PETRULIS Vytautas (1890–1941)

 

 

Vardas ir pavardė – Vytautas PETRULIS 

Gimimo data ir vieta – 1890 m. vasario 23 d., Kateliškių kaimas, Vabalninko valsčius, Biržų apskritis  

Mirties data ir vieta – 1941 m. gruodžio 3 d. sušaudytas tremtyje Uchtos apylinkėse (Komijos ASSR)  

Palaidojimo vieta – nežinoma 

Profesija – ekonomistas 

Tautybė – lietuvis (katalikas) 

Tėvai – Juozas Petrulis ir Izabelė Jankevičiūtė-Petrulienė, pasiturintys ūkininkai, vyresnysis brolis – kunigas Alfonsas Petrulis – 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, seserys – Adelė Balsevičienė ir Emilija Peseckienė  

Šeiminė padėtis – vedęs, žmona – Ona Liutkutė-Petrulienė, vaikai – Algirdas, Vytautas ir Mindaugas 

 

---

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

Antrojo Seimo (1920–1922) narys – 1923 m. birželio 5 d.–1926 m. birželio 2 d. 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS

Antrojo Seimo (1920–1922) Pirmininkas – 1925 m. rugsėjo 25 d. – 1926 m. vasario 9 d.

 

---

 

SEIMO NARIO VEIKLA: 

Antrojo Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d.–1926 m. birželio 2 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

Išrinktas III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos ūkininkų sąjungos sąrašą Nr. 1 (jame įrašytas pirmu), jo kandidatūra buvo iškelta ir VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos ūkininkų sąjungos sąrašą Nr. 1 (sąraše įrašytas aštuntu);  

FRAKCIJA: 

Priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijai; 

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: 

1925 m. rugsėjo 25 d. – 1926 m. vasario 9 d. – Seimo Pirmininkas;

1925 m. rugsėjo 25 d. – išrinktas nuolatinio Seimo Prezidiumo nariu – Seimo Pirmininku; 

Lietuvos Respublikos Prezidentui Aleksandrui Stulginskiui išvykus į užsienį, Seimo Pirmininkas Vytautas Petrulis jį pavadavo – laikinai ėjo Respublikos Prezidento pareigas. Iš Seimo Pirmininko pareigų pasitraukė po kilusio bankų skandalo; 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: 

Būdamas Seimo Prezidiumo nariu buvo ir Seniūnų sueigos narys; 

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

1923 m. birželio 8 d. – 1923 m. spalio 5 d. – Ekonominės komisijos narys;  

PAKLAUSIMAI, PASISAKYMAI: 

Vytautas Petrulis kaip ministras dažnai dalyvaudavo dar Pirmojo Seimo (1922–1923) posėdžiuose, pristatydamas ir komentuodamas ministerijoje parengtus įstatymus. dažnai pristatydavo ir komentuodavo su finansais susijusių įstatymų projektus. Antrojo Seimo (1923–1926) posėdžiuose Vytautas Petrulis dažnai pristatydavo ir komentuodavo su finansais susijusių įstatymų projektus, taip pat jam teko dažnai atsakinėti į atstovų paklausimus ne tik kaip finansų ministrui, bet ir kaip Ministrui Pirmininkui. Jis yra atsakęs į kelioliką Seimo narių paklausimų. 

1923 m. liepos 6 d. – pristatė vėluojantį 1923 metų valstybės biudžetą; 

1923 m. lapkričio 30 d. – pristatė 1924 metų valstybės biudžetą; 

1925 m. vasario 6 d. – pristatė savo sudaryto XI Ministrų Kabineto deklaraciją; 

 

 

---

 

IŠSILAVINIMAS 

1900 m. – baigė Kupiškio pradžios mokyklą;  

Remiamas brolio tęsė mokslus Mintaujos (dabar – Jelgava, Latvija) gimnazijoje; 

1904 m. – pašalintas iš paskutiniosios Mintaujos gimnazijos klasės už revoliucinę veiklą ir anticarines nuotaikas. Metus mokytojavo, gimnazijos baigiamuosius egzaminus išlaikė eksternu; 

1910–1916 m. – studijavo Maskvos komercijos institute, baigęs įgijo ekonomisto specialybę;  

 

 

