Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimas Lietuvos Respublikoje (1920–1940 m.)

Vincas Kvieska (1889–1958)

III Seimo narys
(1926 06 02–1927 04 12)

 

Gimė 1889 m. lapkričio 11 d. Ryklikų kaime (Kavarsko valsčius, Ukmergės apskritis).

1910 m. baigė Peterburgo viduriniuosius mokslus.

1916 m. – Peterburgo universiteto Istorijos-filosofijos fakultetą.

1916 m. – tarnavo Rusijos carinėje armijoje – Peterburgo aviacijos mokyklos dirbtuvėse.

Priklausė karių sąjungos įstatų rengimo grupei, venas iš šios sąjungos įkūrėjų.

1917 m. vasarą demobilizuotas.

1917–1918 m. – Saratovo gubernijos mokytojas.

1918 m. grįžo į Lietuvą.

1919 m. – Panevėžio gimnazijos mokytojas.

1920 m. – Ukmergės gimnazijos mokytojas.

1919 m. būrė šaulių būrius Deltuvoje, Kavarske, Kurkliuose, Siesikuose, Taujėnuose Vepriuose.

1924 m. – Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos narys.

1921 m.–1922 m.  – Ukmergės mokytojų kursų (metinių) vedėjas. Teatro draugijos pirmininkas.

1923 m. – Lietuvių mokytojų profesinės sąjungos mokytojas.

1924 m. – Ukmergės apskrities tarybos pirmininkas.

Į I Seimą išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos valstiečių sąjungos sąrašą.

Nuo 1922 m. lapkričio 13 d. iki 1923 m. kovo 13 d. – I Seimo narys.  Priklausė Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijai.

Nuo 1922 m. lapkričio 28 d. – Švietimo, Ekonominės, Finansų ir biudžeto komisijų narys.

Į II Seimą išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos sąrašą.

Nuo 1923 m. birželio 5 d. iki 1926 m. birželio 2 d. – II Seimo narys. Priklausė LVLS frakcijai.

Nuo 1923 m. birželio 8 d. – Knygyno, Švietimo Ekonominės komisijų narys, nuo 1925 m. rugsėjo 29 d. – Finansų ir biudžeto komisijos narys.

Nuo 1924 m. lapkričio 13 d. – LVLS frakcijos prezidiumo narys.

Nuo 1923 m. liepos 10 d. iki 1924 m. spalio 1 d. – II Seimo sekretorius.

Į III Seimą išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos sąrašą.

Nuo 1926 m. birželio 2 d. iki 1927 m. balandžio 12 d. – III Seimo narys.  Priklausė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos frakcijai.

Nuo 1926 m. birželio 2 d. – Rinkimų patikrinimo komisijos narys, nuo 1926 m. birželio 9 d. – Ekonominės, švietimo, Finansų ir biudžeto komisijų narys.

Nuo 1926 m. balandžio 31 d. – LVLS frakcijos pirmininko pavaduotojas.

Po III Seimo paleidimo dalyvavo kooperacinėje veikloje, užėmė vadovaujančius postus Lietuvos kooperatyvų taryboje, „Spaudos fonde“, „Kooperacijoje“.

1926–1940 m. Kooperacijos banko valdybos pirmininkas.

Dalyvavo LVLS veikloje: vienas iš LVLS Kauno kuopos lyderių, 1932 m. išrinktas LVLS CK vicepirmininku.

1934 m. balandžio 24 d. – pašalintas iš Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos.

Veikė nepolitiniame lietuvių intelektualų klube „Politinis klubas“.

1939 m. įstojo į Lietuių tautininkų sąjungą.

Lietuviškos enciklopedijos I–IV tomo Vyriausiosios redakcijos narys; Lietuvos knygų leidėjų ir platintojų steigėjas, „Tautos ūkis“ redakcijos narys;Lietuvių ir estų valdybos narys; Mokslo ir švbietimo draugijos Revizijos komisijos narys.

Ekonominių studijos draugijos vienas iš steigėjų, valdybos narys, iždininkas; Lietuvos kooperatyvų tarybos valdybos narys; „Tautos ūkis“ redakcijos narys.

Dalyvavo Lietuvos mokytojų profesinėje sąjungoje. 1922 m. įsteigė suaugusiųjų gimnaziją Kaune; 1932 m. – Kėdainių mokytojų seminariją; rengė vasaros kursus pradžios mokyklų mokytojams; išlaikė mokytojų sanatariją Palangoje.

Bendradarbiavo spaudoje: „Tauta ir ūkis“, „Talka“, „Vaga“, „Lietuvos žinios“, „Dienos naujienos“ ir kt. Parašė rinkimines brošiūras: „Rekvizicijų liekanų išieškojimas“ (1925 m.), „Tiesa apie Ūkininkų sąjungą“. Parašė ir išleido knygas: „Lietuvių tautinis judėjimas ir varpininkai ligi Didžiojo Seimo Vilniuje (jubiliejinis K. Griniaus „Varpas“)“ (1926 m.), „Italijos kooperacioja“ (1935 m.) ir kt. K. Vinvos slapyvardžiu išleido romanus „Musele greičiau“ (1938 m.), „Prarajos pakrantėmis“, (1939 m.), komišką pjesę „Geras biznis“ (1940 m.) pagal kurią buvo pastatytas spektaklis (režisierius B. Dauguvietis) Valstybės teatre.

1940 m. birželio 15 d. SSRS okupavo Lietuvos nepriklausomą valstybę. 1940 m. rugpjūčio 2 d. buvo suimtas savo ūkyje Mitkūnų kaime (Zapiškio valsčius). Kalėjo Kauno kalėjime iš kurio 1941 m. birželio 23 d. sukilėlių buvo išlaisvintas.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Buvo Lietuvių sąjungos Wiesbadeno skyriaus valdybos narys.

1949 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas.

Bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje.

Mirė 1958 m. lapkričio 30 d. Čikagoje (JAV).

 

Literatūra

Tamošaitis M., Kvieska Vincas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922-1923), II (1923-1926), III (1926-1927), IV (1936-1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 340-347.

 

 

 

   Naujausi pakeitimai - 2020-02-04 15:59
   Vilma Akmenytė-Ruzgienė