|
Iki 1922 m. – pasirašydavo Valimavičiaus pavarde.
Gimė 1887 m. lapkričio 29 d. Tverijoniškių viensėdyje (Šiluvos valsčius, Raseinių apskritis) valstiečių šeimoje.
1907 m. baigė Šiaulių gimnaziją.
Išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas.
Čikagoje ir Filadelfijoje dirbo buhalteriu.
1912 m. – baigė Kauno dvasinę seminariją. Įšventintas į kunigus (1929 m. atsisakė kunigystės).
1912–1914 m. – Pvandenės parapijos, Josvainių vikaras.
1914 m. pasitraukė į Rusijos gilumą.
1916 m. išvyko į Šveicariją.
1922 m. – baigė Friburgo (Šveicarija) universiteteo Teisės fakultetą.
1921 m. – baigė politinių ekonominių mokslų mokyklą.
Aktyvus visuomenės veikėjas. Pavandenės ir Josvainių parapijose steigė blaivystės draugijas, vartototjų bendroves, ūkininkų ratelius. Nuo 1923 m. Lietuvos krikščionių katalikų partijos narys. LKDP Kauno miesto skyriaus pirmininkas.
1914 m. – Kooperatyvų sąjungos Šiauliuose įkūrėjas (turėjusią suvienyti Kauno gubernijos kooperatyvus).
1918–1919 m. – Lietuvos atstovybėje Paryžiuje tarnautojas.
1922 m. grįžo į Lietuvą.
Organizavo I Seimo rinkimus Raseinių rinkimų apygardoje.
Į II Seimą išrinktas III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos krikščionių demokratatų partijos ir katalikų organizacijų sąrašą.
Nuo 1923 m. birželio 5 d. iki 1926 m. birželio 2 d. – II Seimo narys. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratatų partijos (LKDP) frakcijai.
1926 m. – Raseinių gimnazijos lietuvių ir literatūros mokytojas.
Į III Seimą išrinktas III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą.
Nuo 1926 m. birželio 2 d. iki 1927 m. balandžio 12 d. – III Seimo narys. Priklausė Lietuvos socialdemokratų (LSDP) frakcijai.
II Seimo – Mandatų, Savivaldybių ir administracijos komisijų narys; iki 1923 m. lapkričio 20 d. – Darbo ir socialinės apsaugos komisijos narys, iki 1924 m. spalio 6 d. – Skundų ir peticijų komisijos narys, nuo 1924 m. spalio 31 d. – Teisių ir radacijos komisijos narys; nuo 1924 m. spalio 6 d. iki 1924 m. spalio 29 d. – Ekonominės komisijos narys.
1926 m. pradžioje nesutarė su LKDP bloku. Prieš rinkimus į III Seimą pašalintas iš Lietuvos krikščionių demokratatų partijos.
Į III Seimą kandidatavo III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal Vidutinių ir mažųjų ūkininkų vienybės sąrašą Nr. 9, tačiau nebuvo išrinktas.
Gyveno Alytuje, vertėsi advokato praktika.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Advokatų taryba uždraudė eiti advokato pareigas.
1939 m. rudenį persikėlė gyventi į Vilnių. Savo biblioteką padovanojo Vyrauto Didžiojo universitetui.
Bandradarbiavo katalikiškoje spaudoje. Pasirašydavo slapyvardžiu Spaknis (arba A. Spaknis). Rašė daugiausia kooperacijos (iki Pirmojo pasaulinio karo), vėliau vidaus politikos klausimais. Išleido keletą vokiečių ir prancūzų kalbos vadovėlių. Išleido autobiografinį romaną „Uždrausta meilė“ (A. Spaknio slapyvardžiu išleista kaune, 1936 m.). 1924–1926 m. – žurnalo „Lietuvos ūkis“ redaktorius; 1926 m. – savaitraščio „Raseinių balsas“ leidėjas; 1931 m. – „Alytaus dzyvas“ leidėjas.
1940 m. SSRS okupavo nepriklausomą Lietuvos valstybę.
1944 m. liepos mėnesį – vertėsi advokato praktika.
1945 m. sausio–kovo mėnesiais sovietų represinių struktūrų suimtas.
1945–1952 m. – Lietuvos geležinkelių valdybos juristkonsultas.
1952 m. lapkričio 6 d. –1953 m. balandžio 29 d. – sovietų represinių struktūrų suimtas ir tardytas. Dėl sveikatos iš kalėjimo paleistas.
Mirties data ir palaidojimo vieta nežinoma.
|