POLITINĖ, VISUOMENINĖ, PROFESINĖ IR KULTŪRINĖ VEIKLA

Dalyvavo Lietuvių studentų draugijos Maskvoje veikloje; 

Baigęs Maskvos komercijos institutą dirbo Maskvoje, Petrapilyje (dabar – Sankt Peterburgas), Voroneže;  

1916 m. – apsigyveno Voroneže, kur buvo susitelkusi lietuvių, Pirmojo pasaulinio karo pabėgėlių bendruomenė;  

Dirbo Lietuvių draugijoje nukentėjusiems nuo karo šelpti. Organizavo buhalterinės apskaitos kursus prie Voronežo lietuvių gimnazijos; 

1917 m. – priklausė Demokratinės tautos laisvės santaros (Santaros) partijai, buvo išrinktas jos Centro Komiteto nariu, tapo iždininku;  

1917 m. birželio 9–16 d. – dalyvavo Lietuvių seime Petrapilyje;  

1917 m. lapkričio 29 d. – išrinktas Lietuvių vyriausiosios tarybos Rusijoje nariu, atstovavo Santaros partijai;  

1918 m. kovo mėn. – grįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje;  

1918 m. – dirbo dienraščio „Lietuvos aidas“ žurnalistu;   

1918 m. lapkričio 27 d. – kooptuotas į Lietuvos Valstybės Tarybą, kaip Santaros partijos atstovas. Buvo paskirtas Lietuvos Valstybės Tarybos Finansų komisijos nariu (komisija rūpinosi bankų steigimo reikalai); 

1918 m. rudenį – pradėjo dirbti Lietuvos Valstybės Ministrų Kabineto kanceliarijoje;  

1919 m. kovo 12 d.–1919 m. balandžio 12 d. – Lietuvos Valstybės finansų ministerijos valdytojas (III Ministrų Kabinetas, Ministras Pirmininkas – Pranas Dovydaitis), pavadavo tuo metu užsienyje buvusį ministrą Martyną Yčą; 

1919 m. balandžio mėn. – paskirtas Lietuvos Valstybės Tarybos sekretoriumi;  

1919 m. rugsėjo 6 d. – paskirtas pirmuoju tik Bendrojo statistikos departamento direktoriumi; 

1919 m. lapkričio–gruodžio mėn. – ėjo kultūros ir politikos laikraščio „Tauta“ redaktoriaus pareigas;  

1919 m. gruodžio 12 d.–1922 m. rugpjūčio mėn. – Lietuvos Prekybos ir pramonės banko valdybos narys;  

1920 m. pradžia–1922 m. vidurys – Lietuvos prekybos ir pramonės banko Klaipėdos skyriaus direktorius (šio skyriaus steigėjas);   

1922 m. – tapo Lietuvos ūkininkų sąjungos nariu;    

1922 m. rugpjūčio 21 d.–1923 m. vasario 23 d. – Lietuvos Respublikos finansų, prekybos ir pramonės ministras (VII Ministrų Kabinetas, Ministras Pirmininkas – Ernestas Galvanauskas). Ženkliai prisidėjo įvedant nacionalinę Lietuvos valiutą – litą, jo parašo faksimilė buvo atspausdinta ant Lietuvos banko laikinųjų lito banknotų, išleistų 1922 m. rugsėjo 10 d.;  

1923 m. vasario 22 d.–1923 m. birželio 29 d. – Lietuvos Respublikos finansų, prekybos ir pramonės ministras (VIII Ministrų Kabinetas, Ministras Pirmininkas – Ernestas Galvanauskas);  

1923 m. birželio 5 d.–1926 m. birželio 2 d. – Lietuvos Respublikos Antrojo Seimo (1920–1922) narys;  

1923 m. birželio 29 d.–1924 m. birželio 18 d. – Lietuvos Respublikos finansų, prekybos ir pramonės ministras (IX Ministrų Kabinetas, Ministras Pirmininkas – Ernestas Galvanauskas);  

1924 m. birželio 18 d.–1925 m. vasario 4 d. – Lietuvos Respublikos finansų ministras (X Ministrų Kabinetas, Ministras Pirmininkas – Antanas Tumėnas);  

1925 m. vasario 4 d.–1925 m. rugsėjo 25 d. – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas (vadovavo XI Ministrų Kabinetui), kartu ėjo ir Finansų ministro pareigas; 

