ABRAMAVIČIUS Dovas Beras Menašė (1869–1942)

Vardas ir pavardė – Dovas Beras Menašė ABRAMAVIČIUS (Dov Ber Menashe Abramovich)

Gimimo data ir vieta – 1869 m. kovo 7 d., Telšiai 

Mirties data ir vieta – 1942 m. žuvo Šiaulių gete (kitu liudijimu – 1943 m.) 

Palaidojimo vieta – nežinoma 

Profesija – teisininkas (kandidatuodamas į Seimą prisistatė fotografu) 

Tautybė – žydas, judėjas 

Tėvai – nėra duomenų, kilęs iš miestiečių 

Šeiminė padėtis – vedęs, žmona – Dusha, turėjo keturis vaikus. Sūnūs: Azrielis, Jonas, Icchakas ir dukra – Cilė. Holokausto metu žuvo žmona, vaikai ir anūkai 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

II Seimo (1923–1926) narys – 1925 m. rugsėjo 29 d. – 1926 m. birželio 2 d.

Seimo nario veikla:  

II Seimo (1923–1926) narys – 1925 m. rugsėjo 29 d. – 1926 m. birželio 2 d.

Rinkimų apygarda:

Kandidatavo I (Marijampolės) rinkimų apygardoje pagal „Suvienytų mažumų (Žydų, vokiečių, rusų ir valstiečių baltgudžių)“ sąrašą Nr. 8 (jame buvo įrašytas 12-u),  taip pat kandidatavo III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal „Suvienytų mažumų bloko (Žydų, vokiečių, rusų ir valstiečių baltgudžių)“ sąrašą Nr. 7 (jame buvo įrašytas – 12-u),  IV (Telšių) rinkimų apygardoje pagal „Suvienytų mažumų (Žydų, vokiečių, rusų ir valstiečių baltgudžių)“ sąrašą Nr. 13 (jame buvo įrašytas – 10-u),  V (Panevėžio) rinkimų apygardoje pagal „Suvienytų mažumų (Žydų, vokiečių, rusų ir valstiečių baltgudžių)“ sąrašą Nr. 13 (jame buvo įrašytas – 14-u),  išrinktas nebuvo. 

Seimo nariu tapo 1925 m. rugsėjo 29 d., Seimo posėdyje perskaitęs Seimo nario priesaikos (šiuo atveju pasižadėjimo) tekstą. Seimo nariu tapo po to kai Seimo nario mandato atsisakė Joselis Šloimė Kaganemanas, taip pat Seimo nariais atsisakė būti kiti eilėje įrašyti kandidatai: Jonas Cigleris, Henrikas Landau, Mordchelis Mandelbrantas, Jurgis Bistromas; 

Frakcija:  

Žydų frakcija 

Seimo prezidiumo narys: nebuvo 

Seimo Seniūnų sueigos narys: nebuvo 

Seimo komisijų narys: nebuvo 

Paklausimai, pasisakymai: 

Per trumpą darbo laikotarpį Seime viešai iš Seimo tribūnos nepasisakė. Svarbiais Antrojo Seimo (1923–1926) kadencijos pabaigoje svarstytais klausimais kolegialiai palaikė Žydų frakcijos poziciją. 

Išsilavinimas 

Lankė žydų pradžios mokyklą Telšiuose; 

1903 m. – eksternu išlaikė Kauno žydų berniukų gimnazijos egzaminus, gimnazijoje mokėsi neakivaizdžiai; 

Pirmojo pasaulinio karo metais savarankiškai studijavo teisę, buvo Fedšteino teisės instituto Maskvoje klausytojas; 

1918 m. – eksternu išlaikė valstybinius egzaminus Kijevo Šv. Vladimiro universiteto Teisės fakultete ir įgijo teisininko diplomą. 

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla 

1904–1915 m. – Raseinių žydų bendruomenės rabinas; 

1918–1940 m. – religinio sionizmo krypties „Mizrachi“ organizacijos narys; 

1918 m. liepos 31 d.–1919 m. – Kijevo teismo rūmų prisiekusiųjų advokatų padėjėjas, 

1920–1921 m. – prisiekusiojo advokato, Lietuvos Steigiamojo Seimo nario Nachmano Fridmano padėjėjas (šias pareigas ėjo iki jo mirties); 

1921–1923 m. – prisiekusiojo advokato, Lietuvos Steigiamojo Seimo nario Ozerio Finkelšteino padėjėjas; 

1923 m. gruodžio 9 d.–1940 m. – prisiekusysis advokatas Šiauliuose, advokatų kolegijos narys; 

