Jonas Markelis (1897–mirties data nežinoma)
III Seimo narys | |
Gimė 1897 m. rugpjūčio 16 d. Kairionių kaime (Dusetų valsčius, Zarasų apskritis) valstiečių šeimoje. Baigė Dusetų pradžios (2 klasių) mokyklą. 1912–1914 m. – gyveno Peterburge ir mokėsi privačiai, išlaikė egzaminus iš 4 klasių kurso vidurinės mokyklos. Įstojo į Politechnikos kursus. 1914 m. grįžo į Vilnių. 1918 m. baigė trumpalaikius mokytojų kursus. 1918–1919 m. – Bikūnų pradžios mokyklos (Zarasų apskritis) mokytojas. 1919–1920 m. – atliko karinę prievolę. Nuo 1920 m. balandžio mėn. iki 1920 m. spalio mėn. – Kėdainių savivaldybės sekretorius. Nuo 1920 m. soalio mėn. iki 1922 m. kovo mėn. – Šiaulių apkrities valdybos Švietimo skyriaus vedėjas, Nuo 1922 m. balandžio mėn. iki 1922 m. birželio mėn. – Dubėnų (Vaiguvos valsčius Šiaulių apkritis) pradžios mokyklos mokytojas. Į II Seimą kandidatavo V (Panevėžio) rinkimų apygardoje pagal LSDP sąrašą, tačiau nebuvo išrinktas. Atsisdakius II Seimo nariui Henrikui Kromeriui Seimo nario mandato, nuo 1923 m. liepos 7 d. iki 1926 m. birželio 2 d. – II Seimo narys. Priklausė LSDP frakcijai. II Seime – Švietimo komisijos narys, nuo 1925 m. balandžio 3 d. – Darbo ir socialinės apsaugos komisijos nario pavaduotojas. Į III Seimą išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje pagal LSDP sąrašą. Nuo 1926 m. birželio 2 d. iki 1927 m. balandžio 12 – III Seimo narys. Priklausė LSDP frakcijai. 1927–1930 m. – už politinę veiklą sėdėjo kalėjime, Varnių koncentracijos stovykloje. Aktyviai dalyvavo LSDP veikloje, buvo šios partijos sekretorius, Centro komiteto narys. Nuo 1930 m. spalio mėn. iki 1933 m. – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ligoninės ūkio vedėjas. 1940 m. rugsėjo mėn. – „Raidės“ spaustuvės (Kauno m.) vedėjo pavaduotojas. 1940 m. spalio mėn. – Valstybės draudimo valdybos tarnautojas. Mirties data nežinoma. | |
Literatūra Tamošaitis M., Markelis Jonas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922-1923), II (1923-1926), III (1926-1927), IV (1936-1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 368-370. |
Vilma Akmenytė-Ruzgienė