LADIGIENĖ Stefanija (1901–1967)
Vardas ir pavardė –Stefanija LADIGIENĖ (ano meto Seimo stenogramose pavardės forma kita – Ladygienė)
Gimimo data ir vieta – 1901 m. sausio 23 d., Vabalninko miestelis, Biržų apskritis
Mirties data ir vieta – 1967 m. rugsėjo 18 d., Vilnius
Palaidojimo vieta – Saltoniškių kapinės Vilniuje
Profesija – Seimo rinkimuose prisistatė žurnaliste
Tautybė – lietuvė (katalikė)
Tėvai – Tomas ir Natalija Paliuliai, valstiečiai, tėvas Tomas Paliulis – žymus knygnešys, jo vardas yra įamžintas Knygnešių sienelėje Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, Kaune
Šeiminė padėtis – 1920 m. rugsėjo 12 d. ištekėjo už žymus Lietuvos kariuomenės karininko, pulkininko Kazio Ladigos, turėjo šešis vaikus – tris sūnus ir tris dukteris: Algį (g. 1922 m.), Ireną Ladigaitę-Eivienę (g. 1925 m.), Praną Liną (g. 1926 m.), Benediktą (g. 1929 m.), Mariją Ladigaitę-Vildžiūnienę (g. 1931) ir Joaną Ireną Ladigaitę-Ardžiūnienę (g. 1932)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS
III Seimo (1926–1927) narė – 1926 m. birželio 2 d.–1927 m. balandžio 12 d.
SEIMO NARĖS VEIKLA:
III Seimo (1926–1927) narė – 1926 m. birželio 2 d.–1927 m. balandžio 12 d.
RINKIMŲ APYGARDA:
Išrinkta III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvių Krikščionių Demokratų, Lietuvių Katalikių Moterų, Blaivininkų, Pavasarininkų ir kitų katalikiškųjų organizacijų“ sąrašą Nr. 5 (jame buvo įrašyta 3-ia);
FRAKCIJA:
Lietuvos krikščionių frakcijos, įėjusios į Lietuvos krikščionių demokratų bloką, narė
SEIMO PREZIDIUMO NARĖ: nebuvo
1926 m. birželio 2 d., būdama jauniausia Seimo nare (25 metų amžiaus), ėjo amžiaus sekretorės pareigas, sekretoriavo Trečiojo Seimo pirmajame posėdyje;
1926 m. rugsėjo 24 d. – Seimo Prezidiumo rinkimuose Stefanijos Ladigienės pavardė buvo įrašyta pakartotinai balsuojant antrojo Seimo vicepirmininko rinkimuose, tačiau išrinkta nebuvo (pakartotiniame balsavime iš viso balsavo 50 Seimo narių: už Joną Steponavičių – 24, už Stefaniją Ladygienę – 1, tuščių kortelių paduota – 25);
1926 m. gruodžio 19 d. – Seimo Prezidiumo rinkimuose Stefanijos Ladigienės kandidatūra buvo keliama renkant Seimo pirmąjį sekretorių, vėliau renkant Seimo antrąjį sekretorių, bet abiem atvejais ji nesutiko būti renkama Seimo Prezidiumo nare;
SENIŪNŲ SUEIGOS NARĖ: nebuvo
SEIMO KOMISIJŲ NARĖ:
Nuo 1926 m. birželio 9 d. – Darbo ir socialinės apsaugos komisijos narė;
Nuo 1926 m. birželio 9 d. – Žemės ir miškų ūkio komisijos narių pavaduotoja;
PAKLAUSIMAI IR INTERPELIACIJOS:
1926 m. liepos 12 d. – kartu su kitais Seimo nariais pasirašė „Interpeliaciją Ministeriui Pirmininkui valdininkų liuosavimo reikalu“ (Seimo posėdyje pristatyta 1926 m. liepos 13 d.);
1926 m. liepos 20 d. – kartu su kitais Seimo nariais Seimo posėdyje teikė „Interpeliaciją ponui Ministeriui Pirmininkui dėl dalyvavimo Seimo atstovu užtraukiant užsienio paskolą“;
1926 m. spalio 29 d. – kartu su kitais Seimo nariais pasirašė „Krikščionių demokratų frakcijos interpeliaciją Ministeriui Pirmininkui“ (Seimo posėdyje pristatyta 1926 m. lapkričio 3 d.);
1926 m. lapkričio 12 d. – kartu su kitais Seimo nariais pasirašė „Interpeliaciją ponui Ministeriui Pirmininkui dėl Švietimo ministerio paimtos švietimo srity krypties“ (Seimo posėdyje pristatyta 1926 m. lapkričio 16 d.);
IŠSILAVINIMAS:
Baigė Vabalninko pradžios mokyklą;
1911–1914 m. mokėsi Biržų keturių klasių miesto mokykloje;
1914 m. prasidėjus Pirmajam Pasauliniam karui, išvyko į Rusijos imperijos gilumą, įstojo į gimnaziją Peterburge, talkino studentams ateitininkams;
1915 m.–1918 kovo 30 d. tęsė mokslus lietuviškoje „Žiburio“ gimnazijoje Tambove (Rusija), gimnaziją baigė aukso medaliu;
Mokėsi įvairiuose kursuose (vaidybos, plastikos, muzikos, užsienio kalbų, Kazimiero Būgos lietuvių kalbos kursuose Peterburge), domėjosi socialiniais mokslais ir pedagogika.
