Steigiamojo Seimo narys
(1920 05 15 – 1922 11 13)

Gimė 1878 m. sausio 2 d. Ukmergės apskr., Kurklių valsč., Užunvėžių kaime.

1886-1887 m. mokėsi Kurklių pradžios mokykloje.

1889-1894 m. Palangos progimnazijoje, 1894-1898 m. Šiaulių gimnazijoje.

Nuo 1898 m. studijavo Peterburgo technologijos institute. Studijas baigė 1908 m., įgijo inžinieriaus technologo diplomą.

Studijų metais įsitraukė į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) veiklą (narys nuo 1900).

1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, buvo išrinktas jo vicepirmininku.

1908 m. Samaros gubernijoje, Petro Vileišio vadovaujamas, statė tiltus Volgos–Bugulmos geležinkelyje, vėliau darbo Kursko gubernijoje.

1912 m. grįžo į Lietuvą, atvyko į Vilnių. Dirbo miesto savivaldybės kanalizacijos skyriuje.

1917 09 18-22 dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Išrinktas vienu iš 20 Lietuvos Tarybos narių.

1917 11 02-10 lietuvių konferencijos Berne (Šveicarija) dalyvis.

1918 02 16 Nepriklausomybės Akto signataras.

1918 12 subūrė Utenos apskrities savivaldybę ir buvo jos valdybos pirmininkas. Vėliau dirbo Prekybos ir pramonės ministerijoje.

IV Mykolo Sleževičiaus (1919 04 12 – 1919 10 07) ministrų kabinete ėjo Tiekimo ir maitinimo ministro pareigas.

Į Steigiamąjį Seimą išrinktas IV (Utenos) rinkimų apygardoje. Opozicinės LSDP frakcijos lyderis.

I-ojo (1922 11 13 – 1923 03 13), II-ojo (1923 06 05 – 1926 06 02) ir III Seimo (1926 06 02 – 1927 04 12) narys.

1923-1938 m. dirbo Kauno miesto savivaldybės Kanalizacijos ir vandentiekio skyriaus vedėju. Vadovavo vandentiekio ir kanalizacijos projektavimo ir tiesimo darbams Kaune. Parengė Šiaulių miesto vandentiekio projektą, buvo kanalizacijos projektų ekspertas Marijampolėje, Vilkaviškyje, Panevėžyje.

Nuo 1923 m. dėstė Lietuvos universiteto Technikos fakultete. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto ordinarinis profesorius (1939), Kauno VDU garbės daktaras, Technikos fakulteto dekanas (1941-1943).

1917-1919 m. „Darbo balso”, 1919-1933 m. „Socialdemokrato” redaktorius. (LSDP periodiniai leidiniai). 1943-1945 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK'o) pirmininkas.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, vėliau išvyko į JAV (1951). Toliau aktyviai dalyvavo lietuvių politinėje veikloje.

Mirė 1964 m. gruodžio 16 d. JAV, 1996 m. urna su S. Kairio palaikais perlaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Literatūra

Kairys Steponas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 26.

Kairys Steponas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1957, t. 10, p. 252-254.

Ilgūnas G., Steponas Kairys, Vilnius, 2002.

Ilgūnas G., Steponas Kairys, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920-1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 179-182

Ilgūnas G., Steponas Kairys, Lietuvos Lietuvos Respublikos Seimų I (1922-1923), II (1923-1926), III (1926-1927), IV (1936-1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 304-307.