžio 30 d., bolševikams veržiantis į Lietuvą, paskirtas Vilniaus srities gynimo viršininku; 

1919 m. sausio 25 d. – 1919 m. gruodžio 31 d. – ėjo Karo mokyklos viršininko pareigas, jam vadovaujant išleistos dvi pirmosios karininkų laidos; 

1919 m. rugpjūčio 29 d. – 1920 m. sausio 1 d. – Kauno įgulos viršininkas;   

1919 m. spalio 18 d. – suteiktas generolo leitenanto laipsnis  (vienas pirmųjų Lietuvos kariuomenės generolų);  

1920 m. sausio 1 d. – paskirtas 3-iosios pėstininkų brigados vadu;  

1920 m. balandžio 9 d. – 1920 m. liepos 7 d. – laikinai ėjo Vyriausiojo kariuomenės vado pareigas; 

1920 m. gegužės 15 d. – 1921 m. gruodžio 17 d. – Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys; 

1920 m. spalio 23 d. – 1921 m. vasario1 d. – laikinai ėjo 2-osios divizijos vado pareigas;  

1921 m. gruodžio 18 d. – 1926 m. spalio 1 d. – ėjo Karo mokyklos viršininko pareigas;  

1921 m. sausio 1 d. – 1923 m. rugsėjo 1 d. – kartu ėjo ir Kauno įgulos viršininko pareigas; 

1926 m. rugpjūčio 28 d. – suteiktas generolo laipsnis ir dėl pablogėjusios sveikatos, jo paties prašymu buvo išleistas į atsargą;  
Įsitraukė į visuomeninę veiklą, iki 1928 m. rudens priklausė Lietuvos ūkininkų kooperatyvų sąjungos valdybai, taip pat buvo renkamas į Katalikų veikimo centro revizijos komisiją;  

Buvo renkamas Karininkų ramovės garbės teismo nariu;   

1936 m. gruodžio 31 d. – sulaukęs nustatyto amžiaus, paleistas į dimisiją; 

1940 m. birželio 15 d. – Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą liko Lietuvoje; 

1940 m. liepos 4 d. – NKVD darbuotojams sufabrikavus bylą buvo įtrauktas į sovietų valdžiai nelojalių asmenų sąrašą;  

1941 m. birželio 12 d. – buvo areštuotas ir tardytas; 

1941 m. birželio 21 d. – pasirašytas nutarimas dėl įkalinimo tardymo laikotarpiui už nusikaltimą pagal RSFSR baudžiamojo kodekso 58-2-11 straipsnį, buvo įkalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime;  

1941 m. birželio 22 d. – Birželio sukilimo metu buvo išvaduotas iš Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo; 

Nacistinės Vokietijos okupacijos metais prisidėjo gelbėjant žydus;  

1943 m. liepos 16 d. – mirė Savitarpinės pagalbos ligoninėje, Kaune; 

1943 m. liepos 18 d. – palaidotas Raudondvario senosiose kapinėse, Kauno rajone;

1990 m. rugpjūčio 2 d. – generolas Jonas Galvydis-Bykauskas, kaip neteisėtai suimtas, jo veiksmuose neradus nusikaltimo sudėties, buvo reabilituotas;  

ORGANIZACIJŲ, ASOCIACIJŲ NARYS 

Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys; 

Katalikų veikimo centro narys;  

Lietuvos ūkininkų kooperatyvų sąjungos narys; 

ĮVERTINIMAI, APDOVANOJIMAI, ATMINIMO ĮAMŽINIMAS 

1926 m. – apdovanotas Vyties kryžiaus II rūšies 1-ojo laipsnio ordinu; 

1928 m. – apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio medaliu;

1928 m. lapkričio 23 d. – apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu; 

1929 m. – apdovanotas Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu;

1940 m. – apdovanotas Lietuvos kariuomenės savanorių kūrėjų medaliu; 

Tarnaudamas Rusijos imperijos kariuomenėje buvo apdovanotas: Šv. Vladimiro 4-ojo laipsnio, Šv. Anos 3-ojo ir 2-ojo laipsnių, Šv. Stanislovo 3-ojo ir 2-ojo laipsnių ordinais;  

Buvo apdovanotas Bulgarijos ir Persijos valstybės ordinais;   