POLITINĖ, VISUOMENINĖ, PROFESINĖ IR KULTŪRINĖ VEIKLA
1913 m., būdama Biržų mokyklos moksleive, tapo Ateitininkų sąjūdžio nare;
1918 m. birželio mėn. grįžo iš Rusijos į Lietuvą;
1918 m. rudenį pradėjo dirbti Vilniuje Prekybos ir pramonės banke;
1918–1919 m. Vilniuje talkino Jonui Jablonskiui – sekretoriavo, jam rašant lietuvių kalbos gramatiką;
1919–1920 m. persikėlus į Kauną dirbo Žemės ūkio ministerijoje, ilgiau nei metus dirbo Žemės tvarkymo ir matavimo departamento sekretoriaus pareigose;
1920 m. rugsėjo mėn., būdama vos 19 metų, ėmėsi žurnalo „Moteris“ redaktorės pareigų, tapo pirmąją šio žurnalo redaktore, redagavo pirmuosius numerius. Pirmasis žurnalo numeris buvo atspausdintas 1920 m. Vilniuje, nors redakcija buvo įsikūrusi Kaune;
1920 m. spalio 3 d. buvo išrinkta Lietuvos moterų komiteto Tėvynei ginti Centro valdybos nare. Komitetas rūpinosi krašto gynyba, fronte esančiu karių materialiniu aprūpinimu;
Kurį laiką dirbo dienraščio „Lietuva“ redakcijoje;
1922 m. kelis mėnesius gilino prancūzų kalbos žinias Šveicarijoje;
1923 m. pusantro mėnesio gyveno Prahoje (Čekoslovakija);
1923–1925 m. gyveno Marijampolėje, ten dėstė prancūzų kalbą ir kūno kultūrą;
1925–1927 m. ėjo žurnalo „Naujoji Vaidilutė“ redaktorės pareigas, buvo jo leidėja;
1925 m. spalio 15 d. įstojo į Lietuvos universiteto Teologijos‑filosofijos fakultetą. Trejus metus studijavo filosofiją, pedagogiką, psichologiją ir sociologiją, tačiau studijų nebaigė;
1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. – Lietuvos Respublikos Trečiojo Seimo narė;
1927 m. rudenį, po to kai 1927 m. rugsėjo 25 d. vyras Kazys Ladiga buvo išleistas į atsargą, su šeima persikėlė į šeimos ūkį Gulbinėnuose (Krinčino valsčius, Biržų apskritis). Telkė vietinę bendruomenę, rengė spektaklius, skaitė paskaitas, subūrė chorą, jam vadovavo;
1927 m. dalyvavo Ateitininkų konferencijoje Palangos, kurios metu buvo įsteigta Lietuvos ateitininkų federacija;
1933 m. vasario 27–28 d. dalyvavo Lietuvių katalikų mokslo akademijos organizuotame pirmajame Lietuvių katalikų mokslininkų ir mokslo mėgėjų suvažiavime Kaune, skaitė pranešimą „Katalikių moterų moksliniai uždaviniai“;
1936 m. vasario 24–25 d. dalyvavo Lietuvių katalikų mokslo akademijos organizuotame antrajame Lietuvių katalikų mokslininkų ir mokslo mėgėjų suvažiavime Kaune;
1938 m. kovo 20–22 d. dalyvavo jubiliejinėje Lietuvių katalikių moterų draugijos konferencijoje Kaune, buvo išrinkta konferencijos Garbės prezidiumo nare, pasakė baigiamąją konferencijos kalbą;
1939 m. rudenį, Lietuvai atgavus Vilnių, persikėlė į sostinę, mokytojavo Vilniaus amatų mokykloje;
1940 m. birželio 15 d., Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, liko Lietuvoje;
1940 m. rugpjūčio 12 d. buvo suimtas vyras Kazys Ladiga. Jis buvo kalinamas Biržų ir Panevėžio kalėjimuose, 1941 m. birželio 23 d. buvo išvežtas į Sovietų Sąjungos gilumą, perkeltas į Orenburgo srities Solilecko NKVD kalėjimą. 1941 m. gruodžio 19 d. buvo sušaudytas.
1944 m. pavasarį, nepaisydama rizikos, grėsusios nacistinės Vokietijos okupacijos metu, priglaudė savo namuose, slapstė ir išgelbėjo iš Kauno geto pabėgusią Ireną Veisaitę, ji Stefanijos Ladigienės namuose gyveno iki globėjos arešto antrosios sovietinės okupacijos metu;
1946 m. kovo 14 d. Stefaniją Ladigienę suėmė Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB), Vilniaus m. skyriaus kadriniai darbuotojai, buvo kalinama Vilniuje;
1946 m. lapkričio 11 d. SSRS NKVD Karo tribunolas nuteisė 10-čiai metų lagerio ir 4-iems metams tremties;
1947 m. liepos 23 d. buvo išvežta į lagerį, kalėjo Pečioros ir Taišeto lageriuose;
1955 m. pabaigoje įkalinimas lageryje buvo pakeista į tremtį;
1956–1957 m. gyveno tremtyje Irkutsko srityje, kartu su ištremtais sūnumis Algiu ir Benediktu;
1957 m. spalio 10 d. grįžo iš tremties į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje dukters Marijos ir jos vyro skulptoriaus Vlado Vildžiūno namuose;
1967 m. rugsėjo 18 d. mirė Vilniuje, palaidota Saltoniškių kapinėse.
ORGANIZACIJŲ, ASOCIACIJŲ NARĖ
Lietuvos ateitininkų federacijos narė (ateitininkų veikloje dalyvavo nuo 1913 m., buvo renkama Centro valdybos nare, moterų sekcijos pirmininkės pavaduotoja);
Lietuvių moterų katalikių sąjungos narė (buvo renkama Centro tarybos, vėliau Centro vadybos nare) ;
Lietuvos moterų komiteto Tėvynei ginti narė (1920 m. – Centro valdybos narė);
ĮVERTINIMAI IR APDOVANOJIMAI:
1992 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku Nr. I-2904, už ypatingą pasižymėjimą gelbėjant žūvantį žmogų, Stefanija Ladygienė (pavardė tokia forma įrašyta dokumente) (po mirties) apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi;
1993 m. sausio 12 d. Jad Vašemo Holokausto institutas už žydų gelbėjimą Holokausto metu Stefanijai Ladigienei (po mirties) suteikė Pasaulio tautų teisuolio vardą. Jos vardas yra įamžintas Pasaulio Tautų Teisuolių sode, Atminimo kalne, Jeruzalėje.
2021 m. liepos 7 d. Vilniuje, ant namo Trakų g. 10, kuriame 1942–1946 m. gyveno Stefanija Ladigienė, buvo atidengta atminimo lenta. Šiuose namuose, pas Stefaniją Ladigienę, prieglobstį rasdavo studentai, dvasininkai, karininkai, menininkai, šiuose namuose prieglobstį rado iš Kauno geto pabėgusi Irena Veisaitė.
RAŠYTINIS PALIKIMAS:
Stefanija Ladigienė bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje, rašė į įvairius leidinius mergaičių saviugdos ir moterų klausimais. 1921 m. redagavo pirmuosius žurnalo „Moteris“ numerius, kurį laiką dirbo dienraščio „Lietuva“ redakcijoje, 1925–1927 m. redagavo žurnalą „Naujoji vaidilutė“, 1926 m. pabaigoje bendradarbiavo dešiniosios pakraipos laikraštyje „Tautos valia“. Bendradarbiavo leidiniuose „Krikščioniškoji šeima“ (1936 m.), „Pijus XI“ (1937 m.) Yra išvertusi straipsnį iš prancūzų kalbos. Gyvendama Gulbinėnų dvare leido vaikams skirtą žurnaliuką „Gulbinėnų vaikas“.
Ladigienė, Stefanija. Moteris–apaštalas, [Panevėžys]: [K.V.C. Panevėžio rajono valdybos leidinys], [1934].
Ladygienė, Stefanija. Moterystės tikslai ir gėrybės, Krikščioniškoji šeima: paskaitos, skaitytos Lietuvių katalikių moterų draugijos konferencijoje 1936 m. gegužės mėn. 6-8 d., Kaunas: Lietuvių katalikių moterų draugijos leidinys, 1936, p. 27–35.
Ladigienė, Stefanija. Esame. Dienoraštis, atsiminimai, laiškai, publikacijos, Vilnius, 2003.
Šaltiniai ir literatūra:
„Moteris“ Vilniuje. Pasikalbėjimas su pirmąja „Moters“ redakt. p. St. Ladigiene, Moteris, 1940 m., Nr. 7–8, p. 87.
1926-06-02 (1 posėdis), 1926-06-09 (6 posėdis), 1926-07-13 (19 posėdis), 1926-07-20 (23 posėdis), 1926-09-24 (26 posėdis), 1926-11-03 (38 posėdis), 1926-11-16 (43 posėdis), 1926-12-19 (65 posėdis), Seimo stenogramos, Kaunas, 1922–1927.
Baškienė, Rasa. Stefanijos Ladigienės pasirinkimas – gyventi dėl kitų, bernardinai.lt, 2018-05-06, https://www.bernardinai.lt/2018-05-06-siaures-mama-stefanija-ladigiene/
Bubnys, Arūnas. Holokaustas Lietuvoje. Rasinis genocidas, Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija, (redakcinė kolegija: vyriausiasis redaktorius Arvydas Anušauskas), Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2005, p. 201–224.
Centro žinios / Lietuvos Moterų Gyvenimas, Moteris, 1926, Nr. 8, p. 71
Eretas, Juozas. Dvi generacijos mūsų krikščioniškosios kultūros tarnyboje, Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai, T. VII, Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademijos leidinys, 1972, p. 3–52.
Galdikeinė, Magdalena. Ladigienė-Paliulytė, Stefanija, Lietuvių enciklopedija, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1958, p. 33.
Girdenis, Povilas, Tegu dvasios nevaržo kūno varžtai, archyvai.lt, 2021-01-20, http://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/tegu-dvasios-nevarzo-kuno-varztai-lya/exh-210/tegu-dvasios-nevarzo-kuno-varztai-lya/case-1058#slide1
Girnius, Juozas. Pranas Dovydaitis, Chicago: Ateitis, 1975.
III (Raseinių) Seimo rinkimų apygardos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1926, balandžio 28, p. 3–4.
Yla, Stasys. Antrasis L. K. mokslininkų ir mokslo mėgėjų suvažiavimas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai (1936), T. II, Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademijos leidinys, 1973, p. 457–471.
Kasparavičius, Algimantas. Kunigas Mykolas Krupavičius tarpukario Lietuvos politiniame diskurse, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, T. 27, Vilnius, 2005, p. 433–461.
Krupavičius, Mykolas. Atsiminimai, Chicago: Lietuviškos knygos klubas, 1972
L. K. M. Draugijos gyvenimas / Lietuvos žinios, Moteris, 1927, Nr. 2, p. 20.
Liet. Katalikių Moterų Dr-jos metinis suvažiavimas, Moteris, 1923, Nr. 5, p. 69–72.
Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universiteto) studentės Stefanijos Paliulytės asmens byla. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 631, ap. 7, b. 1998.
Mašiotienė, Ona. Moterų politinis ir valstybiniai – tautiškas darbas 1907–1937 m., Moteris, 1938, Nr. 1–2, p. 21–43.
Moterų veikla – graži gėlė įpinta į krikščionybės gyvenimą mūsų tėvynėje, Moteris, 1938, Nr. 6, p. 82–87.
Pirmas Lietuvių Katalikų mokslininkų ir mokslo mėgėjų suvažiavimas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai (1933), T. I, Kaunas, 1935, p. 521–532.
Represuotieji, Lietuvos gyventojų tremtys ir kalinimas Sovietų Sąjungoje, lietuviaisibire.lt, http://www.lietuviaisibire.lt/lt/represuotieji/surname:bGFkeWdpZW7Elw== (žr. 2021-01-24)
Seibutis, Antanas. Kaip buvo „pertvarkytas“ generolo Kazimiero Ladigos Gulbinėnų dvaras, Kultūros barai, 2012, Nr. 2, p. 59–63.
Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1926, gegužės 27, Nr. 227, p. 11–12.
Suimtojo Teofiliaus Matulionio, Jurijaus s., Tardymo protokolas, 1947 m. vasario 4 d., Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme, sudarė ir parengė Arūnas Streikus, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2000, p. 335–339.
Nauja atminimo lenta Vilniuje – pagerbta visuomenės veikėja ir pasaulio tautų teisuolė Ladigienė, LRT.lt, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1446631/nauja-atminimo-lenta-vilniuje-pagerbta-visuomenes-veikeja-ir-pasaulio-tautu-teisuole-ladigiene (žr. 2021-07-07).
Tamošaitis, Mindaugas. Ladigienė Stefanija, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 347–349.
Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė,
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius
Vilma Akmenytė-Ruzgienė