1925 m. rugsėjo 25 d.–1926 m. vasario 9 d. – Lietuvos Respublikos Antrojo Seimo (1920–1922) Pirmininkas. Kilus bankų skandalui pasitraukė iš užimamų pareigų; 

1926 m. – nusišalino nuo politinės veiklos, ūkininkavo tais pačiais metais įsigytame Julijanavos dvare prie Aleksoto, pavyzdingai tvarkė 103 ha pienininkystės ūkį;  

1932 m. gegužės 27 d. – po ilgų teisminių nagrinėjimų Vyriausiasis tribunolas skyrė Vytautui Petruliui du metus kalėjimo (jam buvo priskirti tikri ar pramanyti nusikaltimai: finansinis piktnaudžiavimas, žalos valstybės iždui padarymas, indėlio atsiėmimas iš Lietuvos prekybos ir pramonės banko, prieš jam žlungant ir kt.). Iškalėjęs pusantro mėnesio, pagal malonės prašymą buvo paleistas;  

1937 m. – prisidėjo įkuriant Prekybos ir eksporto bendrovę „Prekyba“, buvo jos pirmininkas. 

1940 m. birželio 15 d., Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, liko Lietuvoje, gyveno Kaune; 

1940 m. liepos 30 d. – okupacinės Vidaus reikalų ministerijos Valstybės saugumo departamento sprendimu buvo suimtas ir įkalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime; 

1941 m. kovo 1 d. – Ypatingasis pasitarimas prie SSRS NKVD Vytautą Petrulį kaip „socialiai pavojingą elementą“ išvežė į pataisos darbų stovyklą Komijos ASSR; 

1941 m. – Komijos ASSR Aukščiausiojo Teismo prie NKVD Uchto-Ižemsko pataisos darbų stovyklos (Uchtižemlag) sprendimu nuteistas mirties bausme;

1941 m. gruodžio 3 d. – sušaudytas Uchtos apylinkėse, Komijos ASSR. Palaidojimo vieta nežinoma.

 

 

ORGANIZACIJŲ, ASOCIACIJŲ NARYS 

Demokratinės tautos laisvės santaros partijos „Santara“ narys (Centro komiteto narys); 

Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti narys; 

Lietuvių studentų draugijos Maskvoje narys; 

Lietuvos ūkininkų sąjungos narys; 

Prekybos ir eksporto bendrovės „Prekyba“ narys (pirmininkas). 

 

 

ĮVERTINIMAI, APDOVANOJIMAI, ATMINIMO ĮAMŽINIMAS

1997 m. lapkričio 12 d. – 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Alfonso Petrulio ir jo brolio Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko ir Seimo Pirmininko Vytauto Petrulio gimtosios sodybos vieta Kateliškių kaime (Vabalninko seniūnija, Biržų rajonas) buvo traukta į Kultūros vertybių registrą; 

 

 

RAŠYTINIS PALIKIMAS 

Vytautas Petrulis paliko žymę Lietuvos žurnalistikos istorijoje. Pirmojo pasaulinio karo metais ėmė rašyti straipsnius būsimos nepriklausomos Lietuvos valstybės ekonomikos ir ūkio klausimais. Prisidėjo leidžiant Demokratinės tautos laisvės santaros (Santara) partijos leidinį „Santara“. 1919 m. įsteigė ir kurį laiką redagavo nepartinį kultūros ir politikos laikraštį „Tauta“. Bendradarbiavo dienraštyje „Lietuvos aidas“. Paskelbė straipsnių ekonomikos ir finansų klausimais leidiniuose „Tauta“, „Mūsų ūkis“, „Lietuvos ūkis“, „Rytas“, „Lietuva“. Geopolitikos klausimais paskelbė straipsnių žurnale „Naujoji Romuva“. Vertino ir rėmė meną, rėmė literatūros žurnalų „Pradai ir žygiai“, „Gairės“, „Barai“ leidimą.  

 

 

Šaltiniai ir literatūra: 

1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Alfonso Petrulio ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Vytauto Petrulio gimtosios sodybos vieta, Kultūros vertybių registras, https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/EFD10D1F-D696-4673-8127-1E8EBACAC630, žr. 2021-12-28.

Blažytė-Baužienė Danutė. Petrulis Vytautas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 399–406. 