1925 m. rugsėjo 29 d.–1926 m. birželio 2 d. – Lietuvos Respublikos II Seimo (1923–1926) narys; 

Baigęs darbą Lietuvos Respublikos Seime grįžo į Šiaulius, vertėsi advokato praktika; 

1931 m. lapkričio 17 d. – sakė kalbą Šiaulių žydų ir lietuvių protesto mitinge, kuriame buvo pasmerkti žydų pogromai Lenkijoje;  

1933 m. – įtraukas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintą advokatų sąrašą;  

1937 m. sausio 31 d. – dalyvavo Kaune vykusiame pasitarime dėl Lietuvos žydų bendruomenių steigimo, buvo komisijos, rengusios šio susirinkimo rezoliuciją, narys;  

1938 m. vasario 16 d. – skaitė paskaitą Šiaulių žydų bendruomenės surengtame iškilmingame minėjime, skirtame pažymėti Lietuvos valstybės atkūrimo 20-metį;  

1938 m. balandžio mėn. – buvo išrinktas į Šiaulių žydų komitetą rinkti aukoms Ginklų fondui.

1940 m. birželio 15 d., Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, liko Lietuvoje; 

Nacistinės Vokietijos okupacijos metu buvo įkalintas Šiaulių gete; 

1942 m. – žuvo Šiaulių gete (kitu liudijimu mirties data – 1943 m.). 

Organizacijų, asociacijų narys

Advokatų kolegijos narys;  

Draugijos „Ezra“ narys (valdybos pirmininkas);   

Religinio sionizmo krypties organizacijos „Mizrachi“ narys.  

Įvertinimai ir apdovanojimai 

1930 m. gruodžio 31 d. – Vytauto Didžiojo ordino 2-ojo laipsnio medalis.  

Rašytinis palikimas

Nėra duomenų 

Šaltiniai ir literatūra:

„Oze“ sukaktuvių iškilmingas minėjimas, Apžvalga, 1937, kovo 7, p. 1. 

1925 m. rugsėjo 29 d., 196 posėdis, Seimo stenogramos, Kaunas, 1923–1926. 

Advokatų sąrašas, Vyriausybės žinios, 1933, Nr. 424, p. 2–3. 

Bendikaitė, Eglė. Abramavičius Dovas Beras Menašė, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografijos žodynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 186. 

Ber Menasche Abramovich, The Central Database of Shoah Victims' Names, https://yvng.yadvashem.org/nameDetails.html?language=en&itemId=1393387, žr. 2021-12-29. 

Bere Dov Menashe Abramovitz, The Central Database of Shoah Victims' Names, https://yvng.yadvashem.org/nameDetails.html?language=en&itemId=5870564#!prettyPhoto, žr. 2021-12-29.  

Bliuminas, Arkadijus. Žydų frakcija Lietuvos Seimuose 1920–1927 m., Vilnius, 2003.  

Didelis žydų ir lietuvių visuomenės protesto mitingas Šiauliuose, Šiaurės Lietuva, 1931, lapkričio 22, p. 1.

I Apygardos rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1923, balandžio 26, p. 5.

III Apygardos rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1923, balandžio 4, p. 4–6. 

IV Apygardos rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1923, balandžio 24, p. 5.

Seimo atstovų sąrašo pakeitimas, Vyriausybės žinios, 1925, Nr. 206, p. 4.

Šiaulių žydai aukoja Ginklų Fondui, Apžvalga, 1938, balandžio 24, p. 1. 

Už nuopelnus Lietuvai: 1918–1940 metais Lietuvos Respublikos ordinais ir medaliais pažymėtų Lietuvos ir užsienio piliečių sąrašas, sudarė Vilius Kavaliauskas, Vilnius: Daigai, 2003.

V Apygardos rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1923, balandžio 25, p. 6–7. 

Vasario 16 d. proga apdovanojo, Šiaurės Lietuva, 1931, kovo 8, p. 1. 

Vidučinskis, J. Šiaulių žydai iškilmingai minėjo vasario 16-tą, Apžvalga, 1938, vasario 27, p. 11. 

Žydų visuom. atstovų pasitarimas pasisakė už bendruomenių steigimą, Apžvalga, 1937, vasario 7, p. 1, 6. 

Абрамович, Дов Бер Менаше, Википедия, https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%90%D0%B1%D1%80%D0%B0%D0%BC%D0%BE%D0%B2%D0%B8%D1%87,_%D0%94%D0%BE%D0%B2_%D0%91%D0%B5%D1%80_%D0%9C%D0%B5%D0%BD%D0%B0%D1%88%D0%B5, žr. 2021-12-29. 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius