Vladas Požėla (1879-1960)
|
Steigiamojo Seimo narys |
Gimė 1879 m. balandžio 9 d. Šiaulių apskr., Žeimio valsč., Steigvilių kaime. 1900 m. baigė Mintaujos gimnaziją. Už dalyvavimą lietuviškos spaudos platinime, 1901 m. ištremtas į Smolenską. 1903 m. grįžo į Šiaulius, dirbo grafo V. Zubovo Šiaulių ekonomijos archyve. Įsitraukė į socialdemokratų partijos veiklą. 1905-1906 m. aktyviai dalyvavo revoliuciniame judėjime. 1906 m. svetima pavarde įstojo į Tartu universitetą. Carinės valdžios suimtas ir 1910-1911 m. kalintas. 1912 m. grįžo studijoms į Tartu universitetą. Dėl I pasaulinio karo studijas baigė tik 1917 m. 1913 m. „Vilnies” (Rygoje) steigėjas ir „Tiesos” laikinasis redaktorius. Bendradarbiavo „Darbininkų balse”, „Drauge”, „Naujienose”, „Ūkininke”, „Varpe”, „Skarde”, „Socialdemokrate”. 1919 m. dirbo Lietuvos laikinojoje revoliucinėje darbininkų ir valstiečių vyriausybėje, tačiau nusivylęs bolševizmo idėjomis grįžo į Kauną. Tais pačiais metais įstojo į Lietuvos Šaulių sąjungą, dalyvavo LSDP veikloje. Į Steigiamąjį Seimą išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje. Priklausė LSDP frakcijai. I-ojo (1922 11 13 – 1923 03 13) narys. XIII Mykolo Sleževičiaus (1926 06 15 – 1926 12 17) Ministrų kabinete – vidaus reikalų ministras. 1922-1941 m. Kaune dirbo prisiekusiuoju advokatu. 1932-1941 m. AB „Pienocentro“ ir Tarptautinio banko juriskonsultas. 1940 m. Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas. Išleido knygų teisės klausimais, parašė atsiminimų. 1941 m. išvyko į Vokietiją, 1949 m. – į Australiją. Mirė 1960 m. rugsėjo 21 d. Adelaidėje (Australija). | |
Literatūra Požėla Vladas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 44. Požėla Vladas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1960, t. 22, p. 385-386. Mitrulevičius G., Požėla Vladas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920-1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 277-280. Mitrulevičius G., Požėla Vladas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922-1923), II (1923-1926), III (1926-1927), IV (1936-1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 411. |
Vilma Akmenytė-Ruzgienė