Galva Gediminas. Sušaudytas Uctos apylinkėse. Vytautas Petrulis (1890.2.3–1942), Draugas, 1960, vasario 26, p. 3; ten pat, 1960, vasario 27, p. 3, 5. 

III Apygardos rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1923, balandžio 25, p. 4–6.

K. P. Naujas Ministerių Kabinetas, Draugas, 1925, vasario 17, p. 2. 

Kerulis L. Nepriklausomos Lietuvos ministrų likimai, Draugas, 1980, spalio 11, p. 3. 

Kirša Faustas. Vytautą Petrulį prisiminus, Draugas, 1959, sausio 10, d. 2, Mokslas, menas, literatūra, p. 5. 

Lietuvos Respublikos Prezidento Aktas Nr. 160, Kaunas, 1925 m. rugsėjo 19 d., Vyriausybės žinios, 1925, Nr. 205, p. 1.

Lietuvos Respublikos Prezidento Aktas Nr. 18, Kaunas, 1925 m. vasario 4 d., Vyriausybės žinios, 1925, Nr. 191, p. 5.

Lietuvos Respublikos Prezidento Aktas Nr. 32, Kaunas, 1923 m. vasario 22 d., Vyriausybės žinios, 1923, Nr. 124, p. 1.

Lietuvos Respublikos Prezidento Aktas, Nr. 105, Kaunas, 1924, birželio 18 d., Vyriausybės žinios, 1924, Nr. 165, p. 1. 

Lietuvos Respublikos Prezidento Aktas, Nr. 17, Kaunas, 1925 m. vasario 3 d., Vyriausybės žinios, 1925, Nr. 191, p. 6.

Lietuvos Respublikos Prezidento Aktas, Nr. 68, Kaunas, 1923 m. birželio 29 d., Vyriausybės žinios, 1923, Nr. 135, p. 1.

Lietuvos Respublikos Prezidento įsakymas, Nr. 92, Kaunas, 1922 m. rugpjūčio 21 d., Vyriausybės žinios, 1922, Nr. 104, p. 3. 

Lietuvos Seimas pradėjo rudens sesiją, Draugas, 1925, spalio 10, p. 1. 

Liulevičius, Vincentas. Tautos istorijos pabiros. Nepriklausomybės paruošoje prieš 50 metų, Draugas, d. 2, Mokslas, menas, Literatūra, 1967, birželio 24, p. 2. 

Mikšys P. Lietuvos svečio G. Merkio pranešimas, Draugas, 1989, lapkričio 14, p. 5. 

Ministerio Kabineto sudarymo aktas, Kaunas, 1924 m. birželio 18 d., Vyriausybės žinios, 1924 m., Nr. 165, p. 1.

Naujas Ministerių Kabinetas, Kaunas, 1919 m. kovo 11 d., Laikinosios Vyriausybės žinios, 1919, Nr. 5, p. 1.

Petrulis Vytautas, Lietuvių enciklopedija, Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1960 , t. 22, p. 417. 

Raštas Ministrui Pirmininkui Pranui Dovydaičiui, Kaunas, 1919 m. kovo 12 d., Laikinosios Vyriausybės žinios, 1919, Nr. 5. p. 1. 

Seimas išrinktas, Draugas, 1923, birželio 19, p. 1. 

Seimo narių sąrašas, Kaunas, 1923 m. gegužės 27 d., Vyriausybės žinios, 1923, Nr. 133, p. 1–2. 

Seimo Stenogramos, Kaunas, 1923–1926. 

Svarauskas Artūras. Petrulis Vytautas, Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografinis žodynas, sudarė Algis Bitautas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016, p. 308–312. 

Svarbiausieji Lietuvos rupesniai (Pasikalbėjimas su Ministru Pirmininku ir Finansų ministru Vytautu Petruliu), Draugas, 1925, kovo 26, p. 2. 

Terleckas Vladas. Kontraversiškasis Vytautas Petrulis, Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940, Vilnius, 2001, p. 244–251. 

VI apygardos rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1923, gegužės 5, p. 5–6.

Vytautas Petrulis, Lietuvos Respublikos Ministras pirmininkas 1925 m. vasario 4 d.- rugsėjo 25 d., Lietuvos ypatingojo archyvo saugomų skaitmeninių vaizdų archyvas, https://lyavaizdai.archyvai.lt/vaizdai/3/p6320/doc3679, žr. 2021-12-28. 

 

 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius