III Seimo narys
(1926 06 02–1927 04 12)

Gimė 1879 m. sausio 2 d. (Stepono Kairio teigimu sausio 6 d.) Užunvėžių kaime (Kurklių valsčius, Ukmergės apskritis).

1886-1887 m. mokėsi Kurklių pradžios mokykloje.

1889-1894 m. Palangos progimnazijoje, 1894-1898 m. Šiaulių gimnazijoje.

Nuo 1898 m. studijavo Peterburgo technologijos institute. Studijas baigė 1908 m., įgijo inžinieriaus technologo diplomą.

Studijų metais įsitraukė į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) veiklą (narys nuo 1900).

1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, buvo išrinktas jo vicepirmininku.

1908 m. Samaros gubernijoje, Petro Vileišio vadovaujamas, statė tiltus Volgos–Bugulmos geležinkelyje, vėliau dirbo Kursko gubernijoje.

1912 m. grįžo į Lietuvą, atvyko į Vilnių. Dirbo miesto savivaldybės kanalizacijos skyriuje.

1917 rugsėjo 18-22 d.dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Išrinktas vienu iš 20 Lietuvos Tarybos narių.

1917 m. lapkričio 02-10 d. lietuvių konferencijos Berne (Šveicarija) dalyvis.

1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo  (Vasario 16-osios) aktą.

1918 m. gruodžio 12 d. subūrė Utenos apskrities savivaldybę ir buvo jos valdybos pirmininkas. Vėliau dirbo Prekybos ir pramonės ministerijoje.

Nuo 1919 m. balandžio 12 d. iki 1919 m. spalio 7 d. – Tiekimo ir maitinimo ministras ( IV Mykolo Sleževičiaus Ministrų Kabinetas).

Į Steigiamąjį Seimą išrinktas IV (Utenos) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą.

Nuo 1920 m. balandžio 15 d. iki 1922 m. lapkričio 13 d. – Steigiamojo Seimo narys. Opozicinės LSDP frakcijos lyderis.

Nuo 1922 m. lapkričio 13 d. iki 1923 m. kovo 13 d. – I Seimo narys. Priklausė LSDP frakcijai.

Nuo 1923 m. birželio 5  d. iki 1926 m. birželio 2 d. – II Seimo narys. Priklausė LSDP frakcijai.

Nuo 1926 m. birželio 2  d. iki 1927 m. balandžio 12 d. – III Seimo narys. Priklausė LSDP frakcijai.

III  Seimo pirmasis vicepirmininkas.

1923-1938 m. dirbo Kauno miesto savivaldybės Kanalizacijos ir vandentiekio skyriaus vedėju. Vadovavo vandentiekio ir kanalizacijos projektavimo ir tiesimo darbams Kaune. Parengė Šiaulių miesto vandentiekio projektą, buvo kanalizacijos projektų ekspertas Marijampolėje, Vilkaviškyje, Panevėžyje.

Nuo 1923 m. dėstė Lietuvos universiteto Technikos fakultete. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto ordinarinis profesorius (1939), Kauno VDU garbės daktaras, Technikos fakulteto dekanas (1941-1943).

1917-1919 m. „Darbo balso”, 1919-1933 m. „Socialdemokrato” redaktorius. (LSDP periodiniai leidiniai). 1943-1945 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK'o) pirmininkas.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, vėliau išvyko į JAV (1951). Toliau aktyviai dalyvavo lietuvių politinėje veikloje.

Mirė 1964 m. gruodžio 16 d. JAV, 1996 m. urna su S. Kairio palaikais perlaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Literatūra

Kairys Steponas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 26.

Kairys Steponas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1957, t. 10, p. 252-254.

Ilgūnas G., Steponas Kairys, Vilnius, 2002.

Ilgūnas G., Steponas Kairys, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920-1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 179-182

Ilgūnas G., Steponas Kairys, Lietuvos Lietuvos Respublikos Seimų I (1922-1923), II (1923-1926), III (1926-1927), IV (1936-1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 304-307.