2010 m. lapkričio 16 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos bibliotekoje buvo atidaryta Generolo Jono Galvydžio-Bykausko karinės literatūros skaitykla;  

Vilniaus mieste, Žirmūnų seniūnijoje, yra gatvė pavadinta Jono Galvydžio vardu; 

RAŠYTINIS PALIKIMAS 

Nemažai rašė į kariuomenės spaudą, ypač „Mūsų žinyną“, rašė straipsnius pėstininkų taktikos, šaudybos klausimais, publikavo atsiminimus, taip pat bendradarbiavo žurnaluose „Kardas“, „Karys“, laikraščiuose „XX amžius“, „Laisvoji Lietuva“, „Lietuvos aidas“ ir kt.  Pasirašinėjo slapyvardžiai „G. B.“ ir „Pasaulietis“.  

Knygų autorius: 

Iš kulkosvaidžio šaudymo kursas / Galvydis-Bykauskas, Nastopka, Bobelis. – B.v. : B. l., [1920] (Kaunas : Valstybės sp.]). – [8] p. 

Lietuva pasauližiūrų kovoje / Pasaulietis [Jonas Galvydis-Bykauskas]. – Kaunas: Paulina Kybartaitė, 1936 (K.: „Žaibo“ sp.). – 201, [1] p.;

Komunizmas Ispanijoje/ Jonas Galvydis-Bykauskas. – 1939. 

Marksizmas pavojuje: istoriški keliai ir kryžkelės / ats. gen. Jonas Galvydis-Bykauskas. – Kaunas: Išleido J. D., 1939 (1940?). – 48 p.

Šaltiniai ir literatūra: 

1920-05-15 (1 posėdis), 1920-05 20 (9 posėdis), 1921-12-17 (152 posėdis), Steigiamojo Seimo darbai, Kaunas, Kaunas, 1920–1922.

A. a. Galvydis-Bykauskas palaidotas Raudondvaryje, Karys, 1943-07-24, Nr. 30, p. 184.

Adomaitienė, Irena. Jono Galvydžio-Bykausko bibliografija, Generolas Jonas Galvydis-Bykauskas 1864–1943, Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2014, p. 91–100. 

Galvydis-Bykauskas Jonas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 20.

Išstojusių ir naujai įstojusių Steigiamojo Seimo narių sąrašas, Kaunas, 1922 m. sausio 27 d., Vyriausybės žinios, 1923-03-10, Nr. 80, p. 2.  

Jakštys, Gintautas. Karo mokyklos viršininkas gen. Jonas Galvydis-Bykauskas, Generolas Jonas Galvydis-Bykauskas 1864–1943, Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2014, p. 69–90. 

Jonas Galvydis Bykauskas 1864–1943, CEMETY, https://cemety.lt/public/deceaseds/994024?type=deceased (žr. 2022-09-30). 

Raštikis, Stasys. Lietuvos kariuomenės pirmajam pulko vadui gen. Galvydžiui-Bykauskui mirus, Karys, 1943-07-24, Nr. 30, p. 184. 

Steigiamojo Seimo narių sąrašas, Kaunas, 1920 m. gegužės 14 d., Laikinosios Vyriausybės žinios, 1920-05-16, Nr. 31, p. 3–4.  

Surgailis, Gintautas. Generolas Jonas Galvydis-Bykauskas, Generolas Jonas Galvydis-Bykauskas 1864–1943, Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2014, p. 7–16. 

Tupėnienė, Konstancija Janina. Generolo Jono Galvydžio-Bykausko biografijos faktai ir naujausi tyrimai, Generolas Jonas Galvydis-Bykauskas 1864–1943, Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2014, p. 35–68. 

Utenos VI Rinkimų Apygardos kandidatų Sąrašas Nr. 6, Laisvė, 1920-04-01, p. 1.  

Veilentienė, Audronė. Galvydis-Bykauskas Jonas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 148–149. 

Žymūs Užpalių krašto žmonės. Galvydis-Bykauskas Jonas, Užpalių seniūnijos ir bendruomenės svetainė, http://www.uzpaliai.lt/zymus-uzpaliu-krasto-zmones/20-galvydis-bykauskas-jonas (žr. 2022-09-30).

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius